Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinys atsakovėms I. M. ir A. G. dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

7. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, 2020 m. gegužės 19-20 d. pateikė itin detalius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl ieškovė vertina, jog jai tenkanti pareiga buvo įvykdyta tinkamai.

7.2. Ieškovė dėl kiekvienos administravimų išlaidų dedamosios dalies pateikė detalius paaiškinimus – nurodė, kaip jie yra skaičiuojami, kokia dalis yra tenkanti atsakovėms, konkretus mokėtinas dydis už atitinkamos paslaugos suteikimą bei į bylą buvo pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.

7.3. Administravimo išlaidų dydžiai yra skaičiuojami pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1206 priimtos Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos nuostatų pagrindus, todėl teismas, net ir be papildomų paaiškinimų pateikimo, turėjo visas galimybes įvertinti paskaičiuotų administravimo išlaidų dydžio pagrįstumą.

7.4. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi nagrinėjamoje byloje jau buvo įvykusi parengiamoji bylos nagrinėjimo stadija, o tai reiškia, kad teismas turėjo galimybes, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.

Motyvuojamoji dalis

8.1. Bylos nagrinėjimo procese teismas ne vieną kartą siūlė ieškovei pateikti įrodymus, kurie pagrįstų būtent bendrojo naudingojo ploto apskaičiavimą, tačiau ieškovė to nepadarė, ignoruodama jai nustatytas pareigas tinkamai apskaičiuoti įmokas.

8.2. Atsakovė neignoruoja prievolės, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje, tačiau ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti jai išlaidas, kurių apskaičiavimas nėra pagrįstas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovių paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, pripažinęs, kad ieškovė nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo nustatytų ieškinio trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčius faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms.

12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynybą, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas.

13. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 1-2 dalimis, kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas turi atitikti jam keliamus turinio ir formos reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.).

14. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėta, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį sprendimą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėta tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).

15. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinys gautas dar 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. buvo priimtas kaip tinkamas ir atitinkantis CPK ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Byloje atlikti parengiamieji veiksmai: gautas atsiliepimas į ieškinį, papildomi įrodymai teikti abiejų šalių, 2019 m. liepos 29 d. įvyko parengiamasis posėdis ir 2019 m. rugsėjo 23 d. užbaigta bylos pasirengimo nagrinėjimui stadija - pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Proceso metu buvo konstatuota, kad reikalavimai yra aiškūs, ginčo esmė aiški, įvyko du posėdžiai bylą nagrinėjant iš esmės (2019 m. lapkričio 21 d., 2020 m. sausio 29 d.) ir 2020 m. sausio 29 d. išnagrinėjus bylą iš esmės, buvo atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. kovo 16 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, motyvuojant tuo, kad iš ieškinio turinio, rašytinių paaiškinimų bei šalių pasisakymų teismui nėra aišku, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas priteisti skolą iš atsakovių, byloje nėra nurodyta, kokie konkretūs įrodymai pagrindžia skolos dydį bei nepridėti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Minėta nutartimi ieškovė įpareigota pašalinti nustatytus trūkumus: pateikti paskaičiavimo detalizacijas, iš ko konkrečiai susideda administravimo tarifas ir kaip jis paskaičiuotas, pateikti priežiūros/eksploatacijos paskaičiavimus, detalizacijas, iš kurių matytųsi, kokiose patalpose buvo atliekami remonto darbai ir kokio pobūdžio, kaip išlaidos paskirstytos savininkams, pateikti valymo ir kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo bei paskirstymo detalizacijas. Nors ieškovė 2020 m. gegužės 19 d., gegužės 20 d. ir gegužės 22 d. teikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl aukščiau minėtoje 2020 m. kovo 16 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė 2020 m. kovo 16 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino ir ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

16. Kaip jau buvo minėta aukščiau, vadovaujantis CPK nuostatomis bei suformuota teismų praktika, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendžia, jog pateiktas ieškinys ir vėliau pateikti papildomi paaiškinimai atitinka CPK 135 straipsnio 1-2 dalyse nustatytus ieškinio turinio reikalavimus – ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, teikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kurie, ieškovės nuomone, turėjo pagrįsti pareikštus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad trūkumai nebuvo pašalinti, t.y. tebeliko akivaizdūs ieškinio trūkumai, dėl kurių bylą nebuvo galima išnagrinėti iš esmės.

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

19. Kaip jau minėta, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai. Todėl nagrinėjamu atveju, jei teismo nuomone, nebuvo pakankamai įrodymų tam tikroms aplinkybėms ir reikalavimams pagrįsti bei atitinkamoms išvadoms pagrįsti, ar nustačius, kad pateikti įrodymai yra prieštaringi, teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, tačiau tai nebuvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

20. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė esmines ieškinio faktines aplinkybes, o neesminiai ieškinio trūkumai galėjo būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdė ieškinį priimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ieškinio palikimą nenagrinėtu institutą, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 - 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.