- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-829-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18890-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. Č.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.3.6.; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.1.14.; 3.1.18.3.
2021 m. gegužės 25 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1313-959/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. Č. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama teismo priteisti iš atsakovo M. Č. 590,98 Eur negrąžintą kreditą, 93,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 22,80 Eur administravimo mokestį, 122,50 Eur negautas pajamas iki ieškinio parengimo dienos, 39 proc. dydžio negautas pajamas už negrąžintą 590,98 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, bet ne ilgiau nei kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 13 d.), 39 proc. dydžio negautas pajamas už negrąžintą 590,98 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 19 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Legal Balance“ iš atsakovo M. Č. 590,98 Eur negrąžintą kredito dalį, 93,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 135,21 Eur negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.), 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021-01-22 – 443,28 Eur; 2021-02-13 – 429,17 Eur; 2021–03-13 – 414,60 Eur; 2021-04-13 – 399,56 Eur; 2021-05-13 – 384,03 Eur; 2021-06-13 – 367,99 Eur; 2021-07-13 – 351,43 Eur; 2021-08-13 – 334,34 Eur; 2021-09-13 – 316,69 Eur; 2021-10-13 – 298,47 Eur; 2021-11-13 – 279,65 Eur; 2021-12-13 – 260,22 Eur; 2022-01-13 – 240,16 Eur; 2022-02-13 – 219,45 Eur; 2022-03-13 – 198,07 Eur; 2022-04-13 – 175,99 Eur; 2022-05-13 – 153,19 Eur; 2022-06-13 –129,65 Eur; 2022-07-13 – 105,35 Eur; 2022-08-13 – 80,26 Eur; 2022-09-13 – 54,35 Eur; 2022-10-13 – 27,60 Eur), 22,80 Eur administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (842,91 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 137,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas sprendė, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti nesumokėtą kredito dalį. Ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 590,98 Eur negrąžinta kredito dalis. Sutarties priedas nustato atsakovo pareigą, be kita ko, mokėti palūkanas (sutarties 1.17 punktas). Atsakovas paskutinį mokėjimą atliko 2019 m. gruodžio 13 d. (pagal įmokų mokėjimo grafiką ir sutarties sąlygas, prašoma priteisti 590,98 Eur kredito suma liko po 2019 m. gruodžio 13 d. mokėjimo), taigi, nuo šios datos iki sutarties nutraukimo 2020 m. gegužės 15 d. buvo 152 dienų, taikant sutarties 1.17 punktą ((5 mėn. x 30 d.) + 2 d.), mokėjimo (pelno) palūkanos už šį laikotarpį sudarytų 97,31 Eur (590,98 x 0,39 /360 x 152). Prašoma priteisti šių palūkanų suma (93,92 Eur) neviršija maksimalios palūkanų sumos 97,31 Eur, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas – iš atsakovo ieškovei priteistina 93,92 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos.
4. Nustatyta, jog sutartį pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 15 d. vienašališkai nutraukė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – sutartinių prievolių nevykdymo. Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, prašomos priteisti pelno palūkanos nuo sutarties nutraukimo 2020 m. gegužės 15 d. iki sutarties termino pabaigos 2022 m. lapkričio 13 d. yra realios, įrodytos ir neišvengiamos pajamos, kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti, atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Reikalavimas priteisti negautas pajamas tenkintinas iš dalies. Ieškovei iš atsakovo priteistina 135,21 Eur negautos pajamos (pagal mokėjimų grafiką 16,43 Eur (nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. birželio 13 d.) + 17,24 Eur (nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. liepos 13 d.) + 16,87 Eur (nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d.) + 16,50 Eur (nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d.) + 16,10 Eur (nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. spalio 27 d.) + 15,70 Eur (nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.) + 15,28 Eur (nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d.) + 14,85 Eur (nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. sausio 13 d.) + 6,24 Eur (nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 26 d.) už terminą nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio sumos pagal grafiką (nuo 2021 m. sausio 26 d. – 443,28 Eur, 2021 m. vasario 13 d. – 429,17 Eur, 2021 m. kovo 13 d. – 414,60 Eur, 2021 m. balandžio 13 d. – 399,56 Eur, 2021 m. gegužės 13 d. – 384,03 Eur, 2021 m. birželio 13 d. – 367,99 Eur, 2021 m. liepos 13 d. – 351,43 Eur, 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 334,34 Eur, 2021 m. rugsėjo 13 d. – 316,69 Eur, 2021 m. spalio 13 d. – 298,47 Eur, 2021 m. lapkričio 13 d. – 279,65 Eur, 2021 m. gruodžio 13 d. – 260,22 Eur, 2022 m. sausio 13 d. – 240,16 Eur, 2022 m. vasario 13 d. – 219,45 Eur, 2022 m. kovo 13 d. – 198,07 Eur, 2022 m. balandžio 13 d. – 175,99 Eur, 2022 m. gegužės 13 d. – 153,19 Eur, 2022 m. birželio 13 d. –129,65 Eur, 2022 m. liepos 13 d. – 105,35 Eur, 2022 m. rugpjūčio 13 d. – 80,26 Eur, 2022 m. rugsėjo 13 d. – 54,35 Eur, 2022 m. spalio 13 d. – 27,60 Eur, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2022 m. lapkričio 13 d.) negali viršyti 177,92 Eur (426,72 Eur – 113,59 Eur (palūkanos nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo pagal grafiką) – 135,21 Eur (negautos pajamos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo priėmimo dienos)). Mokėjimų grafike nuo stulpelyje ,,Suma“ nurodytų sumų skaičiuojamos palūkanos yra ne nuo atitinkamoje eilutėje nurodytos datos, tačiau iki šios datos, kadangi nurodytą datą atliktas kredito dalies mokėjimas į šią sumą nebūna įskaitytas, taigi, mokėjimo palūkanos nuo nurodytos datos skaičiuojamos ne nuo stulpelyje ,,Suma“ nurodytos sumos, o nuo šios sumos, sumažintos šią dieną padengta kredito suma, kuri atitinka sekančioje eilutėje esančią sumą. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų netenkintinas.
5. Sutarties specialiosios dalies sąlygose numatytas 162 Eur administravimo mokestis, mokėtinas po 4,50 Eur/mėn. Atsakovas paskutinį mokėjimą atliko 2019 m. gruodžio 13 d., taigi, nuo šios datos iki sutarties nutraukimo 2020 m. gegužės 15 d. buvo 5 mėn. ir 2 d., administravimo mokestis už šį laikotarpį sudarytų 22,80 Eur (4,5 Eur x 5 mėn. + 4,5 Eur /30 d. x 2 d.), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinas 22,80 Eur administravimo mokestis. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgus, kad sprendimu atmetamas procentine išraiška išreikštas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, tiksliai apskaičiuoti tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas neįmanoma. Todėl laikytina, jog tenkintų reikalavimų dalis sudaro 98 procentus. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 19,00 Eur žyminis mokestis bei 121,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, viso 140,00 Eur. Tenkinus 98 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 137,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (140 x 0,98).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašė iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovo 122,50 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (590,98 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 13 d.), 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (590,98 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 140 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad jos negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas, į joje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Kadangi sutartis buvo nutraukta, nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama, preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik vieną įmoką pagal dar galiojusį sutarties grafiką, negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo, o nuo antrosios įmokos sumokėjimo dienos nekinto. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka objektyvios realybės ir apeliantės teisėtų lūkesčių. Apelianto negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma. Teismas neatsižvelgė, kad, jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, jis būtų sumokėjęs ne tik 1 457,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 196,56 Eur sutarties administravimo mokestį.
7.2. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) yra išaiškinta, jog ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantė ieškinyje pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Atsakovui ir toliau naudojantis paskolinta suma, apeliantė ir toliau netenka galimybės jo valdomus pinigus perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.
7.3. Ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir iš atsakovo priteistini pilna apimtimi. Teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patiria negautas pajamas (nuostolius) tol, kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos. Tačiau dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, ieškovė neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu, todėl du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška.
7.4. Teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies ieškovės reikalavimo, nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovo M. Č. 2019 m. lapkričio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-tdkh57sy, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 600 Eur vartojimo kreditą 36 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 426,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39 proc.) ir 162 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. gegužės 15 d. sutartį nutraukė. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ir priedu Nr. 5 prie sutarties perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą
Dėl sutarties grafiko
11. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir prašydama priteisti jai iš atsakovo 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (590,98 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 13 d.), 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (590,98 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.
12. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
13. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
14. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
15. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
16. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. gegužės 15 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 d.). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 d.). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
20. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina.
21. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (590,98 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Skundo argumentai, jog apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims už 39 proc. ir didesnę palūkanų normą bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės ginčijamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.
Dėl 122,50 Eur sumos priteisimo
22. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 135,21 Eur negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.). Apeliantė skunde prašydama priteisti iš atsakovo 122,50 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, nenurodo jokių argumentų, kodėl teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti keičiamas. Juolab, kad pati skunde pripažįsta, jog teismas nurodytą sumą priteisė (apeliacinio skundo 4 psl. 1 pastraipa). Apeliantei nenurodžius jokių argumentų dėl priteistos 135,21 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumos nuo sutarties vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.), nėra pagrindo tenkinti jos apeliacinio skundo reikalavimo dėl 122,50 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.
Dėl negautų pajamų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo
23. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigė, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 39 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo.
25. Pirmiausiai pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (39 proc.) sutarties galiojimo metu. Kaip jau minėta, aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).
27. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju, Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas, automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.
28. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ str. 8 d.), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, įrašant, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 590,98 Eur (penkių šimtų devyniasdešimties eurų 98 ct) negrąžintą kredito dalį, 93,92 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 92 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 135,21 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų 21 ct) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.), 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021-01-22 – 443,28 Eur; 2021-02-13 – 429,17 Eur; 2021–03-13 – 414,60 Eur; 2021-04-13 – 399,56 Eur; 2021-05-13 – 384,03 Eur; 2021-06-13 – 367,99 Eur; 2021-07-13 – 351,43 Eur; 2021-08-13 – 334,34 Eur; 2021-09-13 – 316,69 Eur; 2021-10-13 – 298,47 Eur; 2021-11-13 – 279,65 Eur; 2021-12-13 – 260,22 Eur; 2022-01-13 – 240,16 Eur; 2022-02-13 – 219,45 Eur; 2022-03-13 – 198,07 Eur; 2022-04-13 – 175,99 Eur; 2022-05-13 – 153,19 Eur; 2022-06-13 –129,65 Eur; 2022-07-13 – 105,35 Eur; 2022-08-13 – 80,26 Eur; 2022-09-13 – 54,35 Eur; 2022-10-13 – 27,60 Eur), 22,80 Eur (dvidešimt dviejų eurų 80 ct) administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (842,91 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 137,20 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. lapkričio 13 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-tdkh57sy Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Kitos ieškinio dalies netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.