Kauno apylinkės teismo sprendimas

skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuotam asmeniui R. G. pareiškimas, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis įteikta 2020 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) buvo išaiškinta, kad jeigu jis per 20 dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nepaskirs CPK 56 straipsnio reikalavimus atitinkančio atstovo byloje, arba nenurodys įgalioto asmens Lietuvos Respublikoje procesiniams dokumentams gauti, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiam suinteresuotam asmeniui, liks civilinėje byloje ir bus laikomi įteiktais. Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo atstovo nenurodė, atsiliepimo nepateikė.

3. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

5. CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, kad teismas nagrinėja bylas dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo. Tokiose bylose teismas turi išsiaiškinti, ar pareiškėjui teikiama turtinė pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis, taip pat išlaikymo trukmę, jeigu ji teisiškai reikšminga. Bendrąja prasme „išlaikymas“ reiškia lėšų ir kitokia forma turtinės paramos teikimą asmeniui, kad šis galėtų pragyventi. Jo reikalingumas ar faktinis teikimas įstatymuose paprastai siejamas su tuo, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi pajamų arba jų turi per mažai (pvz., yra nedarbingas dėl amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) arba sveikatos būklės (pvz., yra neįgalus). Pagrindinis pragyvenimo šaltinis kaip teikiamos paramos kriterijus apibūdina jos dydį (apimtį). Teikiama parama gali būti įvardijama kaip pagrindinis pragyvenimo šaltinis tada, kai asmuo jam priklausančiu turtu ir vien savo pajamomis neturi galimybės patenkinti būtinųjų gyvenimo poreikių. Juos apimtų tokios būtinosios reikmės kaip išlaidos būstui, komunaliniams mokesčiams, sveikatos priežiūrai ir vaistams, drabužiams, avalynei, maistui ir kitiems būtinojo naudojimo daiktams ar paslaugoms individualiu atveju. Ar asmeniui pakanka nuosavų lėšų, ar jam reikia paramos kaip papildomų pragyvenimo lėšų, ar net išlaikymo (kaip pagrindinio pragyvenimo šaltinio), sprendžiama pagal gavėjo pajamų dydį, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir jau minėtas būtinąsias išlaidas. Jeigu asmens pajamos ir turtinė padėtis nepadengia jo būtinųjų išlaidų, teismas turi pagrindą spręsti, kad teikiama parama asmeniui gali būti vertinama kaip jo išlaikymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-695/2017).

6. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir palikėjas A. G. buvo sutuoktiniai. Palikėjas 2019 m. vasario 20 d. sudarė testamentą. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą pagal testamentą priėmė palikėjo sūnus R. G..

7. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja iki sutuoktinio mirties gyveno kartu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini). Tai, kad sutuoktiniai iki palikėjo mirties faktiškai gyveno kartu (duomenys neskelbtini), patvirtina ir medicininis mirties liudijimas, Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarės raštas, Testamentų registro išrašas, kuriuose palikėjo gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), kur deklaruota ir pareiškėjos gyvenamoji vieta, taip pat tos aplinkybės, kad 2009 m. lapkričio 6 d. pirkimo -pardavimo sutartimi sutuoktiniai nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkais nurodyti abu sutuoktiniai. Taigi aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėja su sutuoktiniu A. G. gyveno kartu, paskutinis gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini).

8. Iš teismų informacinės sistemos Liteko gautų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Valstybinio socialinio draudimo duomenų nustatyta, kad pareiškėja iki sutuoktinio mirties iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gaudavo apie 338,09 Eur. Tuo tarpu kartu gyvenęs sutuoktinis iki mirties iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gaudavo apie 526,20 Eur ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo apie 560 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), t. y. sutuoktinis gavo daugiau kaip tris kartus didesnes pajamas, nei pareiškėja. Taigi už lėšas, likusias sumokėjus mokesčius už butą, pareiškėja nesugebėtų pragyventi, įsigyti maisto produktų, jai būtinų vaistų (yra neįgali), drabužių, kitų būtinų prekių ir paslaugų, todėl akivaizdu, kad jai buvo reikalingas nuolatinio pobūdžio sutuoktinio išlaikymas ir šis išlaikymas buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis. Pareiškėja nurodo, kad iki sutuoktinio A. G. mirties tiek pareiškėjos tiek šeimos poreikiai buvo tenkinami iš bendrų pajamų, kurios bendroje sumoje sudarė apie 1 200,00-1 300,00 Eur per mėnesį ir kurių pakako jiems abiem pragyventi ir faktiškai visa ši suma per mėnesį būdavo panaudojama. Mirus sutuoktiniui pareiškėjos finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, kadangi iš jos gaunamų pajamų – 380,00 Eur ji pragyventi negali. Pareiškėja nei sutuoktinio mirties dieną, nei dabar, galimybės gauti didesnes pajamas neturi tiek dėl amžiaus (80 metų), tiek dėl turimų sveikatos problemų, kurios riboja jos galimybes dirbti ir iš to gauti papildomų pajamų. Pareiškėja nurodo, kad būtiniems poreikiams patekinti reikalingą sumą sudaro apie 460,00 Eur: maistui – 100,00 Eur; komunaliniai mokesčiai - 65,00 Eur (vidutiniškai); vaistai – 100,00 Eur (perkami kas du mėnesiai, sumokant 200,00 Eur); rūbai, avalynė - 35,00 Eur; higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, tualetinis popierius, nosinaitės, dezinfekcinis skystis, med. kaukės) - 20,00 Eur; švaros priemonės (skalbimo milteliai, plovikliai, šampūnas, muilas ir kt.) - 20,00 Eur; augintinis (maistas, skiepai, švaros priemonės ir kt.) - 40,00 Eur; išlaidos transportui (kapų lankymas, viešasis transportas ir kt.) - 20,00 Eur. nenumatytoms išlaidoms (kapų tvarkymas, avalynės taisymas ir kt.) - 10,00 Eur. Pareiškėja esant gyvam sutuoktiniui turėjo galimybę skirti lėšų atostogoms, prenumeruoti nebrangų savaitinį leidinį su televizijos programa, aplankyti spektaklį ir pan., tačiau šiuo metu tokios galimybės nebeturi dėl lėšų trūkumo (apie 50,00 Eur vidutiniškai). Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė.

9. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos pareiškimas pagrįstas, todėl, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktu tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja O. G. buvo A. G. nuolat išlaikoma.

10. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamo turto registre pareiškėjos ir palikėjo vardu buvo registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu. 2020 m. sausio 21 d. išduotas Nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad pareiškėjai priklauso ½ dalis buto. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties sutuoktinio turto dalimi rūpinosi kaip savo turtu, juo naudojosi ir juo disponavo, mokėjo mokesčius, be to, priėmė kitą po sutuoktinio A. G. mirties likusį kilnojamąjį turtą - namų apyvokos daiktus, A. G. asmeninius daiktus ir kt. Iš Liteko Gyventojų registro išrašo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), registruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėja moka buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčius. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė.

12. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, pareiškėja priėmė privalomąją palikimo dalį, atsiradusį po A. G. mirties, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinio A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas ir teikiamas sutuoktinio A. G. išlaikymas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė privalomąją palikimo dalį atsiradusią po A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdama ją valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.