Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-417/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
1A-19-417/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51560-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
Nuteistasis
O. A.
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-417/2017

Teisėja J. G. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51560-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9.; 2.4.6.1.; 2.1.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,nuteistajam O. A.,gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, paskiriant vienerius metus laisvės apribojimo. Taip pat O. A. įpareigotas visą šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos I. J. sumokėti ne mažiau kaip 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 100 Eur.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu O. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagal teismo sprendimą vengė pareigos išlaikyti vaiką, t. y. mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir teikti kitą būtiną materialią paramą, o tiksliau:

iš O. A. Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu priteista I. J. sūnaus V. A., gim. 2009 m. liepos 22 d., išlaikymui po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Iš O. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimu priteista I. J. sūnaus V. A., gim. 2009 m. liepos 22 d., išlaikymui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki vaiko pilnametystės. O. A. nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. liepos 9 d., būdamas darbingas, niekur nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje, tokiu būdu jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką bei nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. jis I. J. įsiskolino 4269,23 Eur sumą.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo O. A. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžio. Šiuo skundu prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Skundas motyvuojamas tuo, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog O. A. slepia pajamas, visos pajamos yra užfiksuotos, o byloje esantys duomenys apie jo įsiskolinimus tik patvirtina jo tragišką finansinę padėtį. Teigiama, kad nėra įpareigojimo dirbti, Lietuvoje nėra darbo o bylos duomenimis nenustatytas jo nuslėptų pajamų dydis, todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. liepos 9 d. oficialiai nedirbo be pateisinamų priežasčių. Nurodo, jog nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2013 m. kovo 8 d. I. J. pervesta 941,80 eurų, o laikotarpiu, kai vaikas su juo, vaiką maitina, nuperka žaislų, išsiveža atostogų. Taip pat nurodoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, teisėja netinkamai interpretavo jo pasisakymus, pakeisdama jų prasmę, neleisdama užduoti klausimų, bei šaipėsi.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinio teismo posėdžio metu prokuroras prašo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas – skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš apeliacinio skundo matyti, jog ginčijama kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos bei teigiama, jog apylinkės teisme bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė šališkas teismas.

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-143/2011). Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių, t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Tokiomis svarbiomis priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jeigu asmuo vengia dirbti ar dirba nelegaliai, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.

Taigi pagal formuojamą teismų praktiką BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-9/2014).

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuteistojo veikoje nustatė visus vengimo išlaikyti vaiką sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius bei konstatavo, kad O. A., būdamas sveikas, darbingas, žinodamas apie pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, jos sąmoningai nevykdė, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką. Darytina išvada, jog byloje nebuvo nustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių O. A. negalėjo vykdyti pareigos išlaikyti vaiką.

Bylos duomenimis nustatyta, jog O. A. nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. liepos 9 d., būdamas darbingas, niekur nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje. Be to, nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. jis I. J. įsiskolino 4269,23 Eur sumą. Iš antstolės J. B. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 84 – 85) matyti, kad I. J. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. iš O. A. turėjo būti pervesta 7501,67 euro. Tačiau laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2013 m. kovo 8 d. iš O. A. darbo užmokesčio išskaityta tik 941, 80 euro. Vaikų išlaikymo fondas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2015 m. birželio 1 d. I. J. išmokėjo 2290, 64 euro, taigi O. A. išlaikymo įsiskolinimas 2016 m. liepos 1 d. I. J. buvo 4269, 23 euro. Taigi O. A. nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. liepos 9 d. net minimaliai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nors bylos duomenimis nustatyta, jog jis turėjo ir galėjo. Iš VMI pažymos (t. 1. b. l. 135–139) matyti, kad 2011–2016 metų laikotarpiu O. A. gavo pajamų už metalų laužo pardavimą. Iš UAB „Bitė Lietuva“ pažymos matyti, kad O. A. nuo 2002 m. gegužės 8 d. naudojasi abonentiniu numeriu ir už suteiktas paslaugas bendrovei atsiskaito grynaisiais pinigais (t. 1, b. l. 113–114). Pats nuteistasis apylinkės teismo posėdžio metu nurodė (t. 2, b. l. 27), jog pragyvena iš pagalbos kaimynams, surenka antrines žaliavas, mama aprūpina ūkio produktais, yra motociklų specialistas, padeda draugams. Nuo 2013 m. iki 2014 m. liepos tam tikras pinigų sumas surinkdavo, kadangi reikėjo važiuoti lankyti vaiko. Taigi matyti, jog O. A. tam tikras pajamas turėjo, tačiau paskirtų alimentų nemokėjo ir net minimalių piniginių lėšų vaikui išlaikyti neskyrė.

Nors apygardos teismas sutinka su O. A. skundo teiginiu, kad nėra įpareigojimo dirbti, tačiau pažymėtina, kad O. A. kaip vaiko tėvas turi pareigą išlaikyti savo vaiką. Viena iš pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida, yra jo teisė į materialinį aprūpinimą. Šią vaiko teisę atitinka tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje, o atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką – Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje. Taigi tuo atveju, jeigu O. A. teismo sprendimu paskirtų alimentų neturi galimybės mokėti nedirbdamas, jis kaip atsakingas tėvas ir privalėdamas tinkamai vykdyti savo pareigas turi įsidarbinti, kad gautų pajamas, reikalingas vaiko išlaikymui. Nors nuteistasis nurodo, jog nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2013 m. kovo 8 d. I. J. pervesta 941,80 eurų, o laikotarpiu, kai vaikas su juo, jį maitina, nuperka žaislų, išsiveža atostogų, tačiau toks išlaikymas vaikui nėra pakankamas, kadangi konkrečios periodinės išmokos vaiko išlaikymui reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės. Pažymėtina, kad O. A. minima suma taip pat buvo ne savanoriškai, o antstolių išskaičiuojama iš darbo užmokesčio, be to, ši suma buvo išskaičiuota laikotarpiu, už kurį baudžiamojon atsakomybėn jis nėra traukiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012), taigi jo argumentai apie tai, jog jis bendrauja su vaiku, jį pamaitina, perka žaislus, jį lanko, kai vaikas yra su juo, atmestini kaip nepanaikinantys baudžiamosios atsakomybes, kadangi teismo sprendimu jis yra įpareigotas teikti vaikui išlaikymą konkrečiomis periodinėmis išmokomis.

Taip pat A. A. teigia, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog O. A. slepia pajamas, visos pajamos yra užfiksuotos, o byloje esantys duomenys apie jo įsiskolinimus tik patvirtina jo tragišką finansinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, O. A. elgesys, kai jis – sveikas, darbingo amžiaus asmuo – gana ilgą laikotarpį nemokėjo savo nepilnamečiam vaikui jokio išlaikymo, rodo nuteistojo sąmoningą vengimą vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką. Be to, pats nuteistasis bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog dirbo atsitiktinius darbus, padėjo kaimynams, tačiau net minimalių piniginių lėšų vaikui išlaikyti neskyrė.

Taigi nenustatytos svarbios priežastys, dėl kurių nuteistasis negalėjo vykdyti pareigos – mokėti lėšas vaikų išlaikymui, atvirkščiai, byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nuteistasis sąmoningai, būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengė išlaikyti vaikus. Apelianto nurodytos išlaikymo nemokėjimo priežastys, jog jis tiesiog neturi iš ko mokėti alimentų, nepateisina apelianto pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymo nevykdymo. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais laikotarpiais vengė pareigos vykdyti įsipareigojimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą savo nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Taip pat skundu nurodoma, jog apylinkės teisme bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos įgyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Taigi teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010). Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Be to, nuteistasis nenurodo, kokių BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių pagrindu teismas laikytinas šališku.

Iš skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą apeliantas sieja su apylinkės teismo teisėjos privataus kaltinimo byloje priimtu jam nepalankiu sprendimu, tačiau ši aplinkybė pagal teismų formuojamą praktiką negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl teismo šališkumo vertintinos kaip prielaidos, nesudarančios teisinio pagrindo nušalinimui nuo bylos nagrinėjimo, todėl prašymas dėl nušalinimo apylinkės teismo netenkintinas pagrįstai, kadangi priimtas sprendimas privataus kaltinimo byloje nebuvo susijęs su nagrinėjama byla.

Skundu taip pat nurodoma, kad apylinkės teismo teisėja netinkamai interpretavo jo pasisakymus pakeisdama jų prasmę, neleisdama užduoti klausimų, bei šaipėsi, tačiau apygardos teismas su šiuo skundo argumentu sutikti negali. Perklausius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantį apylinkės teismo posėdžio garso įrašą nenustatyta, jog teisėja būtų nepagarbiai bendravusi su O. A. ar iškraipiusi jo žodžių prasmę. Taip pat pažymėtina, jog teismas turi teisę proceso dalyvius sudrausminti ar paprašyti nenukrypti nuo bylos esmės. Matyti, jog apylinkės teismo teisėja leido I. J. neatsakyti į klausimą apie patirtas išlaidas advokatams, taip pat teisėja neleido užduoti klausimo, kiek laiko I. J. su O. A. gyveno kartu, pasisakydama, jog į šį klausimą teismo posėdžio metu jau buvo atsakyta. Taip pat O. A. neleido užduoti I. J. klausimo, kokį paskutinį žaislą vaikui jis nupirko, kadangi šis klausimas esminės reikšmės bylos išsprendimui neturi ir neįrodo, jog jis nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, nepadarė. Įvertinus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo teisėja šaipėsi, neleido užduoti klausimų, susijusių su nagrinėjama byla, ar buvo šališka.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam O. A. (t. 2, b. l. 48). Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, O. A. sudaro 34 Eur 74 ct.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju padavė nuteistasis, o nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Valstybė turi užtikrinti galimybę nuteistajam gintis. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš O. A. nepriteistinos.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą Nr. NTP-7-14239 priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą teikiant O. A., atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Zigmas PociusAurelija Sadauskaitė