- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-1810-796/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10155-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- G. V.
- Kategorijos
Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr.e2S-1810-796/2016
Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-10155-2015-1)
2016 m. spalio 13 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. V. (V. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl turto padalijimo, išlaikymo, nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą ir prašo padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą turtą. Prašo priteisti jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti 18050 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto buto dalį, priteisti iš atsakovo 1182,34 Eur nuostolius dėl bendro turto išlaikymo ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos gyvos galvos. Atsakovas V. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) automobilį „H. A.“ asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei G. V.; 2) automobilį „Vauxhall (Opel) Vectra Design Cdti 150 A“, kurio vidutinė rinkos vertė – 1062,72 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui V. V.; 3) priteisti 1376,48 Eur kompensaciją iš ieškovės G. V. atsakovo V. V. naudai pagal teismo sprendimu priteistą sumą už santuokos metu įgytų piniginių lėšų paskolinimą; 4) priteisti 18450,00 Eur kompensaciją iš ieškovės G. V. už jai asmeninės nuosavybės teise atitenkančią V. V. priklausančią nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad priešieškinio suma yra 2167,84 Eur.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą 2016-09-21 nutartimi nustatė terminą iki 2016 m. birželio 22 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti likusią 430,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, jog įvertinus atsakovo priešieškiniu prašomo priteisti turto vertę, nustatyta, kad ieškinio suma yra 20889,20 Eur (1062,72 Eur + 1376,48 Eur + 18450,00 Eur = 20889,20 Eur). Teismas vadovaudamasis CPK 80 str. 1 d. 1 p. nurodė, kad esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Nurodė, kad reikalavimo suma yra 20889,20 Eur, todėl turi būti mokamas 627,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Teismas įvertino, kad priešieškinis pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovas yra sumokėjęs 40 Eur, todėl atsakovas turi sumokėti trūkstamą 430,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė 20889,20 Eur priešieškinio sumą ir nepagrįstai įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškovės prašomo priteisti jai nuosavybes teise buto verte ir atsakovui tenkančia 18050,00 Eur kompensacija. Papildomai nurodo, jog, pagal 2016-01-01 VĮ Registrų centro duomenis, vidutinė buto vertė yra pakitusi ir sudaro 36900,00 Eur, todėl šiuo pagrindu atsakovas teikia priešieškinį ir tenkinus ieškovės reikalavimą dėl turto padalijimo tvarkos ir butą priteisus ieškovei prašo atsakovui priteisti 18450,00 Eur (36900 / 2 = 18450) kompensaciją. Nurodo, jog ginčo dėl 18050,00 Eur sumos nėra, todėl žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo 400,00 Eur ginčijamos sumos dydžio, o ne nuo visos išmokėtinos kompensacijos dydžio. Taip pat nurodo, kadangi reikalavimą dėl kilnojamojo turto padalijimo reiškia pats atsakovas, būtų nelogišką jį apmokėti žyminiu mokesčiu, nes jis gera valia įsipareigoja, jau atlikus tarpusavio užskaitą, sumokėti 391,36 Eur kompensaciją ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl priešieškinio sumos apskaičiavimo ir žyminio mokesčio dydį reglamentuojančių teisės normų taikymo teikiant priešieškinį byloje.Nustatyta, kad priešieškiniu atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 18450,00 Eur kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise atitenkančią nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, 1376,48 Eur kompensaciją pagal teismo sprendimu ieškovei priteistą sumą už santuokos metu įgytų piniginių lėšų paskolinimą, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Vauxhall (Opel) Vectra Design Cdti 150 A“, kurio vidutinė rinkos vertė – 1062,72 Eur, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Hiundai Accent.“, iš viso priteisti turto už 20889,20 Eur. Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog priešieškinio suma 2167,84 Eur.Apeliantas nurodo, jog žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo tos sumos, dėl kurios kyla ginčas. Ieškovė ieškinyje prašo atsakovui priteisti 18050 Eur kompensaciją už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Atsakovas priešieškiniu prašo jam priteisti 18450 Eur dydžio kompensaciją, todėl žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo 400 Eur kompensacijos dalies. Taip pat atsakovo manymu nelogiška būtų apmokestinti žyminiu mokesčiu prašomą priteisti automobilį, nes jis gera valia įsipareigoja, jau atlikus tarpusavio užskaitą, sumokėti 391,36 Eur kompensaciją, todėl nuo jos turėtų būti skaičiuojamas žyminis mokestis. Atsakovas sutinka, kad nuo 1376,48 Eur kompensacijos už reikalavimo teisių dalį, priklausančią atsakovui turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis, todėl atsakovo manymu visas žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo 2167,84 Eur. Pagal CPK 80 straipsnį, už priešieškinyje reiškiamus reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ginčo pobūdžio. Kadangi priešieškiniu prašoma priteisti kilnojamąjį turtą, įvertintą rinkos kainomis, bei pinigines sumas, darytina išvada, kad priešieškiniu reiškiami turtiniai reikalavimai. CPK 80 str. 1 d., kuri numato, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į žyminio mokesčio dydį reglamentuojančias teisės normas, su apelianto atskirajame skunde nurodomais motyvais nesutinka. Kaip nurodyta, atsakovas priešieškiniu reiškia keturis turtinius reikalavimus, kurių bendra prašoma priteisti suma sudaro 20889,20 Eur (18450,00 Eur kompensacija atsakovui iš ieškovės už ieškovei tenkantį butą, 1062,72 Eur vertės automobilis, prašomas asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; 1376,48 Eur kompensacija pagal teismo sprendimu priteistą sumą už santuokos metu įgytų piniginių lėšų paskolinimą). CPK 85 str. numato, jog priešieškinio suma bylose dėl pinigų išieškojimo nustatoma pagal ieškomą sumą, bylose dėl daiktinių teisių į turtą pagal turto rinkos vertę. Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 9 p., 10 p.). Remiantis šiomis normomis, priešieškinio reikalavimo suma yra turto ir kompensacijų, kuriuos atsakovas prašo priteisti jo nuosavybėn, vertė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad priešieškiniu atsakovas prašo priteisti jam turto ir kompensacijų, kurių vertė yra 20889,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešieškinio sumą sudaro 20889,20 Eur ir nuo jos turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai į priešieškinio sumą įtraukė 18050,00 Eur sumą ir visą kilnojamojo turto – automobilio rinkos vertę – 1062,72 Eur, kadangi ginčo dėl 18050,00 Eur nebuvo, o dėl kilnojamojo turto padalijimo atsakovas, atlikus tarpusavio užskaitą įsipareigoja ieškovei sumokėti 391,36 Eur kompensaciją. Apelianto teigimu, žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčo sumos – 400 Eur, kuri susidarė dėl turto vertės pokyčio ir 391,36 Eur. CPK 80 str. 4 d. numato, kad tik už apeliacinius, kasacinius skundus mokamo žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Šiuo atveju atsakovas teikia priešieškinį, kuriame kelia turtinius reikalavimus, todėl turi mokėti žyminį mokestį nuo prašomos priteisti sumos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su priešieškinio sumos nustatymu ir žyminio mokesčio apskaičiavimu. Atskirojo skundo argumentai ir motyvai naikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad priešieškinio suma yra 20889,20 Eur ir nuo jos turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis. Kadangi atsakovas sumokėjo 40,00 Eur, teismas pagrįstai atsakovui nustatė terminą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kuri sudaro 430,00 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, kuris yra pasibaigęs, išnagrinėjus atskirąjį skundą, atsakovui nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo apeliacinės instancijos termino nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 430,00 Eur žyminį mokestį. Priešingu atveju priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Nustatyti atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 430,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus.