Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-02-15 · Civilinė byla Nr. e2-5527-964/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
e2-5527-964/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33454-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
S. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5527-964/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33454-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 3.1.7.6; 3.2.3.6.5; 3.2.6.1; 3.4.1.11.4.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui S. V. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 2 375 Eur žalos atlyginimo.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-209/2017, atsakovas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys buvo tenkintas ir jai solidariai iš atsakovo ir R. K. priteista 2 375 Eur turtinei žalai atlyginti. Vėliau R. K. išteisintas bei panaikintas nuosprendžio dalis dėl minėtos turtinės žalo atlyginimo. Antstolei neišieškojus žalos iš atsakovo, A. B. kreipėsi su prašymu į ieškovę kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, todėl 2019 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-3631 buvo nuspręsta pastarajai išmokėti 2 375 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ nuostatomis, ieškovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise priteisti jai iš atsakovo 2 375 Eur žalos atlyginimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir ieškovei iš atsakovo S. V. priteisė 2 375 Eur žalos atlyginimo ir 27 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

4. Atsakovas S. V. 2022 m. sausio 12 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad nors ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pripažino jį kaltu, bet jis nepripažįsta savo kaltės ir šį nuosprendį yra apskundęs Europos Žmogaus Teisių Teismui. Mokėti atsisako iki kol EŽTT nepripažins jo kaltės. Kol EŽTT nepaskelbs nuosprendžio jo byloje, prašo neišduoti ieškovei vykdomo rašto.

Atsiliepimas

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-209/2017, atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl žmogaus nužudymo. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-222-396/2018, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kiek tai susiję? su atsakovo pripažinimu kaltu ir nuteisimu dėl žmogaus nužudymo, palikta galioti bei nustatyta, kad atsakovas nukentėjusiajai turi atlyginti 2 375 Eur turtine? žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovo kasacinio skundo nepriėmė, o vėliau atmetė ir pastarojo pareiškimą dėl bylos atnaujinimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija už? atsakovą atlygino asmeniui, nukentėjusiajam nuo smurtinio nusikaltimo, baudžiamojoje byloje priteista? žalą, todėl įgijo regreso teise? i? žalą padariusi? asmeni?. Atsakovas nepateikė jokiu? duomenų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju būtų sustabdytas baudžiamojoje byloje priimto teismo nuosprendžio vykdymas. Baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis, kaip rodo LITEKO sistemos duomenys, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl teismo priteista žala iš atsakovo išieškotina.

6. 2022 m. vasario 14 d. vykusio žodinio nuotolinio teismo posėdžio metu atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad nieko papildomai paaiškinti ar pateikti neturi. Ieškovė šiam prašymui neprieštaravo.

7. Rašytiniu arba į teismo posėdžio protokolą įrašytu šalių sutikimu, kuris gali būti atšauktas tik iš esmės pasikeitus procesinei padėčiai, teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalis).

8. Atsižvelgdamas į atsakovo prašymą ir ieškovės sutikimą, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

9. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-209/2017, pripažino atsakovą kaltu, smurtiniais veiksmais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje bei iš S. V. ir R. K. solidariai priteisė nukentėjusiajai A. B. 2 375 Eur turtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeitė; panaikino nuosprendžio dalį dėl R. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir jį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikino nuosprendžio dalį, kuria iš S. V. ir R. K. solidariai priteista nukentėjusiajai A. B. 2 375 Eur turtinei žalai atlyginti, ir šią žalą priteisė iš S. V. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinio skundo nepriėmė, taip pat 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi atmetė S. V. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Teisingumo ministerija 2019 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34)7R-3631 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, kuriuo, be kita ko, įvertinusi smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme reglamentuojamos kompensacijos dydį, nusprendė A. B. pateiktą prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti pilnai ir išmokėti jai 2 375 Eur dydžio kompensaciją. Teisingumo ministerija 2019 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1235 A. B. sumokėjo 2 375 Eur kompensaciją.

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BPK 336 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Analogiškas teisinis reglamentavimas taikytinas ir esant skundo Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT) padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo faktui (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-344-467/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2031-230/2019).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo iš esmės dėl to, kad nurodė kreipęsis į EŽTT dėl baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio, todėl, kol nebus išnagrinėta byla EŽTT, nesutinka kompensuoti ieškovei jos nukentėjusiajai sumokėtų 2 375 Eur.

13. Pirmiausiai pažymėtina, kad jokių įrodymų, kad pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, atsakovas nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad būtų sustabdytas įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo iš jo nukentėjusiajai priteista žala, vykdymas.

14. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kad įsiteisėję teismo nuosprendžiai turi būti netrukdomai vykdomi (BPK 346 straipsnio 1 dalis) bei į formuojamą teismų praktiką, kad skundo padavimas EŽTT savaime nesustabdo nuosprendžio vykdymo, ir nenustačius kitų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendis negalėtų būti vykdomas, atsakovo prašymas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė kompensavo atsakovo smurtiniu nusikaltimų A. B. padarytą žalą, todėl įgijo teisę regreso tvarka šios žalos kompensavimo reikalauti iš atsakovo.

17. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas ir jai iš atsakovo S. V. priteista 2 375 Eur žalos atlyginimo ir 27 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, paliekamas nepakeistas.

18. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,44 Eur. Kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 276 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. V., (duomenys neskelbtini), 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbanke; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė