Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-10-27 · Civilinė byla Nr. 2-4690-944/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
2-4690-944/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01024-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Ieškovas
L. G., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
G. V.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4690-944/2016Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01024-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 116.4; 78.2.1; 99.5; 99.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,Sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, Marijai Tamošauskaitei,

dalyvaujant ieškovui L. G., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Z. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei G. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis augina nepilnametę dukrą, jo gyvenamojoje vietoje yra deklaruota ir dukters gyvenamoji vieta. Paaiškino, kad mergaitės motina yra Jungtinėje Karalystėje ir dukra visiškai nesirūpina, neteikia išlaikymo, nesidomi jos auklėjimu.

Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovas dukrai yra sudaręs tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios atitinka nepilnametės interesus bei poreikius. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi dukra ar neužtikrintų jos poreikių. Daro išvadą, kad tikslinga nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškovu, o iš atsakovės priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6). Ieškovas nurodė, kad jo vardu nėra registruotino nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ieškovas registruotas darbo biržoje.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametė gyvena su tėvu pastaruosius trejus metus. Ieškovas paaiškino, kad šalys su dukra buvo išvykę darbuotis į Jungtinę Karalystę, ten susilaukė antros dukters. Šalims susipykus, ieškovas išvažiavo į Lietuvą. Kadangi su dukra ryšiai nenutrūko, jis sužinojo, kad motina nesirūpina, neprižiūri S. G., todėl jis nuvyko į Jungtinę Karalystę ir ją parsivežė į Lietuvą. Pastaruosius kelerius metus ja rūpinasi, jam padeda jo tėvai, mergaitė Lanko mokyklą, šiuo metu į Lietuvą yra sugrąžinta ir nepilnamečio vaiko sesuo G. G., kuri taip pat faktiškai gyvena su ieškovu.

Duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų savo pareigas nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės S. G. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu L. G..

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju šalys turi du nepilnamečius vaikus, šiuo metu Samantai yra vienuolika metų, ji lanko mokyklą. Pagal vaiko poreikių lentelę matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama maistui, komunaliniams mokesčiams, rūbams, avalynei, lavinimo ir mokslo priemonėms, vitaminams, higienos priemonėms, pramogoms, iš viso išlaidos sudaro 310 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu šios išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad gyvena pas tėvus, jiems nuosavybės teise prikalančiame name, prie dukros išlaikymo prisideda ir tėvai, jie taip pat augina daržoves ir pan. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovo nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos.

Byloje jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nėra pateikta. Ieškovas paaiškino, kad jam nėra nuosavybės teise priklausančio registruotino turto, gaunama nedarbo pašalpa maža, ieško darbo, kad galėtų išlaikyti abi dukras. Paaiškino, kad per visą šį laikotarpį atsakovė jokios paramos dukrai neteikė, daiktai prie išlaikymo neprisidėjo, apskritai ja nesidomėjo ir nesirūpino.

Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovės nepilnametei dukrai S. G. priteistinas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-01-20) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė nuo jų mokėjimo buvo atleista. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteistinas 54 Eur dydžio žyminis mokestis dėl gyvenamosios vietos nustatymo 41 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. 95 Eur žyminis mokestis valstybei, bei 144,75 Eur išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, suteiktą ieškovui (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-01-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovą L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 95 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 144,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė