Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 MGL dydžio baudą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskiriant 8 MGL dydžio baudą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 58 MGL (2 900 Eur) dydžio baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

1. Kaltinamasis T. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. liepos 4 d., apie 21.29 val., jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuėjo į virtuvę pavalgyti. Tuo metu jo motina L. K., kurios bute gyvena, pradėjo priekaištauti dėl to, kad jam jau (duomenys neskelbtini) metai, o jis vis dar gyvena jos bute, nepadeda atlikti namų ruošos darbus, neprisideda prie nuomos ir nedirba. Dėl to labai supyko, pradėjo spjaudyti ir konfliktuoti. L. K. išėjus iš virtuvės, ėjo iš paskos ir atsiprašinėjo, tačiau ji, eidama link tualeto, nurodė, kad jam neatleis, todėl jis dar labiau įniršo. Tada prie jų priėjo brolis L. K., kuris pradėjo jį raminti ir liepė nešaukti, tačiau dėl jį užvaldžiusio pykčio bandė jam trenkti dešine ranka į kairę veido pusę. Prisidengęs veidą kaire ranka brolis smūgio išvengė ir nubėgo į laiptinę. Brolį pasivijo prie kaimynų buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir dešine ranka vieną kartą trenkė jam į kairę veido pusę. Taip pat bandė suduoti jam į dešinę veido pusę, tačiau šis prisidengė ir smūgio išvengė, užsidarė kaimynų bute. Motina jį parsivedė į namus. Nežinojo, kad brolis iškvietė policiją. Pripažįsta, kad suduodamas smūgį broliui sukėlė jam fizinį skausmą. Sutinka su eksperto pateikta išvada dėl brolio sužalojimo masto ir gailisi, kad tai padarė. Įvykio metu apie pasekmes negalvojo, brolio sužaloti nenorėjo, tai padarė iš pykčio, kilus minėtam konfliktui. Grįžęs namo brolio atsiprašė, jis jam atleido, susitaikė. Daugiau nebenusikals, nesmurtaus ir laikysis įstatymų. Nori įsidarbinti, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, kuriems nori padėti finansiškai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

2. 2024 m. liepos 4 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad L. K. nurodė, jog 2024 m. liepos 4 d., apie 21.29 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), jo brolis T. T. tris kartus trenkė jam dešine ranka į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą.

3. Nukentėjusiojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 4 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo grįžo jo brolis T. T. Tuo pačiu metu taip pat grįžo jo motina L. K.. T. T. nuėjo į virtuvę, galimai pasiėmė kažką pavalgyti. Prisimena, kad motinai atėjus į virtuvę jie pradėjo kalbėti. Motina pradėjo broliui priekaištauti, kad šiam jau (duomenys neskelbtini) metai, o jis vis dar gyvena motinos namuose, nepadeda atlikti namų ruošos darbus, neprisideda prie nuomos ir nedirba. Tada T. T. pradėjo spjaudytis ir konfliktuoti su ja. Kai mama išėjo iš virtuvės, jis pradėjo jos atsiprašinėti. Iš jo būsenos suprato, kad jis buvo neblaivus. Mamai nuėjus link tualeto, ji T. T. pasakė, kad jam už tokius poelgius neatleis. Tuomet jam pasirodė, kad T. T. pradėjo agresyviai eiti link mamos, todėl priėjo ir paprašė jo nusiraminti. T. T. pradėjo agresyviai eiti link jo (L. K.). Dar kartą paprašė jo nusiraminti, nes iškvies policiją. Paspartinus žingsnius nuo jo atsitraukė, po ko T. T. bandė jam trenkti dešine ranka, tačiau jis smūgio išvengė. Išbėgo iš buto, nes bijojo konflikto ir nuėjo pas kaimynus, kurie gyvena virš jų ((duomenys neskelbtini) butas). T. T. atbėgo prie jo ir pradėjo smūgiuoti kumščiais, smūgiavo dešine ranka į veidą. Pirmas smūgis buvo į kairę veido pusę, pajuto skausmą, o antrą smūgį sudavė į dešinę veido pusę, tačiau šį smūgį pavyko užblokuoti. Tada jis įbėgo į kaimynų butą ir užsidarė. Atėjusi motina išsivedė brolį, vėliau atėjo į kaimynų butą ir pranešė, kad brolis išėjo iš namų. Jis dar pabuvo pas kaimynus ir iškvietė policiją. Sukeltą fizinį skausmą vertina 6/10. Po smūgio kairės akies apačioje buvo paraudę, praėjo po trijų dienų. Daugiau jokių sužalojimų nepatyrė. Brolio bijo jau seniai, nes tai ne pirmas jo išpuolis prieš jį. Po įvykio su broliu susitaikė, civilinio ieškinio nereikš ir žalos atlyginimo nereikalaus.

4. Liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pažįsta L. K., ji yra jos kaimynė, gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvena vienu aukštu aukščiau, toje pačioje laiptinėje. Su šia kaimyne palaiko draugiškus santykius ir dažnai bendrauja. Pažįsta jos sūnų L. K. ir T. T., jie gyvena kartu su motina. 2024 m. liepos 4 d., apie 21.10 val., pas ją atėjo L. K. ir atnešė pasirašyti dokumentus. Joms kalbantis laiptinėje, pamatė grįžtantį jos sūnų T. L. išėjo į savo butą, o ji grįžo pas save. Maždaug po 10 minučių išgirdo skambutį į duris, o atidariusi pamatė, kad prie jos durų stovi L. tarp savo dviejų minėtų sūnų ir bando sulaikyti T., kuris buvo agresyvus ir mojavo rankomis, kad nesuduotų smūgių kitam sūnui L. L. įbėgo pas ją į butą ir uždarė buto duris, o T. su mama liko laiptinėje. Po to jie grįžo atgal į butą. L. jai pasiskundė, kad brolis T. konfliktavo namuose su mama, jis ją užstojo, dėl ko šis prieš jį panaudojo agresiją, parodė jai savo kairį paakį, kur buvo kraujosruva, nurodė, kad brolis jam sudavė ranka, kur tiksliai būnant nepasakė ir to sudavimo momento ji nematė. Prašė iškviesti policiją, bet ji jam pasakė, kad, pirmiausia, jos vyras nueis į jų butą ir pažiūrės, ar viskas gerai, ar nenukentėjo L. Ji L. iš šaldytuvo kameros davė ledų atšaldyti paakį, o vyras nusileido pas kaimynę ir grįžęs pasakė, kad T. ramus, viskas gerai. Po maždaug 20 minučių atėjo L. ir iš jos buto parsivedė L. L. bei L. prie jos į policiją neskambino ir kas toliau vyko nežino. T. prieš ją jokios agresijos nenaudojo, prie jos jokių smūgių L. ar L. nesudavė, tik bandė suduoti L. Kur L. sudavė smūgį, ar pas juos bute, ar laiptinėje, ji nežino. Su T. bendrauja kaimyniškai, kai susitinka, pasisveikina. L. yra labai ramus ir draugiškas. Ar tarp jų buvo anksčiau kokių nors konfliktų, nežino.

5. 2024 m. liepos 19 d. specialisto išvada Nr. G 2076/2024 (01), kurioje nurodyta, kad L. K. padaryti odos nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste kietu buku ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu prieš 3–7 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

III. Surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

1. Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužaloja ar trumpam susargdina. BK 140 straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama, paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus padarinius (materialioji sudėtis). Sužalojimai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Nagrinėjamojo straipsnio 2 dalis numato kvalifikuojantį sudėties požymį, t. y. fizinio skausmo ir (ar) nežymus sveikatos sutrikdymo sukėlimas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

2. Išnagrinėjęs ir įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, o būtent: kaltinamojo T. T., nukentėjusiojo L. K. ir liudytojos I. M. parodymus, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas aplinkybes, taip pat specialisto išvadą dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jų masto, kurie pripažintini leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, teismas konstatuoja, kad T. T. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad T. T. 2024 m. liepos 4 d., apie 21.29 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dešiniu kumščiu sudavė savo broliui L. K. į kairę veido pusę. Kaltinamasis nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes, kurios atitinka nukentėjusiojo L. K. ir liudytojos I. M. parodymus. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatyti odos nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir būdu. Minėti sužalojimai specialisto įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, šių sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios liudytų apie paties nukentėjusiojo L. K. neteisėtus veiksmus kaltinamojo T. T. atžvilgiu ir pagrįstų jo smurtinių veiksmų teisėtumą.

3. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis T. T. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Nors apklausų metu jis paaiškino, kad apie savo smurtinių veiksmų pasekmes negalvojo, brolio sužaloti nenorėjo ir tai padarė iš pykčio, visgi kilusio konflikto metu jis neabejotinai suvokė, kad kumščiu suduoda smūgį broliui į galvos sritį, suprato šių veiksmų socialinę reikšmę (žalingumą), numatė padarinius, kuriuos minėti veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai, ir tokių padarinių norėjo.

4. Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius T. T. padaryto nusikaltimo požymius, konstatuojama, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

5. Duomenų dėl kaltinamojo veiksmais padarytos žalos nėra, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, nurodė žalos atlyginimo nereikalausiantis. Nukentėjusiajam apie sprendimą baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

1. Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustato alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. T. buvo pasirašytinai informuotas apie galimybę baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo.

2. Paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55–66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

3. Spręsdamas dėl T. T. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį. Nukentėjusysis pretenzijų neturi, civilinis ieškinys nepareikštas, su broliu susitaikė. Kaltinamasis praeityje 5 kartus teistas, iš kurių trys teistumai yra susiję su fizinio skausmo sukėlimu ir (ar) nežymiu sveikatos sutrikdymu šeimos nariui, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ši nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nurodyti duomenys liudija apie tai, kad T. T. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o nulemta jo teisei priešingo elgesio, gyvenimo būdo ir nesugebėjimo pažaboti savo emocijų. T. T. per pastaruosius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už elektrinio paspirtuko vairavimą esant neblaiviam, bauda sumokėta. Kaltinamasis nedirba, bet registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodė turintis tikslą įsidarbinti, ieškantis darbo. Nors T. T. nevedęs, tačiau turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus. Kaltinamasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis (laisvės apribojimas) ir jos dydis (2 metai) yra teisingas ir proporcingas. Be to, teismo manymu, prokurorės siūlomi skirti įpareigojimai ir draudimai gali teigiamai įtakoti T. T. asmenybę ir padėti tinkamai įgyvendinti baudžiamojo įstatymo paskirtį.

4. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir T. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

1. Ikiteisminio tyrimo metu T. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. T. 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti T. T.: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 2) visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), taip pat uždrausti T. T. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagų (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsako pagal BK 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.