Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-205-725/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-01
Bylos Nr.
1-205-725/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13328-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
V. Z.
Nukentėjusysis
N. B., T. S.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.10.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
  • 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-205-725/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13328-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gretai Sakalauskaitei,dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei,kaltinamajam V. Z., jo gynėjui, advokatui D. S.,nukentėjusiesiems N. B. ir T. S.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1. 2015 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 8 MGL dydžio bauda. 2020 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, likusi nesumokėta 6 MGL dydžio bauda pakeista į 6 dienų laisvės apribojimo bausmę;

2. 2020 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 3 dalį, 68 straipsnį, 72 straipsnį paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausti 5 metus naudotis specialia teise – vairuoti motorines kelių transporto priemones ir konfiskuoti automobilio „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (be PVM) – 6330 eurų;

3. 2020 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. 2023 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, 34 MGL dydžio bauda pakeista į 34 dienų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. Z. visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2023 m. lapkričio 6 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų registro,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų 138 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2022 m. balandžio 18 d., apie 07.00 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į butą, (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia delnu sudavė vieną smūgį N. B. į kairį žandą, sugriebęs už plaukų ištempė pastarąją į koridorių ir kumščiu sudavė jai ne mažiau du smūgius į dešinį žandikaulį ir vieną kartą įspyrė į krūtinę, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas žando srityje, krūtinėje, dalinį 1 l danties nuskilimą, dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimą kampo srityje, taip sukėlė nukentėjusiajai N. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą,

be to, V. Z. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2023 m. balandžio 11 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčinio žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą T. S. atžvilgiu, t. y. ranka sudavė ne mažiau aštuonių smūgių į veidą, krūtinę, pilvo sritį bei spyrė kojomis ne mažiau dviejų smūgių į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, taip pat spyrė į tarpukojį, toliau tęsdamas savo veiksmus, šluotos mediniu kotu dar kartą sudavė į tarpukojį, padarydamas nukentėjusiajam ekchimozę (poodinę kraujosruvą) dešinės akies vokuose, akiduobės lūžį, kairės pusės 10-o šonkaulio lūžį, kas komplikavosi kairės pusės pneumotoraksu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė T. S. sveikatą.

Kaltinamasis V. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir parodė, kad 2022 m. buvo konfliktas su mergina, gyvenančia (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrabučio bute. Kaltinamasis sudavė jai smūgį iš delno į veidą, į kairį žandą. Jis aplinkybių neatsimena, bet viską prisipažįsta, susitaikė su ja. Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes dėl N. B. sužalojimo. Labai gailisi dėl šio įvykio. Dėl antro kaltinimo kaltės nepripažįsta. 2023 m. per Šv. Velykas su žmona nuėjo pas kaimynę ir ten įvyko konfliktas. Buto duris atidarė T. S., jis šaukė ant Ž. (T. S. sugyventinė), vaikai verkė, cypė, Ž. prašė pagalbos iš namų išvarant jį (T. S.), kadangi jis kalbėjo vaikams negražiai apie visokius organus. Kaltinamasis jam pasakė, kad jis susidėtų daiktus ir išeitų. Dėl to labai užpyko Ž. vaikai ant kaltinamojo. T. S. nubėgo į virtuvę, pasiėmė peilį ir bandė pulti kaltinamąjį. Kaltinamasis peilį atėmė, tačiau T. S. įpjovė jam į ranką. Kaltinamasis gindamasis su dešinės rankos vieta, kuri yra tarp alkūnės ir delno, nustūmė jį prie sienos ir sudavė smūgį į veido dešinę pusę. Kaltinamasis suriko, kad T. S. turi peilį ir stumtelėjo jį, T. S. krito, atsitrenkė į spintelę, Ž. jam uždėjo batus ir T. S. išėjo. Viskas truko neilgai, apie 10 minučių. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusiojo nežalojo, o gynėsi, pats buvo sužalotas. Namuose buvo rastas kaltinamojo kraujas, tačiau to įrodyti nėra galimybės. T. S. buvusi sugyventinė negalėjo visko matyti, nes ji buvo kitame kambaryje, bet galėjo girdėti, kaip rėkia kaltinamasis. T. S. buvo neblaivus, jis visiškai nesiorientavo aplinkoje. Kai T. S. puolė kaltinamąjį su peiliu, matė L.. Kaltinime rašoma neteisybė, kaltinamasis daugiau jokių fizinių veiksmų nesiėmė, tai buvo būtinoji gintis, jį puolė su peiliu, jis gynėsi. Jo sužalojimai veide galėjo atsirasti nuo kaltinamojo sudavimo jam. T. S. šonkaulio lūžis kairėje pusėje galėjo atsirasti nuo T. S. kritimo. Kaltinamasis nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. Z. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos N. B. atžvilgiu

Nukentėjusioji N. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Su juo nebendrauja dabar, iki įvykio bendravo. Įvykis buvo 2022 m. balandžio mėnesį, vakare. Kaltinamasis susiskambino su nukentėjusiosios draugu, kažką kalbėjo, jai nepatiko jų pokalbis, neatsimena, ką jie kalbėjo, bet ji savo draugui uždraudė visiškai kontaktuoti su V. Z., nes buvo naktis, ir paprašė išjungti telefoną ir eiti miegoti. Ryte, apie 07.00 val., kaltinamasis atidarė jos buto duris, nes ji buvo pamiršusi užrakinti, jis įėjo ir prasidėjo labai agresyvus bendravimas. Tuo metu nukentėjusioji miegojo su draugu, kaltinamasis paėmė ją už plaukų, ištempė į koridorių. Kai jos draugas atsibudo iš miegų, suprato, kad reikia kažką daryti, ir jis pradėjo ginti nukentėjusiąją. Nukentėjusioji neatsimena, kiek smūgių jai sudavė kaltinamasis, tik atsimena, kad stovėjo po įvykio, suprato, kad negali atverti burnos ir buvo kraujo, skaudėjo visą kūną, plaukų rado ant žemės ir iškvietė greitąją, ant kūno rado mėlynių - prie krūtinės, virš krūtinės, ant nugaros, ant galvos buvo guzas, kur buvo išrauti plaukai. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminiau aplinkybes, pasakojo tiesą. Po įvykio nukentėjusioji su kaltinamuoju susitiko, jis atsiprašė, susitarė, kad už tą laikotarpį, kai ji nedirbo, jis kompensuos moralinę žalą – žalos kompensavo pusę sumos.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose N. B. parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d. vakare, kartu su savo draugu I. D. ruošėsi eiti miegoti, I. buvo išgėręs alkoholio, matėsi, kad yra apsvaigęs, ji gėrė nealkoholinį vyną, todėl buvo blaivi. Tuo metu I. į jo „Facebook“ programėlę parašė V. posūnis D., kurio daugiau duomenų nežino, su klausimu „ką veiki“, I. jam parašė „kada grąžinsi skolą“ (kadangi I. jam buvo paskolinęs pinigų). Po šios I. žinutės jam paskambino V. posūnis, kiek girdėjo, jie tarpusavyje pykosi ir konfliktavo, todėl jis padėjo telefoną. Kai padėjo telefoną, jam vėl skambino ir I. liepė atsiliepti jai, atsiliepusi suprato, kad kalba V.. Kalbant su V. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, abu vienas ant kito šaukė, jis ją įžeidinėjo vadindamas „žiurke“, taip pat pokalbio metu jis jai pasakė „norėčiau tave sudaužyt, bet tu malalietka“, ji atsakė, tai atvažiuok ir padaryk, taip pat prieš baigdama pokalbį jam pasakė, kad „tu geriau pabūk su vaiku, o neskambinėk čia“ ir padėjo telefoną. Dėl ko tarp jų su V. kilo konfliktas, jau neatsimena. Kai padėjo telefoną viskas ir baigėsi, jie su I. nuėjo miegoti, tačiau pamiršo užrakinti savo buto duris. Prieš miegą ji savo ir I. telefonus padėjo šalia lovos, ant kėdės. Ji miegojo prie krašto, o I. prie sienos. Apie 08.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jai miegant kartu su I. D., į jų butą įsiveržė V., jis tik įbėgęs į jų kambarį, kur jie miegojo, iš karto su delnu jai trenkė į kairės pusės žandą, skausmą juto. Po smūgio iškart pradėjo rėkti ir šaukti, o V. tuo metu iš savo kelnių kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį ir jį laikydamas pasakė "išsikvietėt velnią". I. bandė jį raminti, ramiai kartojo "padėk peilį, leisk jiems apsirengti". Ji paminėjo, kad nereikia leistis į kalbas, o kviest policiją, V. tai išgirdęs griebė jos ir I. telefonus nuo kėdės ir juos įsidėjo į kišenę, kol jis ėmė telefonus, ji su I. spėjo greit apsirengti. Neatsimena kaip viskas tiksliai vyko toliau, tačiau pamena tik tiek, kad V. jai sugriebė už plaukų ir ją nutempė į buto koridorių, ji bandė priešintis, rėkė, tačiau jis į tai nereagavo ir jai du kartus kumščiu trenkė į dešinės pusės žandikaulį, po smūgių ji nukrito ant žemės, iš kurios rankos jai trenkė, pasakyti negali. Kai nukrito ant žemės, jis ją vis dar laikė už plaukų, ji bandė gintis, tačiau jis jai iš kojos spyrė į dešinės pusės krūtinę. Dėl jo tampymo už plaukų, sudavimo į žandikaulį ir spyrio į krūtinę juto stiprų fizinį skausmą. Po smūgių ir spyrio įsikišo I., kuris V. atitraukė nuo jos ir jie susigrūmė tarpusavyje, jų grumtynės perėjo į bendro naudojimo laiptinę. Kai jie mušėsi laiptinėje, pastebėjo, kad laiptinėje yra ir V. posūnis, tačiau jis į konfliktą visiškai nesikišo. Ji pamatė, kad pas V. kišenėje dar vis yra jų telefonai, todėl bandė juos paimti, jai tai padėjo padaryti V. posūnis. Kai tik paėmė telefonus, ji iškarto įbėgo į butą ir skambino policijai, po kelių minučių į namus įbėgo ir I.. Matė, kad I. yra patinęs žandas, jis pasakė, kad grumtynių metu jam trenkė V., pati asmeniškai ji nematė kokius fizinius veiksmus naudojo V. ir I. vienas prieš kitą, nes buvo labai išsigandusi ir jų muštynių veiksmų neužfiksavo. Atvykus pareigūnams, kartu atvyko ir greitoji pagalba, kuri ją ir I. pristatė į Kauno klinikas, jai nustatė žandikaulio lūžį, o I. galvos sumušimą. Kodėl V. taip pasielgė tikrai nežino, galbūt buvo neblaivus ir nesuvokė ką darė. Po įvykio V. nematė, jis bandė susisiekti per savo žmoną, kuri jos atsiprašinėjo už V. poelgį, taip pat teiravosi ar jai reikia atvežti vaistų. (1 t., b. l. 36–37, 67–68). N. B. papildomos apklausos metu parodė, kad pirminius parodymus patvirtina ir parodė, kad V. Z. jos atsiprašė ir ji jam atleido. Su juo bendraujant matė, kad jis tikrai gailisi dėl savo poelgio ir jaučia didelę kaltę. Civilinio ieškinio nereiškia, jam pretenzijų neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 70).

Po parodymų pagarsinimo nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

2022 m. balandžio 18 d. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką N. B. parodė, kad 2022 m. balandžio 18 d. apie 8.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jai miegant kartu su sugyventiniu I. D., į jų butą įsiveržė pažįstamas vyras, vardu V., kuris tyčia paėmė jai už plaukų ir sugniaužiąs plaukus ištempė į bute esantį koridorių, kur tyčia rankos kumščiu du kartus sudavė jai į veidą, į žandikaulio sritį, nuo smūgio ji nukrito ant koridoriaus grindinio. Smūgio metu ji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus žandikaulio srityje. Jai buvo nustatyta apatinio žandikaulio kampo lūžis.

2022 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūra (1 t., b. l. 41–52).

2022 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. B. konstatuota poodinės kraujosruvos žando srityje, krūtinėje, dalinis 11 danties nuskilimas, dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimas kampo srityje. Apatinio žandikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 77–79).

2022 m. liepos 14 d. nukentėjusiosios N. B. ir įtariamojo V. Z. susitaikymo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji susitaikė su įtariamuoju V. Z., jis jos atsiprašė, jo atžvilgiu ji pretenzijų neturi (1 t., b. l. 128–129).

Dėl nusikalstamos veikos T. S. atžvilgiu

Nukentėjusysis T. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes jų vaikai draugauja. Įvykis buvo 2023 m. balandžio 11 d., 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tuo metu gyveno su sugyventine Ž. K. ir jų bendrais vaikais. Nukentėjusysis buvo vartojęs alkoholio, šventė Šv. Velykas. Alkoholį nukentėjusysis vartojo nuo pietų, vienas išgėrė 0,5 l degtinės butelį. Įvykio metu namuose buvo sugyventinė, vaikai buvo išėję. Sugyventinė susirašė su kaltinamojo žmona, pasiūlė jiems ateiti išgerti kavos. Kaltinamasis su žmona atėjo greitai, nes jie šalia gyvena. Pro duris juos įsileido lyg nukentėjusysis – taip sakė buvusi sugyventinė. Ji sakė, kad prasidėjo pokalbiai tarp jo ir kaltinamojo, ir jie pradėjo muštis. Nukentėjusysis nelabai pamena įvykio aplinkybių dėl vartoto alkoholio. Muštynės galėjo kilti dėl to, kad vaikai buvo susirinkę kieme, naršė po visus interneto puslapius, negražiai kalbėjo. Nukentėjusysis vaikų paklausė, kodėl jie negražiai kalba, o vaikai viską „išvartė“ kitaip. Vienas iš vaikų buvo kaltinamojo, jis nubėgo namo ir pasakė, kad nukentėjusysis pasakė kažką nedoro, kad kažkokiai mergaitei pasakė nešvankius žodžius apie lytinius santykius, nors to nebuvo. Muštynės prasidėjo tik kaltinamajam įėjus į kambarį. Kiek pamena, kaltinamasis nukentėjusiajam smogė į veidą rankomis, spyrė ir nukentėjusysis nukrito į dukros lovą. Muštynės tęsėsi iki tol, kol nukentėjusysis pabėgo. Nubėgęs į autobusų stotelę, jis autobusu nuvažiavo pas brolį J. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis tą vakarą namo negrįžo, po to jį nuvežė į klinikas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė išsamesnius parodymus, dabar aplinkybes yra pamiršęs, neturėjo pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, nes jo nepažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiojo T. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose T. S. parodė, kad 2023 m. balandžio 10 d. buvo vienas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Maždaug apie 20.00 val., padauginęs alkoholinių gėrimų, kuriuos vartojo visą dieną su pertraukomis, nuėjo miegoti į savo miegamąjį kambarį. Nežino kiek tiksliai buvo valandų, tačiau prabudo nuo balsų namuose. Į kambarį, kuriame miegojo, įėjo sugyventinė Ž. K., su ja kartu buvo iš matymo pažįstami asmenys, t. y., vyras vardu V. ir moteris, V. žmona, kurie taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. V. su žmona pradėjo šaukti, klausdami, kokias jis čia nesąmones daro ir ką čia vaikams šneka ir siūlo. T. S. jiems atsakė, kad nieko vaikams nesiūlė ir nieko jiems nešnekėjo. Po šių žodžių, V. sudavė T. S. rankų kumščiais ne mažiau aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, t. y. veido, krūtinės, pilvo sritis. Tuo metu kai V. naudojo fizinį smurtą prieš T. S., T. S. jam nuolat kartojo, kad nieko vaikams nesakė ir nieko nesiūlė. Tačiau V. ir toliau smurtavo – taip pat spardė kojomis į įvairias kūno vietas, iš jų ir į tarpukojį. Po smūgio T. S. susigūžė iš skausmo, prašė, kad V. liautųsi smurtavęs, kartojo jam, kad jam skauda. Tačiau vyras toliau naudojo smurtą prieš jį, t. y., iš namuose rastos šluotos medinio koto dar kartą sudavė jam į tarpukojį, tokiais veiksmais sukeldamas T. S. fizinį skausmą. Iškart po to paklausė garsiai, ar namuose yra plaktukas, sakydamas, kad jam sudaužys ,,kiaušinius", t. y. sėklides. Po šių žodžių V. nuėjo į buto balkoną, kuriame buvo padėtas plaktukas. Tai pamačiusi sugyventinė puolė drausminti V., neleido jam paimti plaktuko. Tada V. visiems girdint suriko T. S., kad šis dingtų iš šių namų ir daugiau akyse jo nematytų. Taip pat sakė jam, kad jeigu dar jį pamatys šiame rajone, nutemps už ,,kiaušinių" iki (duomenys neskelbtini). Po šių žodžių T. S. pabėgo iš namų, pabėgo pas brolį J. S., kuris ir nusprendė iškviesti jam greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Įvykio metu sugyventinė bandė T. S. apginti žodžiais, šaukė V., kad šis nieko nedarytų, pasitrauktų nuo jo. Taip pat, smūgius rankos delnais T. S. sudavė ir V. žmona, tačiau fizinio skausmo jam nesukėlė, jai pretenzijų dėl įvykio neturi. Tiek įvykio metu, tiek po jo, jis jautė skausmą galvos srityje, šonkaulių srityje ir krūtinės srityje. Mano, kad įvyko nesusipratimas, nes tą pačią dieną, šviesiu paros metu, maždaug apie 12.00 val., kieme, prie namų (duomenys neskelbtini), Kaune, gėrė kavą ir išgirdo, kaip vaikai tarpusavyje kalbasi ir telefonuose žiūri pornografinio pobūdžio filmukus. Tada jis jų paklausė, kaip jie kalba, ką daro, t. y. ,,duok pute palaižyti". Tuo metu ateinantis V. sūnus nugirdo neaiškius pokalbius ir apkaltino T. S., kad jis kažką siūlo mergaitei, buvusiai kieme su kitais vaikais ir, grįžęs namo papasakojo tėvui V.. Mano, kad dėl šios priežasties V. jį sumušė (1 t., b. l. 134–136, 2 t., b. l. 2–3).

Po parodymų pagarsinimo nukentėjusysis parodė, kad teisingai nurodė aplinkybes. Nepamena, kad būtų puolęs su peiliu.

Liudytoja Ž. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie yra kaimynai. T. S. yra jos buvęs sugyventinis. Įvykis buvo 2023 m. balandžio mėn. Liudytoja apie 6 val. vakaro su vaikais grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Grįžus namo, buvo V. sūnus ir jo sūnus pasakė, kad T. pasiūlė vienai mergaitei „palaižyti putę“. Mergaitė pasakė, kad jis buvo girtas. Namuose buvo „bardakas“, T. S. gulėjo lovoje visiškai girtas. Liudytoja jį bandė pakelti, išvyti iš namų, jis nėjo. Gavo L. žinutę, ar liudytoja gali ateiti, pasakė, kad negali dabar, bet jei nori, L. gali ateiti pati, tai ji atėjo su V.. Liudytoja jokios pagalbos iš jų neprašė. T. S. atidarė duris, pasakė V. porą žodžių ir V. jam trenkė. L. pasiūlė, kad vaikai eitų pas ją į namus pabūti, kol viskas pasibaigs ir išsiaiškins. T. neigė, kad sakė tokius žodžius. Kambaryje buvo daug kraujo. V. įėjo į kambarį, paklausė T., kodėl jis taip sako mergaitėm, trenkė T. su delnu į veidą ir T. pasipylė kraujas. Buvo daug smūgių, apie 10. Liudytoja neatsimena, ar tie smūgiai buvo į vieną vietą. Kraują liudytoja puolė valyti, kai baigėsi muštynės. T. S. buvo nuėjęs paimti peilio po muštynių, bet V. tą peilį atėmė iš jo – liudytoja to momento nematė, taip pasakojo V.. Kiek liudytoja atsimena, smūgius V. sudavė tik rankomis. Neatsimena, ar buvo trankoma kojomis. T. nesimušė – kai V. atėjo į kambarį aiškintis, V. trenkė T., šis po smūgio atsisėdo ant lovos ir sėdėjo. Liudytoja pradėjo valyti kraują, tačiau kažkuris iš jos paėmė šluotą gintis, bet ji nežino kuris. Liudytoja L. R. nėra sakiusi, kad T. „gavo į kaulus“ iš kažkur kitur. Įvykis vyko liudytojos namuose. Kur po konflikto išėjo T., liudytoja nežino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos Ž. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose liudytoja Ž. V. parodė, kad T. S. buvęs jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyveno 13 metų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2023 m. balandžio 10 dienos metu su vaikais buvo sode, o sugyventinis T. S. buvo namuose. 18.00 val., grįžusi namo, rado neblaivų miegantį T. S.. Maždaug po 20 min. jis pabudo ir paklausė, ar turi ką išgerti, turėdamas minty alkoholinius gėrimus, tačiau ji jam atsakė, kad negeria. Tada šis paprašė jos pinigų, nes norintis nueiti pats nusipirkti alkoholio. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po ko ji pasiėmė vaikus ir su vaikais dviem valandoms išėjo iš namų pasivaikščioti, palikusi T. S. vieną namuose. Grįžo apie 20.30 val. į namus, ruošė vaikus miegoti ir gavo žinutę iš L., kuri klausė, ar gali atvykti į svečius. Ji jai yra žinoma, nes jų vaikai tarpusavyje bendrauja. Kuomet ji parašė jai žinutę, ji suprato, kad ji ateis viena. Ji patikina, kad į svečius įsiprašė pati L.. Ji pati L. tikrai nebūtų kvietusi, kadangi tuo metu ruošė vaikus į mokyklą, be to pačiai kitą dieną reikėjo į darbą ir buvo labai nustebusi, kad ji į svečius prašosi taip vėlai. T. tuo metu, kai ji parašė L., kad ji gali ateiti, jau buvo gerokai išsiblaivęs ir virtuvėje valgė. Apie tai, kad ateis L., T. ji pasakė, jis dar paklausė, ko ji ateis, tai dar jam pasakė, kad nežino, gal Velykų proga. Praėjus gal 10 min. pas ją atėjo L. kartu vyru ar sugyventiniu V.. Liudytoja L. neprašė, kad ji jai padėtų išvyti T., ji stengiasi su savo problemomis susitvarkyti pati, kad į šeimos reikalus nesikištų pašaliniai asmenys, ir nei tą dieną, nei kitas, ji tikrai L. to neprašė. Kuomet į duris pasibeldė L., kadangi jos laukė, ji pasakė T., kad jis nueitų atidaryti, kadangi tuo metu su vaikais buvo vonioje ir juos šluostė iškėlusi iš vonios po maudynių. Kada T. atidarė duris, ji dukrą nešė į kambarį ir pamatė, kad tarpduryje stovi L. su V.. Kada T. atidarė duris, V. iš karto ant sugyventinio pradėjo šaukti, jį vadindamas gaidžiu, pideru, klausdamas, ką jis kalba nepilnamečiams vaikams, ir iškart jam sudavė rankomis į veido sritį, kiek kartų sudavė, liudytoja negali pasakyti, kadangi viskas vyko labai greitai, be to, pamačiusi, kad vyksta tokie dalykai, nenorėdama, kad tai matytų vaikai, ji dukroms liepė greitai rengtis ir eiti pas draugę, tačiau tuo metu kaip tik atėjo L. sūnus ir jie visi trys išėjo pas L. į namus. Atidarius duris ir V. pradėjus smūgiuoti T., šis traukėsi į jų kambarį, kur atsisėdo ant lovos, kur V. ir toliau smūgiavo T. į įvairias kūno vietas, ne tik į veidą, bet ir į visą kūną, T. buvo nutemptas nuo lovos ir, liudytoja matė, kad jam buvo kelis kartus spirta. Pamačiusi, kaip yra spardomas ir trankomas T., liudytoja nuėjo į virtuvę, kadangi jai pasidarė baisu. T. buvo visas kruvinas. V. mušdamas T. šaukė, grasino jį užmušti, rėkė, kad jis sėdėjo ir gali dar pasėdėti, tačiau T. po (duomenys neskelbtini) nevaikščios. T. S., klausinėjo už ką jis mušamas, sakė, kad jis atsiprašo, kad daugiau taip nebedarys, nebesakys. V. liepė T. atiduoti jai buto raktus ir išeiti iš namų, sakė, kad dingtų ir paliktų ją ramybėje su vaikais. Kuomet prasidėjo bute tos muštynės ir V. su L. šaukė, liudytoja bandė juos raminti, klausė kodėl atėjo pasiaiškinti naktį, kuomet aplinkui visi ruošiasi miegoti, o ne dieną, T. lyg ir pasakė, kad jei taip bus, tai T. reikia susirinkti daiktus ir išeiti, tačiau kaip ir anksčiau sakė, tikrai iki muštynių L. pagalbos neprašė ir tą prašymą gal L. ir suprato, kad jos prašė pagalbos, bet tikrai tai buvo pasakyta ne tiesiogiai L. prašant jos pagalbos. Tos grumtynės vyko labai greitai ir tiksliai pasakyti kur ir kaip buvo suduoti smūgiai, ji tikrai negali. Pamačiusi, kad T. buvo visas kruvinas ir sumuštas, ji pasiėmė šluotą, kad sutvarkyti kambarį, nes kraujo buvo matyti ir ant grindų, ir kažkiek ant sienų, tai tuomet V. ištraukė šluotą ir su ja, kiek liudytoja matė, trenkė T. į tarpkojį, prieš tai šaukdamas, kad ją sukiš į „šikną“. Kokiu tai momentu, kuomet ji valė kambaryje kraują, matė, kad jie perėjo į virtuvę ir T. buvo pasiėmęs peilį, sakydamas kad nori apsigimti, galimai manė, kad jam turint peilį, prie jo daugiau nelįs. Atėmusi iš V. šluotą, liudytoja pasakė, kad baigtų ir eitų iš čia, nes net pats V. T. stumtelėjo, kad šis greičiau išeitų. T. išėjus, ji kartu su L. ir V. išėjo, ji ėjo pas L. parsivesti savo vaikų. V. su L. pas juos atėjo išgėrę ir galimai apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, nes jų elgesys buvo neadekvatus, nes normalūs žmonės taip santykių ir tokiu laiku tikrai nesiaiškintų. T. tikrai jokių smūgių nei L., nei V. nesudavė, o kad smūgius sudavė ir spardė V., tai tikrai ji patvirtina. Kiek jų buvo suduota tikrai negali pasakyti (2 t., b. l. 72–73, 78–79).

Po parodymų pagarsinimo liudytoja patvirtino, kad pasakojo teisingai.

Liudytojas J. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusysis T. S. yra jo brolis, santykiai geri. Kaltinamojo nepažįsta. Įvykis, kai brolis buvo sužalotas, buvo 2023 m. po Velykų. Brolis atvažiavo visas sumuštas –veidas ir galva buvo visa ištinusi, skundėsi šono skausmais, kraujas buvo veido srityje. Liudytojas klausė, kas buvo, brolis sakė, kad pas jį į namus atėjo kaimynas, metė jam į galvą plaktuką, jį visą sudaužė taip, kad jis negalėjo kvėpuoti. Liudytojas jam iš karto iškvietė greitąją. Brolis pasakė, kad pas jį buvo atėjęs kaimynas, kurio vaikai bendrauja su jo vaikais, jis yra narkomanas, tiek ir pasakė apie tą kaimyną. Brolio dukra dažnai mokykloje susitinka su kaltinamojo vaiku. Brolis minėjo, kad V. yra jo vaiko bendramokslio tėvas, ir jis jį sumušė. Brolis pasakė kitą dieną, kad jį sumušė dėl to, kad jis neva mokina pagal pornografiją vaikus kieme – neva jis sėdėjo ant suoliuko ir mokino vaikus lytinių dalykų. Brolis paminėjo, kad būtent jį sumušė kaimynas. Jo buvusi sugyventinė leido kaimynui jį mušti, tik kai pamatė, kad žmogų labai baisiai muša, tik tada pradėjo stabdyti kaimyną. Kai brolis iš liudytojo namų išvažiavo, gerai jis dar nesijautė, jam dar nebuvo sugiję lūžiai, jis blogai kvėpavo. Liudytojas rūpinosi broliu. Brolis geriau jaustis pradėjo kažkur birželio mėnesį. Neatsimena, kada brolis pradėjo dirbti. Jis grįžo dirbti į tą pačią darbovietę, kai pilnai pasveiko.

Liudytoja L. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė. Nukentėjusysis pažįstamas, buvo kaimynai, bendravo per vaikus. Įvykis vyko 2023 m. per Velykas. Nukentėjusiojo sugyventinė Ž. paprašė ateiti pas juos į namus pagelbėti. Tai buvo vėlyvas vakaras. Ž. sakė, kad nukentėjusysis prie jos priekabiauja, įžeidėja, paprašė išprašyti iš namų. Visa tai pasakė telefonu. Liudytoja nuėjo pas juos su V., pasakė, kad T. negąsdintų vaikų, nes yra išgėręs, ir išeitų. Iš kaltinamojo pusės nebuvo jokio smurto. T. nubėgo į virtuvę, pasiėmė peilį, sužalojo V. pirštą. V. peilį išstūmė iš nukentėjusiojo rankų. Kraujo buvo ant V. plaštakos. Kai T. nubėgo imti peilį, jie stovėjo tarpduryje. Jis pasiėmęs peilį ėjo link jų. Kai T. išėjo, peilis liko gulėti ant žemės. Liudytojos teigimu, Ž. jai sakė, kad nukentėjusysis „gavo į kaulus“ nuo kažko (duomenys neskelbtini), tai įvyko tada, kai T. S. pradėjo ant liudytojos ir kaltinamojo pareiškimus rašyti. Liudytojos teigimu, Ž. pasakė, kad pareiškimą ant jų T. S. parašė lyg kitą dieną po įvykio. Vaikus su Ž. išsivedė pas juos, nes Ž. bijo nukentėjusiojo. Vaikai nukentėjusio yra mažamečiai. T. tuo metu nebuvo blaivus. Liudytoja bendravo su jų šeima tik dėl vaikų, nes jie konfliktiški žmonės. Ž. dažai skųsdavosi, kad T. S. namuose nesąmones daro ir kaimynystėje eina gandai, kad jie yra konfliktiški.

2023 m. balandžio 17 d. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2023 m. balandžio 11 d. apie 22.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atėjęs iš matymo pažįstamas asmuo į svečius, prižadino iš miego T. S., klausinėdamas neaiškių klausimų apie vaikus, ir sudavė rankų kumščiais ne mažiau aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat spardė kojomis į įvairias kūno vietas, iš jų ir į tarpukojį. Taip pat vyras toliau naudodamas smurtą, namuose rastos šluotos mediniu kotu dar kartą sudavė į tarpukojį, tokiais veiksmais sukeldamas T. S. fizinį skausmą. Tiek įvykio metu, tiek po jo, jis jautė skausmą galvos srityje, šonkaulių srityje ir krūtinės srityje.

2023 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūra. Pirmame aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus pro buto duris ir patekus į svetainės kambarį, matoma baltos spalvos vaiko lova, ant kurios matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, galimai kraujas (1 t., b. l. 141–151).

2023 m. balandžio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad T. S. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) dešinės akies vokuose, akiduobės lūžis, kairės pusės 10-o šonkaulio lūžis, kas komplikavosi kairės pusės pneumotoraksu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal atliktus klinikinius veiksmus – kairės pleuros ertmės drenažas, sužalojimas padarytas paros laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Dėl konstatuotų sužalojimų T. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 15–17).

2023 m. birželio 1 d. nukentėjusiojo T. S. pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti jam padaryti sužalojimai (2 t., b. l. 33–38)

2023 m. gegužės 29 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. S. iš jam pateiktų atpažinimui 5-ių asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2023 m. balandžio 10 d. jį sumušė. Pateiktoje nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra V. Z. (2 t., b. l. 25–31) .

2023 m. rugsėjo 19 d. akistatos tarp nukentėjusiojo T. S. ir liudytojos L. R. protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. S. patvirtino savo parodymus, nurodydamas, kad 2023 m. balandžio 10 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, miegojo ir prabudo nuo triukšmo. Prabudęs namuose pamatė V. su žmona, kurie ir sukėlė visą konfliktą. Patvirtina, kad V. sudavė kumščiais ne mažiau aštuonis smūgius į įvairias o kūno vietas, t. y. veido, krūtinės, pilvo sritis. Taip pat spardė kojomis į įvairias kūno vietas, į tarpukojį, po smūgio jis susigūžė iš skausmo. Prašė, kad V. liautųsi smurtavęs, kartojo jam, kad skauda. Vyras toliau naudojo smurtą, iš namuose rastos šluotos medinio koto, dar kartą sudavė į tarpukojį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Akistatos metu liudytoja L. R. tai neigė, tvirtindama, kad V. Z. jokių smūgių jam nesudavė (2 t., b. l. 44–45).

2023 m. rugsėjo 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota nukentėjusiojo T. S. parodymų patikrinimo metu duoti parodymai, kurie atitinka bylos faktines aplinkybes (2 t., b. l. 57–63).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Dėl nusikalstamos veikos N. B. atžvilgiu

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juo BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo V. Z. nesunkiai sutrikdžius N. B. sveikatą pagrįstumu. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2022 m. buvo konfliktas su mergina adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrabučio bute. Kaltinamasis sudavė jai smūgį iš delno į veidą, į kairį žandą. Jis aplinkybių neatsimena, bet viską prisipažįsta, susitaikė su ja. Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes dėl N. B. sužalojimo. Labai gailisi dėl šio įvykio. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, nukentėjusiosios patirtų sužalojimų mastas nustatytas 2022 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad N. B. konstatuota poodinės kraujosruvos žando srityje, krūtinėje, dalinis 11 danties nuskilimas, dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimas kampo srityje. Apatinio žandikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje.

V. Z. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, kad V. Z. 2022 m. balandžio 18 d., apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia delnu sudavė vieną smūgį N. B. į kairį žandą, sugriebęs už plaukų ištempė pastarąją į koridorių ir kumščiu sudavė jai ne mažiau du smūgius į dešinį žandikaulį ir vieną kartą įspyrė į krūtinę, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas žando srityje, krūtinėje, dalinį 1 l danties nuskilimą, dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimą kampo srityje, taip sukėlė nukentėjusiajai N. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos T. S. atžvilgiu

Kaltinamasis V. Z. kaltės nesunkiai sutrikdžius T. S. sveikatą nepripažino, teigdamas, kad Ž. – T. S. sugyventinė – prašė pagalbos iš namų išvarant T. S., kaltinamajam atėjus pas juos į namus ir reikalaujant, kad T. S. išeitų, šis su peiliu bandė pulti kaltinamąjį, kaltinamajam atimant peilį, T. S. įpjovė kaltinamajam į ranką. Kaltinamasis, atiminėdamas peilį, sudavė smūgį į T. S. veido dešinę pusę bei gindamasis su dešinės rankos vieta, kuri yra tarp alkūnės ir delno, nustūmė T. S. prie sienos, dėl ko jis krito, atsitrenkė į spintelę. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusiojo nežalojo, o gynėsi, ir pats buvo sužalotas.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juo BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo V. Z. nesunkiai sutrikdžius T. S. sveikatą pagrįstumu, kaltinamojo kaltė yra visiškai ir neginčytinai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad tik atėjęs pas nukentėjusįjį į namus V. Z. su sugyventine, iš pradžių pradėjo šaukti ant nukentėjusiojo, kad vaikams šneka ir siūlo negražius dalykus, ir iš karto V. sudavė nukentėjusiajam rankų kumščiais ne mažiau aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas – veido, krūtinės, pilvo sritis, taip pat spardė kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat spyrė į tarpukojį. Nors nukentėjusysis vis prašė, kad V. liautųsi smurtavęs, kad jam skauda, tačiau V. vis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, taip pat dar sudavė nukentėjusiajam į tarpukojį namuose rastos šluotos mediniu kotu. Smurtiniais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam kėlė fizinį skausmą. Tiek įvykio metu, tiek po jo, nukentėjusysis jautė skausmą galvos srityje, šonkaulių ir krūtinės srityje.

Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtino ir liudytojas J. S., kuris parodė, kad T. S. atvažiavo visas sumuštas – veidas ir galva buvo visa ištinusi, skundėsi šono skausmais, kraujas buvo veido srityje, T. S. jam paaiškino, kad jį sumušė, sudaužė, kad nukentėjusysis net negalėjo kvėpuoti, pas jį į namus atėjęs kaimynas V., vaiko bendramokslio tėvas. Kaip matyti nukentėjusysis apie jo atžvilgiu naudotą smurtą iš karto po įvykio papasakojo broliui, nurodydamas jį sumušusį asmenį, dar neturėdamas nei laiko, nei nesant nustatytų kažkokių priežasčių sugalvot ir papasakot nebūtą istoriją, o iš byloje surinktų duomenų nėra nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kokių nors priežasčių būtų norėjęs apkalbėti kaltinamąjį.

Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir buvusi nukentėjusio sugyventinė liudytoja Ž. V., kuri parodė, kad apie 20.30 val. ruošiant vaikus miegoti , gavo žinutę iš L., kuri pati įsiprašė į svečius. Po maždaug 10 min. pas ją atėjo L. kartu vyru ar sugyventiniu V.. T. S. atidarius duris, V. iš karto ant pradėjo šaukti ant sugyventinio, vadinti jį negražiais žodžiais ir iškart pradėjo jį mušti rankomis į veido sritį, T. pradėjo trauktis į jų kambarį, kur atsisėdo ant lovos, kur V. ir toliau smūgiavo T. į įvairias kūno vietas – ne tik į veidą, bet ir į visą kūną, toliau T. buvo nutemptas nuo lovos ir jam buvo kelis kartus spirta, T. buvo visas kruvinas. V. mušdamas T. šaukė, grasino jį užmušti. Jai pasiėmus šluotą viską sutvarkyti, nes visur buvo pritaškyta kraujo, V. ištraukė šluotą ir su ja trenkė T. į tarpkojį, prieš tai šaukdamas, kad ją sukiš jam į „šikną“.

Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiojo T. S., liudytojų J. S. ir Ž. V. parodymais, kadangi jų parodymai iš esmės sutampa, neprieštarauja vieni kitiems ir vieni kitus papildo, jų parodymai yra vienodi tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų galimą suinteresuotumą ar motyvaciją kaltinamąjį nekaltai apkaltinti nusikaltimo padarymu. Pažymėtina, kad liudytoja Ž. V. yra buvusi nukentėjusiojo sugyventinė, su nukentėjusiuoju nebegyvena, be to, neturi jokių piktumų su kaltinamuoju, tad akivaizdu, kad ji nėra suinteresuota bylos baigtimi ir neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Taip pat liudytoja Ž. V. logiškai paaiškino, kad vėlyvu sekmadienio metu ji pati L. tikrai nebūtų kvietusi į svečius, kadangi tuo metu ruošė vaikus į mokyklą, be to ir pačiai kitą dieną reikėjo į darbą ir buvo labai nustebusi, kad ji į svečius prašosi taip vėlai. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamojo iš esmės nepažįsta, žino tik kaip vaiko bendraklasio tėvą, taigi ir nukentėjusysis jokių nesutarimų su kaltinamuoju ar piktumų jam neturėjo. Visi minėti motyvai ir aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis nesiekė nekaltai apkaltinti V. Z., kad jo nurodyta įvykio versija nėra išgalvota.

Kaltinamojo parodymus, esant nustatytoms kitokioms šio įvykio aplinkybėms, teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, todėl jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat teismas kritiškai vertina liudytojos L. R. – kaltinamojo sugyventinės – parodymus, kadangi akivaizdu, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymėtina, kad liudytoja L. R. tiek apklausiama teisiamojo posėdžio metu, tiek akistatos su T. S. metu nurodė, kad V. Z. jokių smūgių nesudavė T. S., tačiau pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su dešinės rankos vieta, kuri yra tarp alkūnės ir delno, nustūmė nukentėjusįjį prie sienos ir sudavė smūgį į veido dešinę pusę, tad akivaizdu, kad liudytojos L. R. parodymai prieštarauja net ir pačio kaltinamojo parodymams.

Taip pat kaltinamojo kaltę ir T. S. sužalojimų mastą patvirtina 2023 m. balandžio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad T. S. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) dešinės akies vokuose, akiduobės lūžis, kairės pusės 10-o šonkaulio lūžis, kas komplikavosi kairės pusės pneumotoraksu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Konstatuota, kad kadangi buvo daromas kairės pleuros ertmės drenažas, sužalojimas padarytas paros laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Dėl konstatuotų sužalojimų T. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taigi baudžiamojoje byloje minėtų ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant neginčytinai įrodyta, kad V. Z. padarė nesunkų T. S. sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2023 m. balandžio 11 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčinio žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą T. S. atžvilgiu, t. y. ranka sudavė ne mažiau aštuonių smūgių į veidą, krūtinę, pilvo sritį bei spyrė kojomis ne mažiau dviejų smūgių į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, taip pat spyrė į tarpukojį, toliau tęsdamas savo veiksmus, šluotos mediniu kotu dar kartą sudavė į tarpukojį, padarydamas nukentėjusiajam ekchimozę (poodinę kraujosruvą) dešinės akies vokuose, akiduobės lūžį, kairės pusės 10-o šonkaulio lūžį, kas komplikavosi kairės pusės pneumotoraksu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė T. S. sveikatą. Tokiais veiksmais V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką N. B. atžvilgiu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis V. Z. padarė du nesunkius nusikaltimus, praeityje jis teistas (3 t., b. l. 1–14), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 47–48), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (3 t., b. l. 28), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale gydėsi, lankėsi (3 t., b. l. 31), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. Z. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 36).

V. Z. praeityje teistas 3 kartus, paskutinį kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, teistumas neišnykęs. Byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė neatlikęs 2020 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į tai, kad V. Z. susitaikė su nukentėjusiąja N. B., ši jam pretenzijų neturi, dėl nusikalstamos veikos įvykdymo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, įvykdytą N. B. atžvilgiu, skirtina švelniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei vidurkis.

Už nusikalstamos veikos T. S. atžvilgiu padarymą, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kaltinamajam V. Z. skirtina arešto bausmė, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą, taikant intensyvią priežiūrą, paskiriant jam draudimus ir įpareigojimus.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš V. Z. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad teismas, individualizuodamas bausmę asmeniui, vadovaujasi bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei, esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo (arešto) bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 568,14 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad T. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė nedarbingumo pažymėjimus už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. bei nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. Vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsniu bei 14 straipsnio 2 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2023 m. birželio 12 d. sprendimais „Skirti ligos išmoką“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė T. S. ligos išmoką už minėtus laikinojo nedarbingumo laikotarpius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui išmokėjus paskirtą ligos išmoką, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 568,14 Eur dydžio žala. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš V. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 568,14 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 171–172).

Akivaizdu, kad T. S. laikinai nedarbingas tapo dėl neteisėtų, smurtinių kaltinamojo V. Z. veiksmų, tarp kaltinamojo veiksmų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patirtų išlaidų yra priežastinis ryšys, civilinio ieškovo ieškinys yra pagrįstas kartu su ieškiniu pateiktais nedarbingumo pažymėjimais, ligos išmokos apskaičiavimais, todėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš V. Z..

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 756,85 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam T. S. 2023 m. balandžio 11 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose suteikta ambulatorinė skubios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga, naudoti „(duomenys neskelbtini)“ vaistai nuo stabligės.

Nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. (6 lovadieniai) T. S. gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Krūtinės chirurgijos skyriuje dėl trauminio pneumotorakso, atliktos šios medicininės intervencijos: tarpšonkaulinio drenavimo kateterio įvedimas; galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 9,65 Eur (vaistai) + 695,21 Eur = 704,86 Eur sumą.

2023 m. balandžio 19 d. T. S. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose suteikta ambulatorinė veido ir žandikaulių chirurgo konsultacija, atliktas specialus patikrinimas, už kurią ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 51,99 Eur sumą.

Iš viso už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 756,85 Eur sumą.

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš V. Z. PSDF naudai 756,85 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 194–195).

Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo V. Z. veiksmais, įrodytais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga, todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo V. Z..

Taip pat civilinis ieškovas T. S. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 53).

Teisiamojo posėdžio metu T. S. nurodė, kad jam buvo sulaužyti šonkauliai, 5 mėnesius nedirbo, negavo pinigų, teko skolintis. Suprato, kad gali dirbti, kai pajautė, kad nieko neskauda, daktarai pasakė, kad viskas jau sugijo, tada grįžo į darbą. 2 savaites pragulėjo ligoninėje, galėjo miegoti tik ant vieno šono, buvo sunku kvėpuoti, valgyti. Neturėjo su kuo bendrauti, nes neišėjo iš namų iki tol, kol sugijo.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Analizuojant praktiką nustatyta, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama suma kiek mažesnė ir siekia iki 2 800 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-21-942/2016, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nukentėjusiajam T. S. neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas be jokios aiškios priežasties, nukentėjusysis buvo užpultas savo namuose. T. S. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) dešinės akies vokuose, akiduobės lūžis, kairės pusės 10-o šonkaulio lūžis, kas komplikavosi kairės pusės pneumotoraksu. Nukentėjusysis 6 dienas gulėjo ligoninėje, ilgą laiko tarpą buvo nedarbingas. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 1 500 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

V. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – biologiniai pėdsakai, esantys voke, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteisti:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika N. B. atžvilgiu) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 3 (tris) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika T. S. atžvilgiu) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai ir paskirti V. Z. 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 5, 6 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant V. Z. per 3 (tris) mėnesius nuo įregistravimo į Probuojamų asmenų registrą dienos atsiprašyti nukentėjusio T. S., sudalyvauti elgesio pataisos programoje, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti V. Z., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. Z. 568,14 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 14 centų) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. Z. 756,85 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 85 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.

Civilinio ieškovo T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. Z. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

V. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – biologinius pėdsakus, esančius voke, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė