Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės UAB Mano Būstas Sostinė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5241-937/2022 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei UAB Mano Būstas Sostinė dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. sausio 17 d. priimtas ieškovės V. B. ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą UAB Mano Būstas Sostinė per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), defektus, sąlygojančius vandens pratekėjimą į butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestį už remontą paskirstant visiems namo gyventojams proporcingai jų nuosavybės daliai, o UAB „Mano Būstas Sostinė“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo įpareigojimo neįvykdžius, paskirti atsakovui UAB „Mano Būstas Sostinė“ 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės V. B. naudai, taip pat priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

4. 2022 m. lapkričio 17 d. ieškovė V. B. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė V. B. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

12. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

13. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 17 punktas).

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-5241-937/2022 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei UAB Mano Būstas Sostinė dėl įpareigojimo atlikti veiksmus išsprendė 2022 m. gegužės 27 d. sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi. LITEKO duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 9 d., taigi taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

15. Ieškovės prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad atsakovė nėra įvykdžiusi taikos sutarties 2 punkto dalies, t. y. nors darbai (stogo remontas) buvo atlikti 2022 m. liepos mėn., išorinių sienų ties buto Nr. (duomenys neskelbtini), darbai atlikti nebuvo. Po kurio laiko po minėtų darbų atlikimo ieškovė pastebėjo, kad ant buto sienų, lubų vėl atsiranda pelėsis, lubos ir sienos yra drėgnos, taigi vandens pratekėjimas į butą tęsėsi, atsakovė įsipareigojimų pašalinti namo defektus ir kokybiškai atlikti namo remontą bei pašalinti defektus, sąlygojančius vandens pratekėjimą į butą, tai yra kokybiškai atlikti namo stogo ir sienų remonto darbus, neįvykdė. Apie vandens pratekėjimą atsakovė buvo informuota 2022 m. spalio 12 d. telefonu ir 2022 m. spalio 25 d. elektroniniu paštu, tačiau pranešimai buvo ignoruojami.

16. Atsakovė nurodė, jog bylą nagrinėjant teisme, atsakovė atliko namo adresu (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir surašė du aktus: 1) Statinio apžiūros aktą Nr. DA465014 Stogo pilnas remontas; ir 2) Statinio numatomų atliktų darbų ir defektavimo aktą Nr. DA466086, kuriame nustatyta, kad apžiūros metu ties (duomenys neskelbtini) buto siūlių defektai nefiksuojami siūlės tvarkingos po remonto. Atsakovė vadovaudamasi statinio apžiūros aktu Nr. DA465014 sudarė rangos sutartį Nr. MBST-SUT-22-577 dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų, taip pašalinant galimas pratekėjimo priežastis. Apie išorinių sienų remontą ties (duomenys neskelbtini) butu, tarp šalių derybų nevyko. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės buvo nustatyta, jog išorinės buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienos neturi trūkumų, šalių tikroji valia buvo pašalinti stogo trūkumus. Tačiau atsakovei atlikus išorinių sienų apžiūrą ir nenustačius trūkumų, atsakovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atlikti kokių nors sienų remonto darbų ties (duomenys neskelbtini) butu. Pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo išorinės sienos ties (duomenys neskelbtini) butu taip pat yra visų namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendroji nuosavybė. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo organizuoti ir vykdyti rangos darbų, nes namo gyventojai būtų atsisakę apmokėti remonto išlaidas. Taip pat atsakovė neturėjo ir pagrindo organizuoti namo bendrasavininkų balsavimo dėl sienų remonto darbus ties (duomenys neskelbtini) butu, nes nebuvo nustatyta išorinės sienos trūkumų. Pažymėjo, kad ieškovės nuotraukose matomas pelėsis, tačiau nėra aišku, nei kada nuotraukos darytos, nei kada pelėsis susidarė. Vien tai, kad yra susidaręs pelėsis savaime nėra vienintelė ir neišvengiama pasekmė sienos pralaidumui.

17. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

18. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

19. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kad taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nėra tinkamai vykdomi, nutarė tenkinti pareiškėjos prašymą ir išdavė jai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5241-937/2022 patvirtintos ir neįvykdytos taikos sutarties dalies, kuria atsakovė UAB Mano Būstas Sostinė įsipareigoja per 3 mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos kokybiškai pašalinti defektus - atlikti išorinių sienų ties buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbus.

19. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės neginčija, kad ji neatliko išorinių sienų ties buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbų. Apeliantės atskirasis skundas faktiškai grindžiamas tuo, kad šalys dėl tokių darbų negalėjo susitarti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, neįvertino aplinkybių, kad buvo sudaryti apžiūros aktai ir juose ties (duomenys neskelbtini) butu nebuvo fiksuoti siūlių defektai, dėl to, atsakovė neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo atlikti kokių nors sienų remonto darbų ties (duomenys neskelbtini) butu.

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. gegužės 27 d. teismo patvirtintos taikos sutarties 8 punktu šalys patvirtino, jog visas šios taikos sutarties sąlygų turinys šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka jų tikrąją valią, su jomis sutinka ir įsipareigoja jas sąžiningai vykdyti. Taikos sutartyje šalys taip pat konstatavo, kad yra susipažinusios su visomis taikos sutarties nuostatomis ir patvirtina, kad joms yra žinoma bei suprantama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turtinti galutinio teismo sprendimo galią (taikos sutarties 8-10 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir atsižvelgė į tai, kad dalis taikos sutarties (per 3 mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos kokybiškai pašalinti defektus - atlikti išorinių sienų ties buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbus) neįvykdyta. Tai, kad minėti darbai neatlikti pripažįsta ir pati apeliantė. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė savaip vertina darbų atlikimo būtinumą, savaime nepanaikina atsakovės prievolės vykdyti taikos sutartį ir nėra pakankama sąlyga atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

22. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas įvertino ir atsakovės pateiktus duomenis ir įrodymus bei nusprendė, kad nustatytos aplinkybės ir padaryta išvada, jog nurodyti darbai neatlikti, nepasikeitė. Apeliantė nepateikė priešingų įrodymų.

19. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo išimtinai susijęs sus butu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), defektus, sąlygojančius vandens pratekėjimą į butą Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. ieškinio rezoliucinės dalies 1 p.), vadinasi esminė patvirtintos taikos sutarties sąlyga ir buvo kokybiškai pašalinti defektus - atlikti išorinių sienų ties buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbus, kurių atsakovė neįvykdė. Dėl to atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji net nesitarė dėl ginčo darbų ir šias aplinkybes patvirtina apžiūros aktai, kuriuose nefiksuoti (duomenys neskelbtini) buto siūlių defektai.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad skolininkė nėra suinteresuota geranorišku jos pačios laisva valia sudarytos taikos sutarties sąlygų vykdymu. Pabrėžtina, jog apeliantė laisva valia pasirašė įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kurioje, be kita ko, buvo expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinti konkretūs darbai - per 3 mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos kokybiškai pašalinti defektus - atlikti išorinių sienų ties buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbus. Teismo įsitikinimu atsakovės nurodyti argumentai stokoja logikos, kadangi nesant jokių defektų ties išorine siena nebuvo jokio pagrindo prisiimti įsipareigojimus juos pašalinti. Tokie atsakovės argumentai nepagrįsti ir dėl to, kad byloje yra nustatyta, jog defektai, dėl kurių buvo inicijuota šį civilinė byla, nėra pašalinti. Apeliantė priešingų įrodymų nepateikė. Apeliantė suprato ir turėjo įvertinti taikos sutartyje sulygtus įsipareigojimus, juolab ieškovės interesus pašalinti ne tik namo, bet ir su buto Nr. (duomenys neskelbtini) susijusius defektus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino UAB Mano Būstas Sostinė nurodytų aplinkybių, dėl ko buvo pažeisti apeliantės interesai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teisingai nusprendė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties priverstinio vykdymo, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo; skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.