Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-1028/2022 pagal ieškovų J. D. ir V. D. ieškinį atsakovei A. K. dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. J. D. ir V. D. su vaikaite S. S. D. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, tai yra penktadienį, 18 val., pasiima vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos ir sekmadienį, 20 val., grąžina vaikaitę į jos gyvenamąją vietą;

1.2. J. D. ir V. D. su vaikaite S. S. D. vaiko vasaros atostogų metu turi teisę praleisti 3 (tris) savaites laiko per 2 (du) kartus, t. y. nuo birželio 16 d. iki birželio 30 d., ir nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d., su teise atostogų metu išvykti į užsienį. A. K. privalo perduoti seneliams galiojantį vaiko kelionės į užsienį dokumentą ir atostogoms reikalingus vaiko asmeninius daiktus. S. S. D. J. D. ir/ar V. D. vasaros atostogoms pasiima 11 val. iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir grąžina vaikaitę į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Byloje kilo ginčas dėl mažamečio vaiko bendravimo su artimais giminaičiais (seneliais) nustatymo.

19. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).

20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ieškovams nustatė teisę bendrauti su vaiku po dvi pirmąsias dienas žiemos (Kalėdų) ir žiemos atostogų metu, kas reiškia, kad atsakovė negalės atostogauti su vaiku. Pvz., 2022 m. žiemos atostogos truks nuo vasario 14 d. iki 18 d., į mokyklą eiti vasario 21 d. Pagal teismo sprendimą, dvi pirmąsias šių atostogų dienas vasario 14-15 d. vaikas bendraus su seneliais, vasario 16 d. ir 18-20 d. - su tėvu vykdant 2020 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimą. Taigi, mamai ir visiems artimiesiems giminaičiams iš motinos pusės lieka tik 1 diena iš savaitės trukmės šių moksleivių atostogų – vasario 17 d. Nustatyta senelių bendravimo tvarka per daug intensyvi, akivaizdžiai neproporcinga. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Pažymėtina, jog vaikas turi ir kitų artimų giminaičių iš atsakovės pusės (pvz., atsakovės mama), todėl nustačius ieškovų bendravimą su vaiku po dvi pirmąsias dienas žiemos (Kalėdų) ir žiemos atostogų metu, vaiko bendravimas tiek su pačia atsakove, tiek su kitais artimais giminaičiais iš motinos pusės būtų apribotas, taip pat būtų užkirstas kelias atsakovei išvykti į keliones švenčių metu. Pagal teismų praktiką, toks intensyvus bendravimas švenčių dienomis su vaikais paprastai yra nustatomas atskirai gyvenantiems tėvams, o ne artimiems giminaičiams. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovų bendravimo su vaikaite tvarkos 1 punktą, nustatant atsakovės apeliaciniame skunde prašomą nustatyti bendravimo švenčių dienomis tvarką: ieškovai su vaikaite turi teisę bendrauti vieną pirmąją atostogų dieną rudens, pavasario, žiemos (Kalėdų) ir žiemos atostogų metu, vaiką pasiimant 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą atitinkamai tą pačią atostogų dieną iki 20 val.

23. Teisėjų kolegija sutinka su aukščiau nurodytais apeliacinio skundo argumentais. Sprendžiant, ar leisti vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, svarbu nustatyti, ar tai nekenkia vaiko interesams, todėl teismas ginčą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais išsprendžia vadovaudamasis išimtinai vaiko, o ne artimųjų giminaičių, interesais. Taikant šias nuostatas atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaiko interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaiko interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais - galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog senelių bendravimas su vaiku negali pažeisti vaiko dienos rėžimo, užimtumo, lavinimosi ir t. t. Šiuo atveju pagal pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktą, ieškovai su vaikaite bendrauja vieną kartą per savaitę darbo dienomis, ieškovams vaikaitę pasiimant iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, kas reiškia, kad vaikas po mokyklos vyktų į senelių namus, o ne į savo namus, neatsižvelgiant į vaiko įprastinę veiklą ir pomėgius jo gyvenamoje aplinkoje po mokyklos (poilsį, namų darbų atlikimą, žaidimus ir kt.). Ieškovams „patogus“ bendravimas savaime negali būti laikomas atitinkančiu vaiko interesų, nes tokiu būdu būtų pažeista vaiko dienotvarkė, įprastinė vaiko veikla. Įprastinės vaiko veiklos sutrikdymas pažeistų vaiko saugumo jausmą ir vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į vaiko amžių (7 metai), nes tokio amžiaus vaikui įprastinės dienotvarkės nesilaikymas sukelia stresą. Bendravimas po mokyklos su seneliais ne vaiko įprastinėje aplinkoje (vykimas į senelių namus po pamokų), neabejotinai sukelia mažamečiui vaikui nepatogumus, o ypač įvertinus tai, kad pasibaigus ugdymui mokykloje jis gali jausti nuovargį. Vaikui po mokyklos turi būti užtikrinamas poilsis įprastinėje namų aplinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, seneliams vaiką pasiėmus po mokyklos ir grąžinus jį į namus iki 20 val. vakaro, nebus užtikrinamas vaiko poilsis. Taip pat pažymėtina, kad artimųjų giminaičių bendravimas turi užtikrinti vaikui saugumo jausmą, todėl šis bendravimas negali būti epizodiškas ir chaotiškas. Be to, ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nepaneigė apeliantės nurodytų argumentų, kad ieškovai nėra pajėgūs atlikti (padėti atlikti ) vaikaitės(-ei) mokymosi užduočių elektroninėje erdvėje, dėl ko gali nukentėti vaiko ugdymo rezultatai. Ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad ieškovai sudaro visas sąlygas savo anūkei mokytis, ugdytis, tobulinti įgimtus gebėjimus ir įgyti naujų, vaikui yra sukurtos tinkamos sąlygos – vaikas turi savo kambarį, lovą, rašomąjį stalą, daug mokomosios literatūros, žaislų, mokymosi priemonių, ieškovai visada papildomai užsiima su savo vaikaite (skaito knygeles, rašo diktantus, pasikartoja mokytojos užduotas ir prailgintoje grupėje atliktas užduotis, mokosi eilėraščius), savaime neįrodo, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktas atitinka geriausius vaiko interesus. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, jog užtikrinti vaikui tinkamą ugdymą (padėti ruošti namų darbus ir kt.) yra tėvų pareiga, o ne senelių. Kaip jau minėta, nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktas taip pat numato, kad ieškovai su vaikaite bendrauja vieną kartą per savaitę darbo dienomis ir kai vaikas paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimant vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 12 val. ir grąžinant vaiką į motinos gyvenamąją vietą iki 20 val., nebent atsakovė sutiktų, kad vaikas būtų grąžintas vėliau, kai atsakovė bus grįžusi iš darbo. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad nustatyta ieškovų su vaikaite bendravimo tvarka vieną kartą per savaitę yra per daug intensyvi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios intensyvios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas sudaro sąlygas tarp ieškovų ir atsakovės kilti konfliktams, kurie gali neigiamai paveikti vaiką, ir nustatytas ieškovų bendravimo su vaiku būdas esamoje situacijoje neatitinka jo interesų augti harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatirtų psichologinės įtampos, baimės, nuolatinių konfliktinių situacijų. Senelių siekis palaikyti ryšį su vaikaite yra gerbtinas, tačiau akivaizdu, kad tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams, tarp jų tvyranti įtampa neabejotinai persiduoda vaikui ir gali neigiamai veikti jo psichinę būseną, todėl tiek ieškovai, tiek atsakovė turi siekti apsaugoti vaiką nuo išgyvenimų. Darytina išvada, jog šiuo metu tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams, teismo nustatytas bendravimo tvarkos 3 punktas neatitiktų esminių vaiko interesų augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, darytų žalą visapusiškai ir harmoningai raidai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 3 punkto, nes ieškovai neįrodė, kad šiuo punktu nustatyta bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus.

25. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamu sprendimu (skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktas) ieškovams nustatyta teisė bendrauti su vaiku telekomunikacijų priemonėmis 2 kartus per savaitę neatitinka vaiko interesų, nes vaikas nenori atsiliepti seneliams. Močiutės įeinančius skambučius užblokavo pati mergaitė. Atsakovė buvo panaikinusi blokavimą, bet mergaitė vėl užblokuoja. Atsakovė nėra pajėgi dažnai tikrinti telefono parametrų. Senelio įeinančių skambučių vaikas neblokuoja, bet jam vis tiek neatsiliepia. Vaikas nenori atsiliepti ir atsakovė negali jo priversti, todėl teismas į tai turėjo atsižvelgti priimdamas sprendimą. Atsakovė dirba pamainomis, antradieniais dirba vakarais nuo 12 iki 20 val., todėl niekaip negali įtakoti senelių bendravimo su vaikaite nuo 19 iki 20 val., nes tuo metu būna darbe. Vaiko atostogų laiku mergaitė rytais ilgai miega, todėl į senelių skambučius neatsiliepia. Tėvas su dukterimi bendrauja telekomunikacijų priemonėmis pirmadienį ir antradienį nuo 19 iki 20 val. ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 (vieną) valandą per dieną (teismo 2020-12-22 sprendimo 10 p.), todėl būna, kad senelių ir tėvo laikas dubliuojasi. Iš atsakovės darytų nuotraukų matyti, kad mergaitė valdo telefono aparatą, gauna įeinančius skambučius iš senelių, bet atsisako jiems atsiliepti.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas aukščiau nurodytus apeliantės apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog teismo nustatyta ieškovų bendravimo su vaikaite tvarka telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu) apima ne tik žodinius pokalbius, bet ir susirašinėjimą žinutėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, 7 metų amžiaus vaikas geba ne tik atsiliepti telefonu, bet rašyti trumpąsias žinutes, todėl apeliantės argumentas, kad ji darbo metu negali įtakoti senelių bendravimo su vaiku antradienį ir penktadienį nuo 19 val. iki 20 val., atmestinas kaip nepagrįstas. Dar daugiau, teismo sprendimu nustatytas tik 10 minučių per vieną kartą bendravimo laikas, o toks trumpas bendravimo laikas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali niekaip neigiamai įtakoti vaiko interesų. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad vaiko atostogų laiku vaikas rytais ilgai miega, todėl į senelių skambučius negali atsiliepti nuo 11 val. iki 12 val., yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 4 punkte numatyta, kad vaiko atostogų metu bendravimas telekomunikacijų priemonės vyksta nuo 11 val. iki 12 val. arba nuo 19 val. iki 20 val., kas reiškia, kad vaikas gali bendrauti ne tik ryte, bet ir vakare. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad senelių ir tėvo laikas bendrauti telekomunikacijų priemonėmis gali dubliuotis, tačiau pažymėtina, kad šis laikas gali dubliuotis tik vieną savaitės dieną – antradieniais. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad vaiko seneliai su vaiko tėvu gali kooperuotis ir susitarti, jog vaiko tėvas su vaiku antradieniais bendrautų mažiau nei valandą, t. y. kad liktų 10 minučių laikas seneliams bendrauti su vaiku. Kita vertus, nepaisant to, jog antradieniais gali dubliuotis bendravimo laikas telekomunikacijų priemonėmis, tačiau įvertinus tai, kad šis bendravimas gali vykti tiek žodžiu, tiek susirašinėjant, darytina išvada, jog gali būti vykdomas mišrus bendravimas (vaikas su tėvu bendrauja telefonu, o su seneliais bendrauja žinutėmis arba atvirkščiai). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad vaikas nenori bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, yra deklaratyvaus pobūdžio ir paremti tik pačios apeliantės subjektyviu vertinimu. Be to, iš į bylą pateikto 2021-07-07 vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad vaikas norėtų paskambinti seneliams, tačiau vaikui kalbėtis su seneliais (ieškovais) telefonu neleidžia mama (atsakovė). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vaikas akivaizdžiai išreiškė pageidavimą bendrauti su seneliais telekomunikacijų priemonėmis, tačiau, tikėtina, jog dėl konfliktiškų bylos dalyvių santykių atsakovė tokio bendravimo galimybės nepalaiko ir galbūt netgi daro kliūtis. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais minėtos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė.

27. Nors apeliantė nurodo, jog iš jos darytų nuotraukų matyti, kad vaikas valdo telefono aparatą, gauna įeinančius skambučius iš senelių, bet atsisako jiems atsiliepti, tačiau apeliacinės instancijos teismui įvertinus apeliantės minimas nuotraukas (civilinės bylos Nr. e2VP-1140-1028/2022 medžiaga) pažymėtina, kad iš šių nuotraukų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog vaikas neatsiliepė į skambučius savo iniciatyva ir nebuvo įtakojamas apeliantės. Taigi, šios nuotraukos negali būti laikomos pakankamu įrodymu apeliantės nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovų bendravimo tvarka su vaikaite telekomunikacijų priemonėmis nepažeidžia vaiko interesų ir yra realiai įgyvendinama.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimas keičiamas: pakeičiant bendravimo tvarkos 1 punktą ir nustatant, kad ieškovai su vaikaite turi teisę bendrauti vieną pirmąją atostogų dieną rudens, pavasario, žiemos (Kalėdų) ir žiemos atostogų metu, vaiką pasiimant 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamai tą pačią atostogų dieną iki 20 val.; iš teismo nustatytos bendravimo tvarkos pašalinant 3 punktą dėl ieškovų bendravimo vieną kartą per savaitę darbo dienomis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad iš viso skirstytina ieškovų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 963 Eur, atsakovės – 1 560 Eur. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, vertintina, kad patenkinta 30 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovams iš atsakovės priteistina 588,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovų – 1 092 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovų priteisiama 503,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai paskirstomos ir byloje patirtos 61,27 Eur pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo - iš ieškovų priteisiama 42,89 Eur (po 21,45 Eur iš kiekvieno), iš atsakovės - 18,38 Eur valstybės naudai.

31. Apeliantė apeliaciniu skundu teikė tris reikalavimus, du iš jų tenkinus, vertintina, kad buvo patenkinta 66,67 procentai apeliacinio skundo reikalavimų (3 reikalavimai sudaro 100 procentų, 2 reikalavimai sudaro 66,67 procentus (2 x 100/3)). Apeliantė pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 88 Eur žyminio mokesčio išlaidas, ieškovai pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 550 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 66,67 procentus reikalavimų, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei iš ieškovų priteisiamos 58,67 Eur bylinėjimosi išlaidos, o ieškovams iš atsakovės – 183,31 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteisiamos 124,64 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos tesime (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė apeliaciniu skundu prašė priteisti atstovavimo išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas atstovavimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovų J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su anūke S. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. J. D. ir V. D. su vaikaite S. S. D. turi teisę bendrauti vieną pirmąją atostogų dieną rudens, pavasario, žiemos (Kalėdų) ir žiemos atostogų metu, vaiką pasiimant 11 val. iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą atitinkamai tą pačią atostogų dieną iki 20 val.

2. J. D. ir V. D. su anūke S. S. D. bendrauja tomis dienomis, kada su S. S. D. turi teisę bendrauti jos tėvas M. D. pagal 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5236-1003/2020 nustatytą tvarką, tėvui ir seneliams dalinantis šia teise. M. D. nesinaudojant teismo sprendimu nustatyta savo teise bendrauti su vaiku, šią teisę analogiškomis 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5236-1003/2020 nustatytomis sąlygomis turi vaiko seneliai J. D. ir V. D., įskaitant galimybę su vaiku keliauti atostogų metu ir įpareigojimą atsakovei A. K. pateikti seneliams kelionėms su vaiku reikalingus dokumentus.

3. J. D. ir V. D. su vaikaite S. S. D. turi teisę bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu) vaikaitės mokyklos lankymo metu antradienį ir penktadienį nuo 19 val. iki 20 val., o vaikaitės atostogų metu - antradienį ir penktadienį nuo 11 val. iki 12 val. arba nuo 19 val. iki 20 val., po 10 minučių per vieną kartą.

4. A. K. privalo informuoti J. D. ir V. D. apie S. S. D. gyvenamosios vietos, telefono numerio, kurio pagalba yra bendraujama su S. S. D., pasikeitimą.

Priteisti atsakovei A. K. iš ieškovų J. D. ir V. D. 503,10 Eur (penkių šimtų trijų eurų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovų J. D. ir V. D. po 21,45 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 45 ct) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės A. K. 18,38 Eur (aštuoniolika eurų ir 38 ct) pašto išlaidų valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo tvarką), taikytas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi, panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos“.

Priteisti iš atsakovės A. K. ieškovams J. D. ir V. D. 124,64 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.