- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-25
- Bylos Nr.
- 1-1526-576/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- S. N.
- Nukentėjusysis
- J. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. N., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, žinodamas ir sutikdamas su 2000-07-28 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6042-10/2000, kuriuo jam buvo priteista išlaikyti nepilnametį vaiką - dukrą I. N., gim. (duomenys neskelbtini), privalėjo mokėti teismo priteistus alimentus J. N. po 1/4 Lt dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 (MGL) minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2000-07-28 iki I. N. pilnametystės 2014-12-12, tačiau šios pareigos visiškai nevykdė laikotarpiu: nuo 2000-07-28 iki 2003-11-30, nuo 2005-04-01 iki 2005-04-30, nuo 2009-01-01 iki 2009-01-19, nuo 2009-04-04 iki 2009-12-31, 2010 metais, 2011 metais, nuo 2012-01-01 iki 2012-11-30, nuo 2013-02-01 iki 2013-06-30, nuo 2013-08-01 iki 2014-02-28 ir dalinai nevykdė savo pareigos laikotarpiu: nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, nuo 2008-01-01 iki 2008-01-14, nuo 2008-01-23 iki 2008-10-29, nuo 2008-11-22 iki 2008-11-26, nuo 2008-12-03 iki 2008-12-31, nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31, nors galėjo vykdyti savo pareigą visiškai mokant po 1/4 Lt dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), kadangi šiuo laikotarpiu visų rūšių uždarbio (pajamos) buvo pakankamos vykdyti teismo sprendimą visiškai, tačiau inkriminuotais laikotarpiais vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokant teismo sprendime nurodytas lėšas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, dėl ko laikotarpiu nuo 2000-07-28 iki 2014-12-12 susidarė ne mažesnis kaip 3878,21 eurų (13390,7 litų) finansinis įsiskolinimas. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.
Kaltinamasis S. N. nepripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, 2016-05-23 teismo posėdyje paaiškino, kad remiamasi prokurorės išvada, kad jis vengė mokėti. Jis nori pabrėžti, kad tyčinio nemokėjimo nebuvo, nes jeigu taip būtų, tai būtų vientisas nemokėjimas, o jis mokėjo, po to nemokėjo, paskui vėl mokėjo. Pagal jo turimą buhalterinį išrašą apie jo oficialias pajamas nuo 2013 m., šiai dienai yra sumokėta 1179 eurų su centais, kas mėnesį nuo šių metų kovo mokama po 114 eurų. Buvo mokama ir 2013 m, ir 2014 m. ir 2015 m. Dėl to jis nesutinka su teiginiu, kad sistemingai nemoka išlaikymo. Pareiga mokėti vaikui išlaikymą nustatyta 2000-07-28 teismo sprendimu. Apie tą sprendimą jam žinoma. Ar gavo tą sprendimą, nepamena, praėjo ilgas laikas. Kadangi tie mokėjimai buvo vykdomi, taigi apie jį žinojo. Tie mokėjimai dabar vykdomi tiesiai iš buhalterijos, o prieš tai jis pats mokėjo darydamas pašto perlaidas. Būdavo, kad prašydavo buhalterės mokėjimus padaryti, kai neturėdavo laiko pats. Buvo daromos užklausos dėl pašto perlaidų Lietuvos pašto skyriui. Ar tie jo mokėjimai atspindi tyrėjo surinktoje medžiagoje, abejoja, nes buvo mokama per visus paštus. Prašė savo sesers, dukters krikšto mamos, kuri gyvena Amerikoje, siųsti dovanas. Jis pervesdavo pinigus ir į asmeninę J. T. sąskaitą. Ar grynais perduodavo pinigų, nepamena, bet atrodo buvo. Ar jis turėjo teismo sprendimą, ar jis buvo jam įteiktas, nuo kada jis sužinojo apie teismo sprendimą, kad reikia mokėti, negali pasakyti, nepamena. Jeigu tame sprendime jis buvo įpareigotas mokėti tik banko pavedimais į sąskaitą, tada yra kaltas, kad mokėjo kitomis išraiškomis. Jokių savo mokėjimų pagrindimo dokumentų nesaugojo. Jis moka iš savo darbo užmokesčio. Kuo vadovaudamasis 2003-2009 m. pašto perlaidomis darė būtent tokių sumų pervedimus, negali atsakyti. Dabar moka teismo nustatytą išlaikymo vaikui dalį per buhalteriją. Dabar neatsimena visų darboviečių, kuriose dirbo per mokėjimo laikotarpį. Iki 2000 m. darbovietės neatsimena, po to ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) vadovu, kai ši įmonė bankrutavo, tada jis buvo bedarbis. Po to dirbo (duomenys neskelbtini), buvo keletas darboviečių, kuriuose bandė užsikabinti ir dirbo trumpus laikotarpius. Nepamena visų darboviečių nuo 2000 m. Kai gavo antstolio raštą dėl išieškojimo, dirbdamas perdavė raštą darbovietės buhalterijai, o kai nedirbo, nemokėjo, nes neturėjo lėšų. Išlaiko save iš likusių nuo alimentų pinigų, padėdavo sesuo, tėvas. Kodėl žmona teigia, kad jis nuo 2000 iki 2003 m. nemokėjo, nežino. Jei nebuvo mokama jam dirbant, įvyko klaida. Dėl to yra iš jo skaičiuojama skola. Gal buvo mokama ne iš įmonės sąskaitos, dalis dokumentų nerandama. Jeigu kažko nesumokėjo, tai nebuvo tyčia, buvo kažkokios aplinkybės tam: sirgo, negalėjo ar neturėjo. Nuo 2013 iki 2014 m. buvo sumokėti 1943 Lt, t.y, 562,77 eurai, pvz. 2014-07-07 buvo atliktas 1243,53 litų mokėjimas. Ši suma didesnė, nes buvo uždelstas penktas ar šeštas mėnuo. Paskui 2014 m. devintą mėnesį sumokėta 105 Lt, dešimtą 92 Lt, 2014-09-21 sumokėta 102 Lt, 2014-12-17 204 Lt – čia už du mėnesius buvo sumokėta. 2015 m. buvo mokama tvarkingai už kiekvieną mėnesį po 29 eurus, po to po 30 eurų. 2014-12-31 yra sumokėti 562,77 eurai pagal buhalterijos duomenis, neturint omenyje kitų perlaidų ir perdavimų, kurių negali pagrįsti, nes neišsaugojo. Pagal jo turimus buhalterinius duomenis buvo sumokėta 2013-07-04 94 Lt, 2013-10-08 101,32 Lt, 2014-07-07 1243,53 Lt, 2014-09-02 105,93 Lt, 2014-10-03 92,12 Lt, 2014-10-21 101,32 Lt, 2014-12-17 204,90 Lt. Turėjo žinoti, kad turėjo mokėti nepilnametės dukters išlaikymui ¼ savo pajamų arba ne mažiau kaip 1 MGL. Bet jeigu neturėjo, tai negalėjo mokėti. Iš savo žmonos negirdėjo pretenzijos, kad mokėjo per mažai. Ne žmona jį padavė į teismą, o Vaikų išlaikymo fondas. (t. 2 b.l. 97-99)
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( T 2 b.l. 2, 7, 13)
Žemesnės instancijos teismas
2017-07-13 teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad su pareikštais kaltinimais, kad sistemingai vengė išlaikyti dukrą nesutinka. Teismo sprendimu jam buvo nustatyta mokėti vaiko išlaikymui ¼ pajamų ar ne mažiau nei 1 MGL. 2000 m. jo mėnesio pajamos buvo 103 Lt, atskaičiavus mokesčius. Jis tuo metu neturėjo iš ko sumokėti. 2001 m. jo pajamos per mėnesį buvo 82 Lt, 2002 metais - 190 Lt, 2003 m. - 627 Lt, 2004 m. pajamos buvo didesnės, bet nuo tų pinigų jis sumokėjo vaiko išlaikymui 2050 Lt. 2005 m. pajamos sudarė 489 Lt, 2006 m. pajamos buvo 118 Lt, dalimis mokėjo. Jis turėjo nemažai problemų su sveikata, skyrė lėšas gydymui, kad išliktų darbingas, kitaip negalėtų tęsti vaiko išlaikymo pareigos. Todėl jis priėmė sprendimą mokėti dalinai. Pinigai mokami ir šiai dienai, nors dukra sulaukė pilnametystės, jis dengia įsiskolinimą. Tai nebuvo tęstinis ar sistemingas vengimas mokėti išlaikymą vaikui ir tyčinis pinigų nemokėjimas. Žmona nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbdamas jis mokėjo. Tai, kad buvusi žmona pamatė jį sėdintį prie kompiuterio, tai nereiškė, kad jis dirbo, Sodros oficialūs duomenys to nerodo, jo paprašė draugai, užsiimantys baldų gamyba paaiškinti, padėti su kompiuteriu. Per šį laikotarpį turėjo atvejį su nesąžiningu darbdaviu, kai 8 mėnesius dirbo įmonėje „Šviesos zona“, jam mokėjo pinigus, jis buvo pateikęs raštą dėl vaiko išlaikymo ir manė, kad yra mokami pinigai vaiko išlaikymui, mokesčiai Sodrai. Vėliau paaiškėjo, kad įmonė, vykdydama buhalteriją jo iš viso nebuvo oficialiai įdarbinusi. To taip pat negalima laikyti vengimu išlaikyti. Jis negali konstatuoti, kad įsidarbinęs teikdavo dokumentus įmonės buhalterijai apie prievolę mokėti iš darbo užmokesčio dalį vaiko išlaikymui. Nežino, ar buvo nustatyta tokia pareiga jam pačiam teikti. Mano, kad pateikdavo. Pvz., darbo (duomenys neskelbtini) metu pats mokėdavo ir prašydavo buhalterės padaryti mokėjimus, nors įmonė nebuvo rašto gavusi. Paskutinėje darbovietėje pateikė raštą įmonei, kad nebūtų apkaltintas gudravimu. Dėl pašto perlaidų praėjo ilgas laiko tarpas, todėl negali atsiminti kokiomis dienomis, iš kokio pašto darė tas perlaidas. Nemažai perlaidų pats darė, nemažai prašė padaryti (duomenys neskelbtini) buhalterės, prisimena, kad pats darė perlaidas Lazdynų mikrorajone, tačiau būtent šio pašto skyriaus duomenų bylos medžiagoje nėra užfiksuota. Gal ne visi pašto skyriai yra išsaugoję dokumentus. Jis daro prielaidą, kad nes visos pašto perlaidos yra surinktos byloje. Nukentėjusioji pati negali pasakyti, kiek ji gavo pinigų vaiko išlaikymui. Jis iki šios dienos moka pilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą po 114 eurų per mėnesį. Kai lieka pinigai nuo darbo užmokesčio, jie tenka pirmiausiai padengti skolai. Pagal Sodros duomenis 2007 m. gautos pajamos 44843 Lt yra ne tik grynieji pinigai, tai akcijų vidinė apskaita, akcijos įvertinamos tam tikromis sumomis, po to jos perskirstamos, panaudojamos įmonės tęstinumo veiklai, tai nėra tos pajamos, kurias gavęs žmogus už jas moka pelno ir pajamų mokesčius. 2008 m. gautos pajamos 62030 Lt taip pat yra akcijos, kurios naudojamos refinansuoti įmonei, tai nėra darbo mokesčio dalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis ir sveikatos problemų laikotarpiais nevengė mokėti vaiko išlaikymo. Pernai pusę metų susilaužęs koją vis tiek mokėjo vaikui, neėmė nedarbingumo. (t. 5 b.l. 9-11)
Nukentėjusioji J. T. 2016-05-23 teismo posėdyje parodė, kad 2000 m. liepos mėn. buvo trys posėdžiai. Jos sutuoktinis buvo tik paskutiniame iš jų. Sprendimas buvo paskelbtas salėje iš karto po teismo posėdžio. Buvo priteista suma 129 Lt, o ne vienas MGL. Sprendimas nebuvo skųstas. Kadangi ji visiškai nebendrauja su buvusiu sutuoktiniu, nežino, dėl kokių priežasčių jis jai nemokėjo. Ji tris mėnesius negavo jokių lėšų, todėl kreipėsi į antstolius. Jai buvo paskirtas antstolis valstybės – I. B.. Ji kreipdavosi į antstolius Gedimino g. teismo rūmuose, kone kasdien užeidavo pas antstolę I. B., tačiau pinigų niekada negaudavo. Tik 2003 m. prasidėjo pašto perlaidos. Į rankas tiesiogiai iš S. N. pinigų ji nėra gavusi. Buvo stabilūs mokėjimai kas mėnesį, kai S. N. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), buvo mokama po 400 Lt, 500 Lt. Kai nedirbo, buvo sumos 129 Lt. Po to, kai kitoje darbovietėje dirbo, taip pat buvo mokama kas mėnesį. Gaudavo šias sumas per paštą. Po šios įmonės likvidavimo, kai nutrūko pinigų mokėjimas, ji kreipėsi į antstolius. Antstoliai po kažkiek laiko jai paskambino ir pasakė, kad ji turi teisę kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, į kurį ji ir nuvažiavo. Ten jai patarė susirasti advokatą bei kreiptis į teismą, kad išlaikymo suma atitiktų tuo laiku priteistiną vaiko išlaikymo sumą, nes ji buvo labai maža. Ji nesikreipė, nes nežinojo nemokėjimo priežasčių, kaip gyvena jos buvęs sutuoktinis, be to jau turėjo antrą sutuoktinį, kuris padėjo išlaikyti dukrą. Ištekėjo oficialiai 2008-04-19. Po skyrybų S. N. kartą buvo susitikęs su dukra, kai jai buvo 8 metai, o kitas kartas buvo praeitais metais gruodžio 27 d.. Kažkada vaikystėje dukra gavo iš jo dovanų laikroduką, o krikšto mama (S. N. sesuo) iš Amerikos Kalėdų, gimtadienio proga siuntė po 100 dolerių. Ji nereiškė S. N. pretenzijų dėl išlaikymo, nes jie nebendravo. Iš viso pervestos sumos ji dabar negali pasakyti, pašto perlaidos į jos sąskaitą atspindi pinigų srautą. S. N. sesuo niekada nėra pasakiusi, kad jos duodami pinigai yra nuo S. N.. Jie buvo gauti, bet tikrai ne išlaikymui. Sesuo atsiųsdavo kartą į metus per drauges dukrai pinigus Kalėdų ir gimtadienio proga. Ji kitu metu pinigų negavo iš S. N. sesers, nebent ji duodavo pačiai dukrai. Ji pati dukters išlaikymui iš S. N. sesers pinigų nėra gavusi. Gal sesuo ir padovanodavo ką – garso kolonėles. (T II b.l. 33)
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( t 1 b.l. 26-27). Nukentėjusioji patvirtino juos.
Nukentėjusioji 2017-07-13 teismo posėdyje parodė, kad ji susituokė su S. N. (duomenys neskelbtini) m. I. gimė (duomenys neskelbtini) m. 1999 m. S. N. susirado kitą moterį ir išėjo pas ją, prieš tai sėkmingai panaudojęs jos 10 arų sklypo ir pusę namo. Jis įkalbėjo ją užstatyti namą jo verslui, kuris nesigavo. Namas buvo parduotas, likę pinigai atsidūrė pas jį, o ji su vaiku persikraustė pas jo tėvus. Jis išėjo, o ji liko gatvėje. 2000 m. jie išsiskyrė oficialiai. Iš pradžių jis ir jo motina prašė nesiskirti, nes jis norėjo išvažiuoti pas seserį į Ameriką. Po to, kai jis girtas pakėlė ranką, ji padavė pareiškimą skyryboms. Po skyrybų jis nieko nemokėjo. Tada ji pradėjo dirbti. Jos antstolės pavardė buvo I. B.. Ji centre dirbdama pas šią antstolę užeidavo beveik kasdien, nes žinojo, kad S. N. dirba, o jis antstolei aiškindavo, kad nedirba. Tas nemokėjimas tęsėsi iki 2001 m., paskui antstoliai prie teismų dingo išvis. Ji važinėjo į teisingumo ministeriją, aiškintis, kur dingo jos vykdomoji byla. Paskui buvo laikotarpis, kai S. N. dirbo. Viskas, kiek pinigų jis yra jai pervedęs, pas ją eidavo per pašto perlaidas arba į jos sąskaitą. Ji su S. N. tiesiogiai nebendravo. Su dukra S. N. santykių nepalaikė, matė vieną kartą, kai jai buvo aštuoni metai, ir kitą kartą praeitais metais. Dukrai jis davė 100 eurų praeitais metais. Ji kreipėsi į antstolius. Kai pusę metų nebuvo jokių rezultatų, jai buvo išduota pažyma, kad ji gali kreiptis į vaikų išlaikymo fondą. Neatsimena, kuriais metais kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, iš jo gavo lėšas iki kol sukako dukrai 18 metų, po to gavo raštą, kad dukra pati turi kreiptis į teismą. Pirmus metus po teismo sprendimo išvis nebuvo mokama. Kai dirbo kažkokioje įmonėje, buvo pusę metų mokama, kai dirbo firmoje (duomenys neskelbtini) gavo po 400 Lt. Po to įmonė bankrutavo ir ji kreipėsi į antstolius. Kai S. N. oficialiai nedirbo, ji pati matė jį sėdintį „Madoje“ ir dirbantį su kompiuteriu. Gal tai buvo kažkoks nelegalus darbas. Ji suprato, kad tai buvo nenorėjimas mokėti. Labiausiai buvo palaikomas ryšys su S. N. seserimi. Ji atvažiavusi iš Amerikos, važiuodama prie jūros pasiimdavo vaiką, ji leisdavo. Jie buvo kaimynai, gyveno toje pačioje gatvėje, susitinka parduotuvėje. Negali pasakyti sumos, kiek per tą laiką yra sumokėjęs jai vyras. (t. 5 b.l. 4-5)
Liudytoja B. P. 2016-07-07 teismo posėdyje paaiškino, kad vykdomąją bylą vykdė ne nuo pat pradžios, kadangi ji pradžioje buvo pateikta antstoliui V. S., o nuo 2010 m. vykdoma jos kontoroje. Pirminiai veiksmai buvo atlikti antstolio V. S.. Su S. N. neteko bendrauti, su J. T. bendrauti galėjo antstolių padėjėjai, kadangi bylos yra priskirtos padėjėjams. Negali pasakyti, koks yra įsiskolinimas iki 2014 m. Turi atskirai paskaičiuoti. Įmokos buvo darytos iš Vaikų išlaikymo fondo. Kadangi pateiktas išieškojimas darbovietei, darbovietė pati vykdo išskaitymus, ieškovė turėjo būti aktyvi ir informuoti antstolį, jei negaudavo išmokų kurį nors mėnesį. Kai antstolis tiesiogiai vykdo išskaitymus, jo priežiūra yra kasmėnesinė. Šiuo atveju taip nebuvo. Visais atvejais, kai kaltinamasis gaudavo iš darbovietės išskaitymus, pagal darbovietės pervedamas sumas buvo daromi pervedimai nukentėjusiajai. Kai asmuo negaudavo lėšų, nukentėjusioji galėjo gauti pinigus iš vaikų išlaikymo fondo. S. N. buvo kelis kartus kviestas į kontorą, bet ne visais atvejais įteikti kvietimai. Dėl piktybiškumo - tai iš darbovietės periodiškai buvo atliekami mokėjimai, sumos buvo skirtingos, gal jos kito priklausomai nuo gaunamo užmokesčio. 2016 m. birželio 28 d. įsiskolinimas buvo 2985 eurai ir 60 euro centų. Jie gali paskaičiuoti kaltinamojo įsiskolinimą nuo 2000-07-28 iki 2014-12-31 d., jei išieškotoja pateiks informaciją, kiek ji yra gavusi. Jie nedrįsta teigti, kad tai yra piktybinis vengimas, nes išskaitos buvo daromos. (t. 2 b.l. 136-137)
Šalies argumentai
Liudytoja B. P. 2017-06-29 teismo posėdyje paaiškino, kad naujo byloje yra tiek, kad buvo S. N. paveldėtas turtas, ir 2017 m. sausio 27 d. areštavo turtą. Dėl S. N. vykdomoji byla lyg ir viena. Ji kreipėsi į teismą dėl šalies pakeitimo, dabar yra nauja šalis – dukra I. N., nes ji jau pilnametė. Bandė daryti paskaičiavimą, tai pagal jų paskaičiavimą įsiskolinimo suma 2017 m. gegužės 31 dienai – 1617,60 eurų. Ar įsiskolinimo suma 13.390,07 Lt, kuri buvo 2014-12-09 rašte teisinga – negali pasakyti, kadangi jie kalba apie 2014 metus. Pas juos yra specializuota programa, kuri atlieka paskaičiavimus, tai ta suma kuri yra, galimai tokia ir buvo. Eigoje yra apie 30 tūkst. bylų, todėl sunku pasakyti dėl 2014 m. kas buvo, bet paskaičiuota yra jų programos, vadinasi suma teisinga. Išieškojimo tvarka tokia: dokumentas užregistruojamas, priimamas patvarkymas priimti dokumentą vykdyti, siunčiami raginimai skolininkui, tada užklausiami bankai, darbovietės. Jei žmogus dirbantis, patvarkymas dėl išieškojimo persiunčiamas darbovietei, ir pareiga apskaičiuoti iš vykdyti išskaičiavimus pereina darbovietės buhalterijai. Išieškotojas turi teikti antstoliui informaciją, jei išskaitų negauna. Tada vėl antstolis įsijungia. Šita byla perimta iš kito antstolio V. S.. Vykdomoji byla užvesta 2009 m. V. S. įgaliojimus ji perėmė 2010 m. pabaigoje. Jie perėmė apie 10000 jo bylų, todėl neperžiūrėjo šios bylos per mėnesį ar du. Ji asmeniškai šios bylos nevykdo, yra padėjėjai, kurie vykdo, ir tikslinga, kad jie pateiktų paaiškinimus, kaip buvo atliekami skaičiavimai. Susidarė neaiški situacija, nes vykdomasis raštas senas. Jie skaito tai, kas yra parašyta vykdomajame rašte. Jeigu žino, kad tą mėnesį skolininkas gavo tiek ir tiek pajamų, tai skaičiuoja ¼ pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį. Buhalteris turėtų metų gale suskaičiuoti tą skirtumą. jie neturi informacijos apie skolininko pajamas kiekvieną mėnesį. Jie sužino apie tą skirtumą tik tada, kai pareiškėja praneša, kad jai nemoka. Jei niekas nepraneša, kad nemoka, jie preziumuoja, kad buvo mokama. Mano, kad buvo laikotarpių, kai S. N. nedirbo. (t. 4 b.l. 196-197)
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas Ž. V. teismo posėdyje paaiškino, kad yra susijęs su tuo išieškojimu nuo 2017-01-23, kai buvo gautas šaukimas į 5 PK atvykti į apklausą. Ten papasakojo apie išlaikymo bylos eigą. Tikrindamas skolininko turtą, nustatė, kad S. N. paveldėjo negyvenamąją patalpą, svirną, garažą ir dar vieną garažą. Jis areštavo šį turtą. Kreipėsi į teismą dėl šalies pakeitimo, kadangi I. N. tapo iš nepilnametės pilnamete, jie turi pakeisti išieškotoją. Jis nustatė iš registrų, kad S. N. dirba (duomenys neskelbtini), buvo priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo ir išsiųstas į darbovietę. Kažkiek laiko gauna įskaitas, arba patys užsiklausia, kokios yra išskaitos. Daromos išskaitos po 114 eur per mėnesį. Už šitą išskaitą atsakingas buhalteris. Jis žino, kokią išskaitą daryti. Bylos vykdymas iki vaiko pilnametystės yra toks: yra užvesta vykdomoji byla, priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, yra areštuotas skolininko turtas, areštuotos sąskaitos bankuose. Buvo tarpas, kai skolininkas nedirbo, po to kai įsidarbino į (duomenys neskelbtini) nuo to laiko 2012-12-14 priimtas patvarkymas bei vykdomas išlaikymas. 2010 m. gale V. S. vykdomąsias bylas perėmė antstolė B. P.. 2014-12-09 antstolio patvarkyme nurodytas išlaikymo įsiskolinimas - 13390,07 Lt. Šį patvarkymą priėmė ne jis, todėl sumos komentuoti negali, kaip ji susidarė. Jis gali komentuoti nuo 2017 m., kas buvo padaryta. Teismas priėmė sprendimą mokėti ¼ visų rūšių uždarbių ir darbo pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL, tai yra ir vykdomajame rašte. Jis perrašo tai, kas nurodoma teismo vykdomajame rašte, o buhalteris, remdamasis tuo nurodymu, atlieka išskaitas. Dabar tokių formuluočių nebūna, teismas dažniausiai nurodo konkrečią sumą. Išlaikymo dydis dar būna indeksuojamas pagal Statistikos departamento pateiktus dokumentus. Antstolis 1/4 visų rūšių dydžio pajamas skaičiuoja remiantis viešais registrais, antstolių informacine sistema, žiūri skolininko oficialias pajamas. Konkrečiai dydžio nenustato, jie tiesiog perrašo formuluotę, kas nurodyta vykdomajame dokumente. Jeigu skolininkas nedirba, „Sodra“ rodo, kad nėra duomenų apie pajamas, tai antstolis negali nustatyti, negavęs iš skolininko informacijos, kokios yra jo pajamos. Jie remiasi tik jiems viešai prieinamais registrais. Jeigu skolininko pajamos yra kintamos, tai paskaičiavimas turi būti vykdomas, kaip nurodyta vykdomajame dokumente. Prašymo apie išskaitų patikrinimą nėra gavę, todėl jie preziumuoja, kad išskaitos teisingos. Skolininko pareiga pagal CPK yra teikti informaciją antstoliui, netekus darbo, įsidarbinus. Jie atliko nekilnojamojo turto patikrą ir nustatė, kad skolininkas turi paveldėjęs turtą, todėl jį areštavo. Siuntė dokumentus skolininko nurodytais ir deklaruotais adresais visur grįžo dokumentai neįteikti. Vadovaujantis LR CPK 624 str. 2 ir 3 d., siekiant apsaugoti išieškotojos interesus į ateitį, pvz., jei skolininkas netektų darbo, kas neapsunkėtų išieškojimas, buvo imtasi tokių procesinių priemonių –turto arešto, kuris apribotų skolininko teisę perleisti turtą. Jei skolininkas nesutinka su turto areštu, ar nustatyta jo verte, jis turi procesinę teisę skųsti. Šių veiksmų byloje nėra. Kada S. N. nedirbo – negali pasakyti, nes neturi Sodros aktualių duomenų. (t. 4 b.l. 197-198)
Liudytoja I. N. teismo posėdyje paaiškino, kad S. N. yra jos biologinis tėtis, o nukentėjusioji mama. Kiek atsimena, tėvą ji yra mačiusi tik du kartus. Paskutinį kartą matė, kai jai buvo 19 metų, gruodžio mėnesį per gimtadienį jis pakvietė susitikti, įteikė dovaną, ir jai buvo smalsu – kodėl žmogus atsiranda, kai tiek metų nematytas. Tai jis atsakė: „aš laukiau, kol tu užaugsi“. Darželyje galbūt buvo dovanotas pianinas. Gimtadienio proga buvo dovanotas muzikos grotuvėlis, laikrodukas, racijos. Apie S. N. alimentų mokėjimą ji žino, kad buvo pervedami pinigai, kai ji buvo vaikas, žino, kad po to mama kreipėsi į fondą, todėl matyt nebuvo mokami pinigai. O dabar žino, kad yra pervedami pinigai - gauna iš šio „asmens“ 100, kartais 114 eur. Buvo anksčiau vedamos kažkokios sumos, kai buvo vaikas, kokios nelabai pamena. (t. 4 b.l. 199)
Liudytojas V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirbo antstoliu nuo 2003 m., baigė darbą prieš kažkur 4 metus. Jis turėjo labai daug bylų dėl išieškojimų - apie 20000, iš kurių trečdalis buvo dėl vaiko išlaikymo išieškojimo. Jis turėjo padėjėjus. Neprisimena asmens S. N.. Asmeniškai žmonių nepriiminėjo, nes su bylomis dirbo padėjėjai. (t. 2 b.l. 147)
Rašytine bylos medžiaga nustatyta:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-07-28 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp J. N. ir S. N., nuspręsta išieškoti iš S. N. alimentus J. N. dukros I. išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL vaikui kas mėnesį nuo 2000-05-31 iki I. pilnametystės. (b.l. 99, 1 t.) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo pagrindu 2009-11-26 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-6042-10/2000 J. T.. (b.l. 98, 1 t.) 2009-12-08 prašymu J. T. kreipėsi į antstolį V Stungurį dėl vykdomojo rašto vykdymo. (b.l. 96, 1 t.) 2009-12-08 antstolis V. S. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. (b.l. 100, 1 t.)
2010-05-14 pažymoje apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6042-10/200 N. S. privalo mokėti ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL vaikui I. N. kas mėnesį iki pilnametystės. Išieškotojas – J. T.. Nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio išlaikymas nebuvo mokomas. (b.l. 20, 1t.)
Šalies argumentai
2010-05-17 prašyme išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti J. T. prašė mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo vaikui I. N. į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas – S. N.. (b.l. 19, 1t.)
Žemesnės instancijos teismas
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos 2010-05-19 sprendimu dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nuspręsta I. N. nuo 2010-05-17 kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Išmoka mokama kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedant į J. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 21, 1t.)
Šalies argumentai
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, 2014-03-31 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad 2010-05-17 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi J. T. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo I. N.. Pažymoje nurodyta, kad nuo 2009 m. gruodžio mėnesio – 2010 m. balandžio mėnesio išieškotojai nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Fondų administracija 2010-05-19 priėmė sprendimą Nr. V2-4653 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nusprendė I. N. nuo 2010-05-17 kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Iš sumokėtų išmokų lentelės matyti, kad už 2010 m. gegužės mėnesį I. N. buvo sumokėta 62,90 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio kas mėnesį buvo mokama po 130 Lt, iš viso I. N. buvo išmokėta 5782,90 Lt. (b.l. 16-18, 1 t.)
2014-04-16 protokole-pareiškime J. T. nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6042-10/2000 iš S. N. vaikui I. N. išlaikyti nustatyta mokėti ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL vaikui kas mėnesį iki pilnametystės. S. N. išmokų reguliariai nemokėjo. Nuo 2010-06-19 mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l. 25, 1t.)
Žemesnės instancijos teismas
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. T. pateikė ištuokos liudijimą Nr. 242123, iš kurio matyti, kad S. N. ir J. N. santuoka buvo nutraukta 2000-08-25; gimimo liudijimą Nr. 041649, iš kurio matyti, kad I. N. tėvas yra S. N.. (b.l. 29, 30, 32, 1t.)
Iš J. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nuo 2010-01-01 iki 2016-11-18 matyti, kad iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie SADM už vaiko išlaikymą 2010-06-19 gavo 62,90 Lt, nuo 2010-07-20 iki 2015-01-22 kas mėnesį gaudavo po 130 Lt; iš išrašo taip pat matyti, kad iš antstolės B. P. kaip skola už S. N. 2012-12-28 buvo pervesta 125 Lt, 2013-01-30 - 409,99 Lt, 2014-03-27 – 320,75 Lt, 2014-06-24 – 113,04 Lt, 2015-12-23 – 541,72 Eur, 2016-06-29 – 100,51 Eur, 2016-11-07 – 1023,96 eur, 2016-11-09 – 112,07 Eur, 2016-11-14 – 113,13 Eur, iš (duomenys neskelbtini) už S. N. vaiko išlaikymo įsiskolinimą 2013-07-04 buvo pervesta 94,00 Lt, 2013-10-09 – 101,32 Lt, 2014-07-07 – 1243,53 Lt, 2014-09-02 – 105,93 Lt, 2014-10-03 – 92,12 Lt, 2014-10-21 – 101,32 Lt, 2014-12-17 – 204,90 Lt, 2015-01-28 – 27,60 Eur, 2015-02-27 – 29,04 Eur, 2015-04-15 – 22,62 Eur, 2015-05-26 – 5,54 Eur, 2015-06-30 – 27,67 Eur, 2015-07-16 – 29,05 Eur, 2015-09-01 – 64,38 Eur, 2015-10-09 – 32,94 Eur, 2015-12-15 – 31,44 Eur, 2016-01-14 – 31,44 Eur, 2016-02-05 - 32,37 Eur, 2016-03-14 – 114,00 Eur, 2016-04-12- 114,00 Eur, 2016-05-13 – 114,00 Eur, 2016-06-08 – 114,00 Eur, 2016-07-14 – 114,00 Eur, 2016-08-10 – 114,00 Eur, 2016-09-05 – 114,00 Eur, 2016-10-12 – 114,00 Eur, 2016-11-07 – 114,00 Eur. (b.l. 34-41, 1t.)
Iš J. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nuo 2016-12-01 iki 2017-03-06 matyti, kad iš antstolės B. P. kaip skola už S. N. 2016-12-19 buvo pervesta 108,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini) už S. N. vaiko išlaikymo įsiskolinimą 2016-12-12 buvo pervesta 114, 00 Eur, 2017-01-09 – 114,00 Eur, 2017-02-07 – 114,00 Eur. (b.l. 49, 4t.)
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-05-22 rašto matyti, kad S. N. Metinių pajamų deklaracijų už 2009-2013 m. mokestinius laikotarpius Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė. Taip pat matyti, kad S. N. gavo šias pajamas: 2009 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 166,67 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, 2009 m. iš (duomenys neskelbtini)“ – 1150,00 Lt kaip autorinį atlyginimą, išskaičiuota – 173,00 Lt, 2009 m. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – 10498,80 Lt kaip ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpą, išskaičiuota – 1575,00 Lt, 2009 m. iš (duomenys neskelbtini) – 2052,52 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota – 313,00 Lt, 2009 m. iš (duomenys neskelbtini) –31,04 Lt kaip ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpą, 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) – 10206,58 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota – 1531,00 Lt, 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) – 2454,10 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota – 352,00 Lt, 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) – 9000,00 Lt kaip autorinį atlyginimą, išskaičiuota – 1300,00 Lt, 2011 m. iš (duomenys neskelbtini) – 1018,20 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota – 153,00 Lt, 2012 m. iš (duomenys neskelbtini) – 2056,40 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas , išskaičiuota – 308,00 Lt, 2013 m. iš (duomenys neskelbtini) –3372,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota – 506,00 lt. (b.l. 44-45, 1t.)
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-12-01 rašto matyti, kad S. N. Metinių pajamų deklaracijų už 2000-2010 m. mokestinius laikotarpius Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė. Taip pat matyti, kad S. N. gavo šias pajamas: 2003 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 2463,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 526,00 Lt, 2003 m. iš (duomenys neskelbtini) – 5913,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 1475,00 Lt, 2003 m. iš (duomenys neskelbtini) – 870 Lt kaip kitą turtą, 2004 m. iš (duomenys neskelbtini) – 12727 Lt, išskaičiuota pajamų mokesčio – 3530,00 Lt, 2004 m. iš (duomenys neskelbtini) – 4140,00 Lt, išskaičiuota pajamų mokesčio – 888,00 Lt, 2004 m. iš (duomenys neskelbtini) – 639,00 Lt, išskaičiuota pajamų mokesčio – 85,00 Lt, 2005 m. iš (duomenys neskelbtini) – 2943,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 429,00 Lt, 2005 m. iš (duomenys neskelbtini) – 622 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, 2005 m. iš (duomenys neskelbtini) - 2443,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 279 Lt, 2006 m. iš (duomenys neskelbtini) – 18511,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 4364,00 Lt, 2007 m. (duomenys neskelbtini) – 67925,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 17303,00 Lt, 2008 m. iš (duomenys neskelbtini) – 82813,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 18953,00 Lt, 2008 m. iš (duomenys neskelbtini) – 1757,00 Lt kaip ligos, motinystės, tėvystės pašalpą, išskaičiuota pajamų mokesčio – 422,00 Lt, 2008 m. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – 5407,00 Lt kaip ligos, motinystės, tėvystės pašalpą, išskaičiuota pajamų mokesčio – 1298,00 Lt, 2008 m. iš (duomenys neskelbtini) –110,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 26,00 Lt, 2009 m. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – 10499,00 Lt kaip ligos, motinystės, tėvystės pašalpą, išskaičiuota pajamų mokesčio – 1575,00 Lt, 2009 m. iš (duomenys neskelbtini) – 31,00 Lt kaip ligos, motinystės, tėvystės pašalpą, 2009 m. iš (duomenys neskelbtini) - 167,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, 2009 m. iš (duomenys neskelbtini) – 1150,00 Lt kaip autorinį atlyginimą, išskaičiuota pajamų mokesčio – 173,00 Lt, 2009 m. iš (duomenys neskelbtini) – 2053,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 313,00 Lt, 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) – 9000,00 Lt kaip autorinį atlyginimą, išskaičiuota pajamų mokesčio – 1300,00 Lt, 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) – 10207,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 1531,00 Lt, 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) – 2454,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 352,00 Lt. (b.l. 47-48, 1 t.)
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-03-26 rašto matyti, kad S. N. gavo šias pajamas: 2013 m. iš (duomenys neskelbtini) – 3372,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota mokesčių – 506,00 Lt, 2014 m. iš (duomenys neskelbtini) – 1108,29 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota mokesčių – 24,00 Lt, 2014 iš (duomenys neskelbtini) – 4599,42 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota mokesčių – 690,00 Lt. (b.l. 50-51, 1t.)
Iš Valstybinės mokesčių prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-03-26 rašto matyti, kad informacinėje sistemoje turimais duomenimis S. N. pajamų paskirstytojo pelno (dividendų) laikotarpiu 2000 m. - 2015 m. negavo. (b.l. 59-60, 4t.)
Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2014-10-22 rašto matyti, kad S. N. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2007-12-12 iki 2008-08-21 ir gavo šias pajamas: 2007 m. gruodžio mėnesį – 398,05 Lt, 2008 m. sausio mėnesį – 999,20 Lt, 2008 m. vasario mėnesį – 999,20 Lt, 2008 m. kovo mėnesį – 580,18 Lt ir 269,27 Lt, 2008 m. balandžio mėnesį – 642,10 lt, 2008 m. gegužės mėnesį – 642,10 Lt, 2008 m. birželio mėnesį – 385,26 Lt, iš viso 4915,26 Lt. (b.l. 53-54, 1 t.)
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-21 pažymos matyti, kad S. N. gavo šias pajamas: už 2000 m. – 2827,61 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 1588,84 Lt, už 2001 m. – 1868,76 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 873,31 Lt, už 2002 m. – 3475,02 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 1185,96 Lt, už 2003 m. – 11519,01 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 3991,14 Lt, už 2004 m. – 18444,62 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 6279,49 Lt, už 2005 m. – 8969,73 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 3100,76 Lt, už 2006 m. – 18511,36 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 6290,16 Lt, už 2007 m. – 67924,55 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 23080,75 Lt, už 2008 m. – 90270,63 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 28239,83 Lt, už 2009 m. – 27333,43 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 6219,83 Lt. (b.l. 61-66, 1t.)
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-05-12 pažymos matyti, kad S. N. gavo šias pajamas: už 2010 m. – 11454,10 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 3231,14 Lt, už 2011 m. – 2454,10 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 981,11 Lt, už 2012 m. – 2506,80 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 1002,19 Lt, už 2013 m. – 3200,01 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 1279,36 Lt, už 2014 m. – 1701,84 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 680,38 Lt. (b.l. 69-73, 1t.)
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-03-25 pažymos matyti, kad S. N. už 2015 m. gavo iš viso 94,64 Eur pajamų, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 37,84 Eur. (b.l. 76, 1t.)
Iš AB „Lietuvos paštas“ 2014-10-13 rašto matyti, kad S. N. J. T. pinigines perlaidas darė nuo 2003-12-02 iki 2009-02-05, iš viso perlaidų buvo padaryta 21270,00 Lt sumai. (b.l. 78-80, 1 t, t. 3 b.l. 58-113.)
Iš antstolės B. P. 2014-12-09 rašto matyti, kad bendras S. N. įsiskolinimas dėl vaiko išlaikymo atskaičius fondo bei antstolės išieškotas ir išieškotojai pervestas sumas 2014-12-09 sudaro 13390,07 Lt. Nuo 2009-12-08 iki 2014-12-09 iš skolininko S. N. gauta lėšų 1059,37 Lt sumai, iš kurių 523,03 Lt pervesta išieškotojai J. T., 125 Lt grąžinti išieškotojai kaip apmokėtos būtinos vykdymo išlaidos. (b.l. 86, 1t.)
Iš antstolės B. P. 2016-09-06 rašto matyti, kad išlaikymo vaikui skolos išieškojimas iš S. N. 2013 m. buvo nukreiptas į skolininko gaunamą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31 iš S. N. išieškota ir išieškotojai J. T. buvo pervesta 562,77 Eur suma, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-05-31 išieškotojai pervesta 1271,80 Eur suma. 2016 m. gegužės 23 d. S. N. pagal darbovietės pateiktą informaciją įsiskolinimas yra 2558,30 Eur. (b.l. 143, 2t.)
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą. Įstatymas numato, kad vengimas išlaikyti vaiką yra ir tiesioginis atsisakymas mokėti alimentus, ir šios pareigos nevykdymas arba jos vykdymas tik iš dalies – mokant mažiau negu nustatyta teismo sprendimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-695/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013, 2K-9/2014). Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje. Tačiau jei asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti priteistą išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-65/2007).
Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios J. T. parodymai, rašytinė byloje surinkta medžiaga patvirtina S. N. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
S. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme patvirtino, kad jis žinojo apie 2000-07-28 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6042-10/2000, priteistą prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką - dukrą I. N., gim. 1996-12-12, mokant alimentus J. N. po 1/4 Lt dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 (MGL) minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui.
S. N. ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme paaiškino, kad jis mokėjo išlaikymą vaikui per pašto perlaidas į J. T. sąskaitą, kai objektyviai galėjo tai daryti, tam tikrais laikotarpiais nemokėjo dėl to, kad nedirbo, neturėjo pajamų ar sirgo ir visas lėšas nukreipė sveikatos atstatymui. Tokie jo teiginiai laikytini gynybine pozicija, siekiant švelninti savo teisinę padėtį ir tiesiog išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokius kaltinamojo teiginius ir leidžia daryti priešingą išvadą, t.y. spręsti, kad kaltinamasis S. N. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.
Imant laikotarpį nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-07-28 teismo sprendimo priėmimo iki I. N. pilnametystės 2014-12-12 nustatyta, jog:
1) 2000 m. S. N. pagal Sodros duomenis dirbo nuo 2000-09-28 iki 2000-12-13 (duomenys neskelbtini), nuo 2000-12-20 iki 2000-12-31 (duomenys neskelbtini), pagal Sodros duomenis 2000 m. jo užmokesčio (bruto) suma sudarė (duomenys neskelbtini) 2771,03 Lt, (duomenys neskelbtini) – 56,58 Lt (t 2 b.l. 107-108, t. 1 b.l. 61). (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad 2000 m. buvo išmokėta į rankas S. N. 54,88 Lt (t. 4 b.l. 143) Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-21 pažymos matyti, kad S. N. už 2000 m. gavo 2827,61 Lt pajamų, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 1588,84 Lt (t. 1 b.l. 61), taigi neto pajamos sudarė 1238,77 Lt. Šiais metais pareiga teikti išlaikymą vaikui teismo spendimu nustatyta tik už septynis mėnesius. Pagal išmokėtą sumą ji buvo pakankama įvykdyti prievolę sumokėti 1 MGL (125 Lt) įmokas, tačiau S. N. visiškai nevykdė prievolės mokėti vaiko išlaikymą nuo 2000-05-31 iki metų galo.
2) 2001 m. S. N. pagal Sodros duomenis nuo 2001-01-01 iki 2001-02-01 dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudarė 249,76 Lt (t., 1 b.l. 61, t. 2 b.l. 108), nuo 2001-05-16 iki 2001-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini), kuri sumokėjo 1619 Lt darbo užmokesčio. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad S. N. buvo sumėta 2001 m. 218,10 Lt, atskaitymai vaiko išlaikymui nebuvo vykdomi (t. 4 b.l. 142). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-21 pažymos matyti, kad S. N. už 2001 m. gavo 1868,76 Lt darbo užmokesčio pajamų, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 873,31 Lt (t. 1 b.l. 61-62), taigi grynos pajamos sudarė 995,45 Lt. Tuo laikotarpiu S. N. visiškai nevykdė prievolės išlaikyti vaiką.
3) 2002 m. S. N. pagal Sodros duomenis nuo 2002-01-01 iki 2002-05-17 dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje fiksuotas 977 Lt darbo užmokestis (bruto), nuo 2002-05-20 iki 2002-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini) kurioje šiuo laikotarpiu apskaičiuotas 2246,46 Lt darbo užmokestis, nuo 2002-07-25 iki 2002-09-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini), kurioje draudžiamos pajamos sudarė 251,56 Lt. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-21 pažymą šiais metais darbo užmokesčio bendra suma sudarė 3475,02 Lt, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 1185,96 Lt (t. 1 b.l. 61-63), t.y., grynų pajamų suma sudaro 2289,06 Lt. S. N. objektyviai galėjo mokėti 1 MGL (125 Lt) dydžio vaiko išlaikymą, tačiau to nedarė.
Minėtam 2000-2003 m. laikotarpiui būdingos mažos S. N. pajamos, ir teismas sutinka , jog visiškai įvykdžius prievolę mokėti 1 MGL dydžio vaiko išlaikymą liktų labai maža suma pragyvenimui, tačiau S. N. šiuo laikotarpiu neskyrė net mažiausios pajamų dalies vaiko išlaikymui, nebandė sumokėti bet vieną nustatytą 1 MGL įmoką dukrai per metus, kas rodytų jo ketinimą bent kažkuo prisidėti prie dukros I. N. išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
4) 2003 m. S. N. pagal Sodros duomenis dirbo nuo 2003-01-01 iki 2003-04-08 (duomenys neskelbtini), kurioje šiuo laikotarpiu neatskaičius mokesčių buvo apskaičiuotas 2178,80 Lt darbo užmokestis, nuo 2003-04-24 iki 2003-09-16 (duomenys neskelbtini), kurioje fiksuotas 5591,35 Lt darbo užmokestis, nuo 2003-10-02 iki 2013-12-08 dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje apskaičiuotas 2462,86 darbo užmokestis, nuo 2003-12-09 iki 2003-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini)“, kurioje apskaičiuotas 1286 Lt darbo užmokestis. (t. 2 b.l. 110, 112-114) (duomenys neskelbtini) 2017-01-24 pažymoje patvirtino, kad per darbo jos įmonėje laikotarpį S. N. buvo išmokėta 8910,58 Lt, atskaitymai vaiko išmokoms nebuvo daromi (t. 4 b.l. 5). (duomenys neskelbtini) 2017-01-30 rašte patvirtino, kad gryno darbo užmokesčio S. N. buvo išmokėta 1485,28 Lt (t. 4 b.l. 135) (duomenys neskelbtini) 2017-02-07 rašte nurodė, kad S. N. laikotarpiu nuo 2003-04-24 iki 2003-09-16 sumokėta 4341,95 Lt darbo užmokesčio (t. 4 b.l. 138-139) Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-21 pažymą S. N. 2003 m. iš UAB „Kvarcas“ gavo 2463,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 526,00 Lt, 2003 m. iš (duomenys neskelbtini) – 5913,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 1475,00 Lt, 2003 m. iš (duomenys neskelbtini) – 870 Lt kaip kitą turtą, bendra S. N. metų užmokesčio suma sudarė 11519,01 Lt darbo užmokesčio, bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 3991,14 Lt (t. 1 b.l. 47-48) Tačiau S. N. tais metais iki 2003-11-30 nevykdė prievolės mokėti išlaikymą vaikui, tik gruodžio mėnesį buvo pašto perlaidomis pervesti 400 Lt J. N.. Įvertinus bendras metų pajamas, jis turėjo objektyvią galimybę mokėti bent po 1 MGL dydžio kas mėnesį išlaikymą dukrai.
5) 2005 m. S. N. pagal Sodros duomenis laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-05-25, nuo 2005-06-13 iki 2005-06-20 dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje jam apskaičiuotas 2442,86 Lt darbo užmokestis, neatskaitant mokesčių, nuo 2005-06-20 iki 2005-08-05 (duomenys neskelbtini), kurioje jam apskaičiuotas 467,01 Lt darbo užmokestis, nuo 2005-07-12 iki 2005-12-31 (duomenys neskelbtini) kurioje apskaičiuotas 2942,50 Lt darbo užmokestis, nuo 2005-08-17 iki 2005-11-11 (duomenys neskelbtini), kurioje apskaičiuotas 3117,36 Lt darbo užmokestis. ( t. 2 b.l. 118-122) Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-21 pažymą bendros metų pajamos sudarė 8969,73 Lt, iš kurių bendra socialinio draudimo įmokų suma sudarė 3100,76 Lt (t. 1 b.l. 61-66). Tačiau S. N. visiškai nevykdė prievolės mokėti vaiko išlaikymą 2015 m. balandžio mėnesį, šį mėnesį pašto perlaida J. N. nebuvo siųsta (b.l. 79 t. 1), nors pagal Sodros duomenis balandžio mėnesį S. N. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo 800 Lt darbo užmokestį, taigi turėjo galimybę sumokėti 1 MGL įmoką. Tuo įrodyta, kad jis vengė išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2005-04-30.
6) 2007 m. pagal Sodros duomenis S. N. dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l.121), pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-12-01 raštą matyti, kad S. N. 2007 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 67925,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 17303,00 Lt (t. 1 b.l. 47-48), taigi grynos kaltinamojo pajamos sudarė 50622 Lt. Pagal Lietuvos pašto duomenis šiais metais S. N. pašto perlaidomis sumokėjo 5675 Lt vaiko išlaikymui, nors ¼ dalis jo metinių pajamų turėjo sudaryti 12655,50 Lt. Taigi konstatuotina, jog 2007 m. S. N. vengė sumokėti visą jam sprendimu priteistą vaiko išlaikymo dalį, t.y., vykdė savo prievolę tik iš dalies.
7) 2008 m. pagal Sodros duomenis S. N. visus metus dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2008-02-12 iki 2008-03-14 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2008-12.03 iki 2008-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 103, 121, 123). Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-12-01 raštą matyti, kad S. N. 2008 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 82813,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 18953,00 Lt, 2008 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 1757,00 Lt kaip ligos, motinystės, tėvystės pašalpą, išskaičiuota pajamų mokesčio – 422,00 Lt, 2008 m. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – 5407,00 Lt kaip ligos, motinystės, tėvystės pašalpą, išskaičiuota pajamų mokesčio – 1298,00 Lt, 2008 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 110,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 26,00 Lt (t. 1 b.l. 47-48). Be to, Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus duomenimis nuo 2007-12-12 iki 2008-08-S. N. išmokėta 4915,36 Lt nedarbo draudimo išmokų (t. 1 b.l. 53-54) Apibendrinant teigtina, kad 2008 metais grynos kaltinamojo pajamos sudarė 69388 Lt, kurių ¼ sudaro 17347 Lt. Tuo tarpu Pagal Lietuvos pašto duomenis šiais metais S. N. pašto perlaidomis sumokėjo 5825 Lt vaiko išlaikymui, taigi konstatuotina, jog 2008 m. S. N. vengė sumokėti visą jam sprendimu priteistą vaiko išlaikymo dalį, t.y., vykdė savo prievolę 2008 m. tik iš dalies.
Teismas sutinka, kad 2007-2008 m. laikotarpiu vaiko išlaikymui buvo mokamos nemažos sumos, tačiau šie mokėjimai neatitiko 2000-07-28 suformuluoto teismo sprendimo sąlygų – mokėti ¼ pajamų. Kita vertus, jei S. N. manė, kad atsižvelgiant į jo tuo laikotarpiu gaunamas pajamas, ¼ pajamų būtų akivaizdžiai per didelė suma, jis nesikreipė į teismą, prašydamas peržiūrėti nustatytą vaiko išlaikymo dydį ar jo formą pagal galiojantį reglamentavimą LR CK 3.201 straipsnio pagrindu, nustatant konkrečia išmokų sumą, vadinasi su sprendimu nustatytomis sąlygomis sutiko.
S. N. teismo posėdyje nurodė, kad 2007-2008 m. jo iš (duomenys neskelbtini) gautos virš 60000 Lt ir 80000 Lt sumos nėra grynosios pajamos, tai įskaičiuota akcijų vertė. Akcijų vertė – tai yra turimas turtas, ne pajamos. Teismas atkreipia dėmesį, kad VMI pažymose šios sumos įvardintos kaip su darbo santykiais susijusios išmokos, nuo kurių skaičiuotas atitinkamas pajamų mokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-21 pažymoje ir Sodros duomenyse (t 1 b.l. 61-65, t. 2 b.l. 121) šios sumos taip pat nurodytos kaip draudžiamosios pajamos – darbo užmokesčio sumos. Tuo tarpu pagal Valstybinės mokesčių prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-03-26 rašto matyti, kad informacinėje sistemoje turimais duomenimis S. N. pajamų paskirstytojo pelno (dividendų) laikotarpiu 2001 m. - 2015 m. negavo. (b.l. 59-60, 4t.)
8) 2009 m. pagal Sodros duomenis S. N. nuo 2009-01-01 iki 2009-01-29 dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje už šį laikotarpį jam buvo mokamas 12835,56 Lt darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, nuo 2009-04-22 iki 2009-05-04 dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje jam sumokėtas 166,67 Lt darbo užmokestis, visus 2009 m. buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-05-22 bei 2014-12-01 raštus matyti, kad S. N. 2009 m. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 10499,00 Lt kaip ligos, motinystės, tėvystės pašalpą, išskaičiuota pajamų mokesčio – 1575,00 Lt, 2009 m. iš (duomenys neskelbtini) – 31,00 Lt kaip ligos, motinystės, tėvystės pašalpą, 2009 m. iš UAB „K.D.L.“ - 167,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, 2009 m. iš (duomenys neskelbtini) – 1150,00 Lt kaip autorinį atlyginimą, išskaičiuota pajamų mokesčio – 173,00 Lt, 2009 m. iš (duomenys neskelbtini) – 2053,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 313,00 Lt, t.y, jo metinės pajamos sudarė maždaug 11839 Lt, iš kurių ¼ dalis turėjo būti skirta vaiko išlaikymui. Pagal Lietuvos pašto duomenis šiais metais S. N. pašto perlaidomis sumokėjo vaiko išlaikymui 2009-02-05 tik 520 Lt. Pagal šiuos duomenis matyti, kad jis visiškai nevykdė prievolės išlaikyti vaiką nuo 2009-01-01 iki 2009-01-19, nuo 2009-04-04 iki 2009-12-13.
9) nuo 2010 m. iki 2014-12-12, kai I. N. suėjo 18 metų, S. N. dirbo (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-05-22 bei 2014-12-01 raštus matyti, kad S. N. 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 9000,00 Lt kaip autorinį atlyginimą, išskaičiuota pajamų mokesčio – 1300,00 Lt, 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) – 10207,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 1531,00 Lt, 2010 m. iš (duomenys neskelbtini) – 2454,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 352,00 Lt. (b.l. 47-48, 1t.), taigi bendros neto pajamos sudarė 18478 Lt, todėl S. N. turėjo lėšų vykdyti vaiko išlaikymo prievolę, mokant bent po 1 MGL, tačiau mokama nebuvo.
10) Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-05-22 bei 2014-12-01 raštų nustatyta, jog 2011 m. S. N. iš (duomenys neskelbtini) gavo 1018,20 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota – 153,00 Lt, taigi grynos pajamos sudarė 865,20 Lt., tačiau šiais metais taip pat nebuvo padaryta nei viena 1 MGL įmoka.
11) Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-05-22 bei 2014-12-01 raštų nustatyta, jog 2012 m. S. N. iš (duomenys neskelbtini) gavo 2056,40 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota – 308,00 Lt, taigi grynos pajamos sudarė 1748,40 Lt. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-12-28 antstolė B. P. pervedė J. T. 125 Lt vaiko išlaikymui (t. 1 b.l. 36, 146), gautus iš S. N., nors 1 MGL 2012 m. jau siekė 130 Lt, taigi laikytina, kad S. N. iš dalies įvykdė mokėti bent 1 MGL vaiko išlaikymą tik 2012 m. gruodžio mėnesį, o nuo 2012-01-01 iki 2012-11-30 ši prievolė nebuvo vykdoma.
12) Pagal Sodros duomenis S. N. 2013 m. nuo 2013-12-19 iki 2013-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini), tais metais jam apskaičiuotas 157,89 Lt darbo užmokestis (t. 2 b.l. 132), tačiau darbo užmokestis jam buvo mokamas tik 2014 m. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-05-22 bei 2014-12-01 raštų nustatyta, jog 2013 m. S. N. gavo iš (duomenys neskelbtini) 3372,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota – 506,00 Lt (t. 1 b.l. 45), iš viso S. N. 2013 m. turėjo gauti apie 2960 Lt grynųjų pajamų. Iš J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei jos „Swedbanko sąskaitos“ išklotinės nustatyta, kad 2013-01-30 antstolė B. P. pervedė J. T. 409 Lt vaiko išlaikymui, todėl šį mėnesį prievolė teikti vaikui išlaikymą buvo visiškai įvykdyta. 2013-07-04 jau pati (duomenys neskelbtini) pervedė J. T. 94.00 Lt vaiko išlaikymo, o 2013-10-09 – 101,32 Lt (t. 1 b.l. 26, 36-37). Atsižvelgiant į šiuos duomenis konstatuotina, jog S. N. nuo 2013-02-01 iki 2013-06-30, nuo 2013-08-01 iki 2014-02-28 nevykdė prievolės išlaikyti vaiką.
Dėl 2006 ir 2014 m. vengimo išlaikyti vaiką.
Kaltinamajame akte S. N. kaltinamas, kad jis iš dalies nevykdė pareigos išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-11-30. 2006 m. pagal Sodros duomenis visus metus S. N. dirbo (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-12-01 rašto matyti, kad S. N. 2006 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 18511,00 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota pajamų mokesčio – 4364,00 Lt, taigi grynos pajamos sudarė 14147 Lt, kurių ¼ sudaro 3536,75 Lt. Pagal Lietuvos pašto duomenis šiais metais S. N. pašto perlaidomis sumokėjo 3700 Lt vaiko išlaikymui. Todėl teismas vertina, kad laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2006-11-30 kaip vengimas išlaikyti vaiką, nes S. N. savo pareigą išlaikyti vaiką vykdė tik dalinai, nepagrįstai inkriminuotas S. N. ir šalintinas iš kaltinimo. Tyrėjas nepagrįstai skaičiavo, kad ¼ 2006 m. mėnesio pajamų sudarė 385,65 Lt, kadangi jis skaičiavimus atliko nuo darbo užmokesčio sumos, neatskaičius pajamų mokesčių, t.y, nuo 18511 Lt sumos.
Kaltinamajame akte S. N. kaltinamas, kad jis visiškai nevykdė pareigos išlaikyti vaiką nuo 2014-01 iki 2014-05-31, nuo 2014-08-01 iki 2014-08-31, nuo 2014-10-01 iki 2014-12-12 ir iš dalies nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką laikotarpiais nuo 2014-06-01 iki 2014-06-30, nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30, nors galėjo vykdyti savo pareigą visiškai mokant po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio pajamų.
Pagal Sodros duomenis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-05-51 raštą (t. 1 b.l. 50-51) S. N. 2014 m. gavo iš (duomenys neskelbtini) – 1108,29 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota mokesčių – 24,00 Lt, 2014 iš (duomenys neskelbtini) – 4599,42 Lt kaip su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuota mokesčių – 690,00 Lt, taigi iš viso S. N. gavo apie 3219,42 Lt pajamų. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis aprie darbo užmokesčio apsakičiavimą, jie grynais sumokėjo 2014 m. S. N. 984,87 Lt darbo užmokesčio. (t. 4 b.l. 148). Iš J. T. banko sąskaitos nustatyta, kad antstolė B. P. 2014-03-27 pervedė J. T. 320,75 Lt, 2014-06-26 113,04 Lt S. N. skolos dėl vaiko išlaikymo, o (duomenys neskelbtini) pervedė 2014-07-07 1243,53 Lt įsiskolinimo, 2014-09-02 105,3 Lt įsiskolinimo. Taigi J. T. 2014 m. buvo pervesta vaiko išlaikymui 1461,87 Lt vaiko išlaikymo pinigų (t. 1 b.l. 38), kas sudaro beveik 12 MGL (11,24 MGL). Atsižvelgdamas į šiais metais S. N. gautas nedideles pajamas (per mėnesį vidurkis apie 268,28 Lt) ir pervestą vaiko išlaikymo pinigų sumą, teismas vertina, kad 2014 m. laikotarpis nepagrįstai inkriminuotas S. N. kaip vengimas išlaikyti vaiką, kadangi jis nevykdė pareigos mokėti vaiko išlaikymo įmokų iki 2014-02-28, po to nuo kovo mėnesio įmokėtos pinigų suma pakankama padengti likusių mėnesių 1 MGL įmokas. (b.l. 50-51, 1t.)
Dėl S. N. tyčios išvengti išlaikyti vaiką. Teismo posėdžio metu S. N. aiškino, kad jis neturėjo tyčios vengti išlaikyti vaiką, nes jo darbo laikotarpiais, apskaičiuoti jo mėnesio pajamas ir nustatyti bei išmokėti ¼ jo pajamų ar 1 MGL, pareiga buvo įmonių buhalteriui. Kita vertus jis pats pripažino, kad jis nėra tikras, ar informuodavo savo darbdavį apie tokį teismo sprendimą ir jo prievolę išlaikyti vaiką buvimą, pateikdavo darbdavio buhalterijai dokumentus, nurodo, kad nėra tikras ar jam buvo nustatyta pareiga pateikti tokio pobūdžio dokumentus. Minėtas teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo suformuoja pareigą S. N. vykdyti prievolę, tuo tarpu išlaikymo gavėja gali ir nesikreipti į antstolį dėl priverstinio vaikui išlaikymo išieškojimo. Kaip nurodė paaiškinimuose J. T. ir nustatyta vykdomosios bylos Nr. 0171/10/12078/V medžiaga, J. T. kreipėsi į antstolius tik 2009-12-08 (t. 1 b.l. 96). Tokiu atveju keisdamas darbą S. N. privalėjo pats informuoti darbdavį apie privalomas daryti išskaitas vaiko išlaikymui iš jo darbinių pajamų, arba apskaičiuoti ir mokėti jas pats. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertina, kad S. N., nemokėdamas pats išmokų pagal gaunamas pajamas ir nesirūpindamas ar darbdavys turi reikiamus dokumentus, kad darytų šias išmokas, sąmoningai vengė išlaikyti vaiką.
Kaltinamasis nurodo, kad jis neturėjo tyčios vengti išlaikyti vaiką, kad jo prievolė buvo intensyviai vykdoma nuo 2015 m., šiuo metu kas mėnesį iš (duomenys neskelbtini) yra pervedamos periodinės 114 Lt dydžio išmokos, dengiant susidariusį įsiskolinimą, šiuo metu įsiskolinimo nedidelė dalis yra nepadengta. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog įsiskolinimo padengimas buvo pradėtas daryti tik po to, kai dėl vengimo išlaikyti vaiką buvo S. N. pradėtas ikiteisminis tyrimas 2014 m. kovo mėnesį. Todėl įsiskolinimo dengimas vertintinas kaip S. N. atsakomybė lengvinanti aplinkybė, bet nešalina fakto, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais jis vengė išlaikyti vaiką.
Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto (b.l.59-60,4t.) duomenimis S. N. 2010-07-20 sumokėjo 10 000 litų administracinę baudą, kai tuo tarpu pareigos išlaikyti vaiką 2010 metais nevykdė visiškai Toks kaltinamojo S. N. elgesys teismo vertinimu atskleidžia sąmoningą jo vengimą teikti išlaikymą dukrai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, remdamasis teismų praktikos nuostatomis bei pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimais, konstatuoja, kad pirmiau aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog S. N. kaltinime nurodytais laikotarpiais, išskyrus tuos laikotarpius, dėl kurių šalinimo teismas pasisakė, vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą I. N., dėl ko 2014-12-09 bendras vaiko išlaikymo įsiskolinimas antstolės B. P. skaičiavimu 2014-12-09 sudarė 13390,07 Lt (t.y., 3978,03 eurų) (t. 1 b.l. 86), o 2014-12-31 dienai – 8867,01 eurų (t 2 b.l. 143) . Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes S. N. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Ištyrus kaltinamojo S. N. asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau buvo teistas tačiau teistumai išnykę, todėl laikytina, kad šiuo metu jis neteistas (t 2 b.l. 19-20), baustas administracine tvarka (t 2 b.l. 21-24), dirba (t. 2 b.l. 25), gydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2002-08-13 iki 2002-08-17 dėl priklausomybės sindromo nuo alkoholio, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, konsultuotas Vilniaus priklausomybių ligų centre nuo 1993-03-19 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (t 1 b.l. 42-44), pagal 2015-04-03 specialisto išvadą Nr. 91TPK-PL-169/2015nėra duomenų apie S. N. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę ar kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną, todėl vien dėl alkopriklausos, psichopatijos ar gyvenimo būdo skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. (t1 b.l. 47)
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis dengia vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 164 straipsnyje yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo S. N. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, paskiriant LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą. S. N. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. N., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės S. N. neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.