Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. G. ir A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. G. ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 visiškai patenkino A. G. pareiškimą ir turto paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti. 2018 m. balandžio 4 d. pareiškėjas V. G. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. G. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties jos palikimą priėmė visi jos sūnūs A. G., G. G. ir V. G., pradėdami jos turtą faktiškai valdyti.2018 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi Kauno apylinkės teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr.2YT-2466-527/2017 (teisminio proceso Nr.2-17-3-01887-2017-7) pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. G., Valstybės įmonei Turto bankas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. G. prašymą dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 pakeitimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po I. G. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties jos palikimą priėmė sūnus A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti, 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 paliko nepakeistą.Teismas nustatė, kad A. G. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 1991 m. sausio 24 d. A. G. paaiškinimu, jis po mamos mirties liko toliau gyventi mamos vardu registruotame name, naudojosi ir naudojasi namu ir kitais mamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiais daiktais, mokėjo ir moka visus namo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus ir kt. su namo priežiūra ar eksploatavimu susijusius veiksmus, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Mirusios kitas sūnus G. G. jokių pretenzijų į mamos turtą nereiškia. Po I. G. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjos įpėdiniai palikimo nėra priėmę. Iš suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusiosios mamos palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – namą su visais jame likusiais daiktais, o kitas palikėjos įpėdinis sūnus G. G. tam neprieštaravo ir kitu būdu palikimo nepriėmė. Teismas sprendė, kad V. G., kuris yra dar vienas mirusios I. G. sūnus, savo veiksmais faktiškai atsisakė paveldėjimo. Teismas nustatė, kad V. G. I. G. name po jos mirties negyveno, jos turtu ir daiktais nesinaudojo, todėl laiko, kad V. G. neatliko aktyvių veiksmų, kuriais priimtų palikimą, atsiradusi po I. G. mirties. Vien pagalba likusiems name gyventi G. ir R. nelaikytina savininko elgesiu. Be to, ir V. G. sutuoktinė patvirtino žinojus, kad po mirties reikia kreiptis pas notarą, tačiau pas notarą po G. mirties nesikreipė dėl paveldėjimo, nes tame name liko gyventi G. ir R.Byloje nėra jokių abejonių, kad A. G. po motinos mirties užvaldydamas namą, tai atliko siekdamas užvaldyti savo motinos turtą ir faktiniu turto užvaldymu priimti visą palikimą. A. G. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad iki mamos mirties buvo deklaruotas mamai priklausančiame name, naudojosi namu ir kitais mamai asmeninės nuosavybės priklausančiais daiktais, sumokėjo skolas, investavo lėšas į namo remontui reikalingas medžiagas, savo vardu mokėjo mokesčius. Tuo tarpu G. G. paveldėjimo atsisakė savanoriškai, o V. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis naudojosi palikėjos turtu ir juo rūpinosi kaip savu. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas A. G. priėmė po savo motinos mirties palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, yra nustatytas 2017 m. rugsėjo 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017, todėl, nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pakeisti teismo sprendimą pagrindo nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G., atstovaujamas advokato Lino Mažono, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-11909-217/2018, pakeisti 2017 m. rugsėjo 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 ir turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė jos sūnus A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdami jos turtą faktiškai valdyti, priteisti iš A. G. visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas absoliučiai iškraipė byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, nutartyje liudytojų parodymai neatitinka parodymų teisme, užfiksuotų garso įraše. Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad G. G. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, I. G. name. Name jų motina gyveno su G. G. ir R. G.. Po mamos mirties namu ir kitu turtu rūpinosi G. G., R. G. ir V. G., tvarkė šieną, nukasė bulves. A. G. su šeima gyveno pas uošvienę tame pačiame kaime, o 2014 metais atsikraustė į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kas iki 2014 metų rūpinosi namu, nežino. Nuo 2014 metų jau A. G. viską tvarkė. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1991 metų gyveno šiame name. Name gyveno R. G. ir G. G. ir ji. Po I. G. mirties tą namą ir ūkinį statinį remontavo R. G. ir G. G. ir V. G.. A. G. niekada neatvažiuodavo ir tame name nesilankydavo, jos žiniomis A. G. pradėjo lankytis tame name tik 2014 metais, po to ten ir apsigyveno. Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad G. G. gyveno motinos name iki 2005 metų. Gyveno ji ir R. G.. Kaip po motinos mirties tarėsi dalintis turtą, nežino. Turtu rūpinosi G. G., paprašytas padėdavo V. G.. Kol ji gyveno tame name, A. G. nesirūpino namu, neatvažiuodavo. Teismas iškraipo šios liudytojos duotus parodymus, nes liudytoja nurodė, kad kartu su G, ir R. G. namus ir ūkinius statinius remontavo V. G.. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad po palikėjos I. G. mirties jos name liko gyventi G. G. ir R. G.. R. G. dar turėjo draugę. V. G. tvarkė, tapetavo namo kambarį, dažė grindis, tvarkė ūkinį. Liudytoja nurodė, kad kartu su G, ir R. G. namus ir ūkinius statinius tvarkė ir remontavo V. G.. Tik nuo 2014 metų šiais namais pradėjo rūpintis A. G.. Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad po I. G. mirties jis nuolat matydavo namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r. besidarbuojančius ir būnančius ten G. G., R. G. ir V. G.. A. G. su jais nebūdavo, jo ten nematė, tik apie 2014 metus jis ten pradėjo gyventi. Suinteresuotas asmuo G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po motinos mirties jis ir V. G. remontavo namus, dažė grindis, tapetavo kambarį, remontavo ūkinio pastato duris, darė gardus gyvuliams ūkiniame, kasė bulves, ruošė šieną, be to V. G. duodavo pinigų mokesčiams susimokėti. A. G. niekada neatvykdavo į namus ir po mamos mirties neatvykdavo, nesirūpino namu ir ūkiniais statiniais, ir tik 2014 metais, kai jį iš namų išvijo jo uošvienė, jis su šeima atsikėlė gyventi į namus adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r. A. G. tik po 2014 metų keitė namo langus, šildymo pečių, nors to ir nereikėjo daryti, langai ir šildymas pilnai funkcionavo, radiatoriai liko seni. Pareiškėjas V. G. teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą pripažinti, kad turtą po mamos mirties paveldėjo visi trys jos sūnūs, nes R. G. jau miręs. Paaiškino, kad po I. G. mirties name liko gyventi jos sūnūs R. ir G. G.. Tačiau jis rūpinosi namu, atliko remonto darbus, padėjo G. G.. Tuo tarpu A. G. gyveno pas uošvienę ir nieko nedarė. Tik nuo 2014 metų A. G. pradėjo keisti langus. Apie pirminį procesą, kad paveldėjimą priėmė A. G., sužinojo tik kovo mėnesį iš brolio G. G., kai A. G. išvarė brolį G. G. iš namų ir šis atėjo pas jį. Niekada V. G. savo valios dėl paveldėjimo neatsisakė, atvirkščiai, savo aktyviais veiksmais po motinos mirties (per tris mėnesius) jis pradėjo jos turtą valdyti, palikimą priėmė.A. G. absoliučiai neatitinka CK 5.50 straipsnio ir CK 5.50 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes jis tik 2014 metais, praėjus daugiau kaip 14 metų po motinos mirties, pradėjo rūpintis turtu, todėl jokio turto valdymo po savo motinos I. G. mirties savo veiksmais A. G. neatliko, todėl teismo sprendimas absoliučiai niekuo nepagrįstas, neatitinkantis byloje surinktiems įrodymams. Be to, ir pats A. G. patvirtino, kad tik nuo 2014 metų jis pradėjo rūpintis savo motinai priklausančiu turtu ir iki tol jis gyveno pas uošvienę. Jokių įrodymų, kad A. G. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti, naudotis motinos turtu po jos mirties per tris mėnesius, jis nepateikė,. Teismas vienintelį įrodymą vis mini, apie A. G. registracijos vietą motinos name, tačiau tai neturi nieko bendra su palikimo priėmimo fakto nustatymu. Pareiškėjas A. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi argumentai:Pareiškėjas melagingai nurodė, kad parodymus teisme davė liudytoja R. G., kuri yra A. G. sutuoktinė. R. G. teismo posėdyje nedalyvavo.Pareiškėjas V. G. prie namo išlaikymo neprisidėjo, name po mamos mirties negyveno. Po mamos mirties G. G. namus pavertė asocialių girtaujančių asmenų lindyne, sukėlė gaisrą. Siekdamas išsaugoti tėvų namus, A. G. juose apsigyveno su šeima, ir savo lėšomis padarė namo kapitalinį remontą, sumokėjo mamos ir brolio skolas už sunaudotą elektros energiją, mokėjo ir moka mokesčius už komunalines paslaugas ir iki šiol gyvena minėtame name.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo V. G. prašymą dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 pakeitimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po I. G. mirties jos palikimą priėmė sūnus A. G. pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl suformuluoto reikalavimo

Pagal Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, tačiau teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu. Nors Konstitucijos 30 straipsnis skelbia, kad asmuo turi teisę kreiptis teisminės gynybos, asmens teisė siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). CPK 443 straipsnio 4 dalis numato, kad ypatingąja teisena nurodytų bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Įstatymas numato, jog teisme pateikiamas pareiškimas turi atitikti bendruosius civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnio 2 dalis), su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose.2018 m. balandžio 4 d. pareiškėjas V. G. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė visi jos sūnūs A. G., G. G. ir V. G., pradėdami jos turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad po I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė jos sūnus A. G., pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti, nustatytas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017. Nagrinėjamoje byloje Jonavos rajono apylinkės teismas, 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi atnaujinęs procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017, nagrinėjo ir skundžiama nutartimi pasisakė dėl įpėdinių pareiškėjo V. G. ir suinteresuoto asmens G. G. veiksmų priimant I. G. palikimą. Pažymėtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik pareiškėjas V. G., atstovaujamas advokato Lino Mažono. Suinteresuotas asmuo G. G. savarankiško reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad G. G. nepareiškus savarankiško reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatinėti aplinkybių, susijusių su G. G. veiksmais priimant palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Esant nustatytoms aplinkybėms civilinė byla dalyje nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė G. G., pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti, nutrauktina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis G. G. neužkerta kelio pareikšti savarankiško reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, nustatymo.

Dėl fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).Apeliantas V. G. reikalavimą pripažinti, kad jis po motinos mirties atsiradusį palikimą gyvenamąjį namą, esantį Jonavos r. (duomenys neskelbtini) priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė savo veiksmais: remontavo namus, dažė grindis, tapetavo kambarį, remontavo ūkinio pastato duris, darė gardus gyvuliams ūkiniame, kasė bulves, ruošė šieną, duodavo pinigų mokesčiams susimokėti. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nutarties 19 punkte nurodyti V. G. veiksmai neįrodo, jog jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. V. G. I. G. name po jos mirties negyveno, jos turtu ir daiktais nesinaudojo, o atlikti veiksmai laikytini pagalba, todėl V. G. neatliko aktyvių veiksmų, kuriais priimtų palikimą, atsiradusi po I. G. mirties. Be to, V. G. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad vykdė namo priežiūrą ir prievoles, susijusias su namu, t. y. mokėjo mokesčius, draudimo įmokas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis bei padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo V. G. veiksmų jam priimant palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas V. G. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. G. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties jos palikimą priėmė visi jos sūnūs A. G., G. G. ir V. G., pradėdami jos turtą faktiškai valdyti. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas V. G. neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, jog palikimą faktiškai valdydamas priėmė A. G.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai nėra apeliacijos dalykas, todėl dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Civilinę bylą dalyje nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti, nutraukti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.