Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjams A. G., V. G. ir jo atstovui advokatui Linui Mažonui, suinteresuotam asmeniui G. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. G. ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-09-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 visiškai patenkino A. G. pareiškimą ir turto paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

2018-05-04 teismo nutartimi teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr.2YT-2466-527/2017 (teisminio proceso Nr.2-17-3-01887-2017-7) pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. G., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pareiškėjas V. G. teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą pripažinti, kad turtą po mamos mirties paveldėjo visi trys jos sūnūs, nes R. G. jau miręs. Paaiškino, kad po I. G. mirties name liko gyventi jos sūnūs R. ir G. G.. Tačiau jis rūpinosi namu, atliko remonto darbus, padėjo G. G.. Tuo tarpu A. G. gyveno pas uošvienę ir nieko nedarė. Tik nuo 2014 metų A. G. pradėjo keisti langus. Apie pirminį procesą, kad paveldėjimą priėmė A. G., sužinojo tik kovo mėnesį iš brolio G. G., kai A. G. išvarė brolį G. G. iš namų ir šis atėjo pas jį.

Suinteresuotas asmuo G. G. teismo posėdžio metu palaikė V. G. prašymą pripažinti, kad mamos turtą paveldėjo visi trys jos vaikai. Paaiškino, kad iki 2014 metų name gyveno jis ir brolis R. G. su sugyventine. 2014 metais brolis A. G. pradėjo remontuoti namą, nors remonto ten nereikėjo, viskas ten buvo. Vasario mėnesį A. jį iš namo išvarė ir jį priėmė brolis V. G.. Brolio A. G. buvo apgautas, nes palikimo A. naudai atsisakė su sąlyga, jei šis nupirks jam gyventi mobilų namelį. A. G. netesėjus pažado ir išvarius jį iš namo nuėjo pas V. G. , papasakojo apie paveldėjimą ir V. G. kreipėsi į teismą. Pats teismo sprendimo neskundė, apie teismo posėdį nesuprato. Mamai mirus namus prižiūrėjo V. G.. Mokesčius mokėjo abu su V. G..

Prašymas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-09-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 pakeitimo atmestinas.

Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. su šeima gyveno pas uošvienę tame pačiame kaime, o 2014 metais atsikraustė į (duomenys neskelbtini) gatvę. G. G. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, mamos name. Kas iki 2014 metų rūpinosi namu, nežino. Nuo 2014 jau A. viską tvarkė. G. G. mama mirė (duomenys neskelbtini). Name gyveno ji su G. G. ir R. G.. Po mamos mirties rūpinosi namu, turtu. V. G. padėjo tvarkyti šieną, nukasti bulves.

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1991 metų gyveno šiame name. Iš pradžių name gyveno R. G. ir G. G.. 2007 metais G. G. namą padegė. Iki 2014 metų mokėjo už name naudojamą elektrą, vėliau įvedė centrinį šildymą, pakeitė langus, santechniką, pečių.

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad G. G. gyveno motinos name iki 2005 metų. Gyveno ji ir R. G.. Kaip po motinos mirties tarėsi dalintis turtą, nežino. Turtu rūpinosi G. G., paprašytas padėdavo V. G.. Kol ji gyveno tame name, A. G. nesirūpino namu, neatvažiuodavo.

Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kas priėmė mirusios G. palikimą, nežino. Detalių nežino, nes nėra šeimos narys.

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad po palikėjos mirties jos name liko gyventi G. G. ir R. G.; po poros metų R. G. dar turėjo draugę. Tvarkė, tapetavo, tvarkė ūkinį. R. G. su policija išvarė G. G. iš namų ir tuomet G. G. atėjo pas juos (brolį V. G.) bei dėl to išsikvietė TV pagalbą. G. G. paaiškino, kad jis brolio A. G. buvo apgautas. Žino, kad po mirties reikia kreiptis pas notarą, tačiau pas notarą po G. mirties nesikreipė dėl paveldėjimo, nes tame name liko gyventi G. ir R.

Išnagrinėjęs A. G. pareiškimą, Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-09-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 buvo patenkinęs pareiškėjo A. G. pareiškimą, turto paveldėjimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimų pagal įstatymą priėmė jos sūnus A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Nagrinėjant bylą V. G. nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, šioje byloje buvo pateikta naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir kurios nagrinėjant bylą būtų turėjusios esminę reikšmę priimant sprendimą byloje, todėl procesas byloje buvo atnaujintas. Priimant 2017-09-26 teismo sprendimą buvo remtasi tik pareiškėjo A. G. pateiktais duomenimis.

Pareiškėjas V. G. į bylą pateikė- pateiktu gimimo liudijimu nustatyta, kad V. G. yra I. G. sūnus, tėvas nenurodytas (b.l.10). Iš pareiškėjo V. G. paaiškinimų akivaizdu, kad suinteresuoti asmenys prašo teismo spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kas po I. G. (mirusios 2000-07-15), mirties priėmė jos palikimą, pradėdami jos turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjai savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, turėjo išreikšti aktyviais veiksmais, įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą.

Pagal CK 5.50 str. 2 ir 3 dalį įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 esančia medžiaga nustatyta, kad A. G. yra J. G. (b. l. 7), mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), ir I. G., mirusios (duomenys neskelbtini) (b. l. 3) sūnus. 1992-03-27 pirkimo–pardavimo sutartimi I. G. asmenine nuosavybės teise įsigijo nekilnojamą turtą: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – tvarką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji įregistravo savo vardu (b. l. 4). 2017-07-14 pažyma (b. l. 21) patvirtina, jog pareiškėjas savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 1991-01-24. A. G. paaiškinimu, jis po mamos mirties liko toliau gyventi mamos vardu registruotame name, naudojosi ir naudojasi namu ir kitais mamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiais daiktais, mokėjo ir moka visus namo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus ir kt. su namo priežiūra ar eksploatavimu susijusius veiksmus, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 8–11, 13–19). Mirusios kitas sūnus – G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) – jokių pretenzijų į mamos turtą nereiškia (b. l. 27). Iš Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. 2017-07-12 rašto apie palikimo nepriėmimą (b. l. 20) matyti, jog po I. G. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjos įpėdiniai palikimo nėra priėmę. Iš suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusiosios mamos palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – namą su visais jame likusiais daiktais, o kitas palikėjos įpėdinis (sūnus – G. G.) tam neprieštaravo ir kitu būdu palikimo nepriėmė.

Šioje byloje pateiktu gimimo liudijimu ir pareiškėjo V. G. paaiškinimu nustatyta, kad V. G. yra dar vienas mirusios I. G. sūnus. Pareiškėjo A. G. teigimu, V. G. gyveno pas kitus žmones, su juo mažai bendravo . Kreipdamasis į teismą suinteresuotu asmeniu įtraukė tik vieną tikrą brolį – G. G., kuris palikimo priėmimui, pradedant I. G. turtą faktiškai valdyti, neprieštaravo. Nors šio bylos nagrinėjimo metu G. G. paaiškino apie procesą nieko nežinojęs ir jokio sutikimo nepasirašęs, tačiau aplinkybė, kad A. G. išvarytas iš namo apie procesą papasakojo broliui V. G., paneigia jo nurodytas aplinkybes. Ši aplinkybė ir susitarimas, kad brolis A. G. pažadėjo nupirkti jam namelį, įrodo, jog apie procesą ir teismo sprendimą jam buvo žinoma, tačiau teismo sprendimo neskundė. Be to teismo posėdyje pareiškėjai, suinteresuoti asmenys parodė, kad apie mamos I. G. mirtį žinojo, organizavo ir dalyvavo laidotuvėse, tuo pačiu kaip rūpestingi ir protingi žmonės turėjo spręsti dėl palikimo, atsiradusio po I. G. mirties, priėmimo, dėl kreipimosi į notarų kontorą, ar kitu įstatymo numatytu būdu palikimo priėmimo.

Tai, kad V. G. nebuvo įtrauktas į ankstesnį procesą, nekeičia anksčiau nustatytų aplinkybių, nes teismo posėdžio metu nustatyta, kad V. G. I. G. name po jos mirties negyveno, jos turtu ir daiktais nesinaudojo, o vien pagalba likusiems name gyventi G. ir R. negali būti laikoma, kaip savininko elgesys, neatliko aktyvių veiksmų, kuriais priimtų palikimą, atsiradusi po I. G., mirties. Be to ir V. G. sutuoktinė patvirtino žinojus, kad po mirties reikia kreiptis pas notarą, tačiau pas notarą po G. mirties nesikreipė dėl paveldėjimo, nes tame name liko gyventi G. ir R. Tokiais savo veiksmais V. G. faktiškai atsisakė paveldėjimo, išreiškė savo valią.

CK 5.51 str. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tai reiškia, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, nežiūrint, koks ir kur tas palikimas būtų. Byloje nėra jokių abejonių, kad A. G. po motinos mirties užvaldydamas namą, tai atliko siekdamas užvaldyti savo motinos turtą ir faktiniu turto užvaldymu priimti visą palikimą. A. G. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad iki mamos mirties buvo deklaruotas mamai priklausančiame name, naudojosi namu ir kitais mamai asmeninės nuosavybės priklausančiais daiktais, sumokėjo skolas, investavo lėšas į namo remontui reikalingas medžiagas, savo vardu mokėjo mokesčius. Tuo tarpu G. G. paveldėjimo atsisakė savanoriškai, o V. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis naudojosi palikėjos turtu ir juo rūpinosi kaip savu.

Juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas A. G. priėmė po savo motinos mirties palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, yra nustatytas 2017 m. rugsėjo 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2YT-2466-527/2017). Išnagrinėjus šią bylą, nustatyta, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei remiantis kitais šalių išdėstytais argumentais pakeisti teismo sprendimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 371 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Atmesti V. G. prašymą dėl 2017-09-26 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 pakeitimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas, kad po I. G. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties jos palikimą priėmė sūnūs A. G. a.k(duomenys neskelbtini) pradėdami jos turtą faktiškai valdyti, 2017-09-26 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.