- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- 2YT-2466-527/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01887-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., Valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: G. G. ir Valstybės įmonė Turto bankas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-07-27 priėmė pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (reg. Nr. CP-480), kuriame pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis savo faktiniais veiksmais, t. y. pradėjęs valdyti turtą, priėmė savo motinos I. G., mirusios 2000-07-15, palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. G. (pareiškėjo brolis) 2017-08-08 pateikė sutikimą (reg. Nr. GD - 3705), kuriame nurodo, jog neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas 2017-08-18 pateikė atsiliepimą (reg. Nr. 3878), kuriame nurodo, jog neprieštarauja dėl pareiškėjo prašymo patenkinimo.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims 2017-09-18 pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra sūnus J. G. (b. l. 7), mirusio 1975-05-20 (b. l. 12), ir I. G., mirusios 2000-07-15 (b. l. 3). 1992-03-27 pirkimo–pardavimo sutartimi I. G. asmenine nuosavybės teise įsigijo nekilnojamą turtą: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – tvarką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)), kurį ji įregistravo savo vardu (b. l. 4). 2017-07-14 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 21) patvirtina, jog pareiškėjas savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)), deklaravo nuo 1991-01-24. Kaip nustatyta pareiškėjo rašytiniu paaiškinimu, kurio suinteresuoti asmenys neginčijo, pareiškėjas po mamos mirties liko toliau gyventi mamos vardu registruotame name, naudojosi ir naudojasi namu ir kitais mamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiais daiktais, mokėjo ir moka visus namo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus ir kt. su namo priežiūra ar eksploatavimu susijusius veiksmus, ką patvirtina pateikti rašytiniai išrodymai (b. l. 8–11, 13–19). Mirusios kitas sūnus – G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) – jokių pretenzijų į mamos turtą nereiškia (b. l. 27). Iš Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. 2017-07-12 rašto apie palikimo nepriėmimą (b. l. 20) matyti, jog po I. G. mirties 2000-07-15 notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjos įpėdiniai palikimo nėra priėmę.
Pareiškėjas yra I. G. sūnus. Mirusiosios vaikai, vadovaujantis palikimo atsiradimo metu, t. y. I. G. mirties dieną, galiojusiomis 1965 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, buvo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Duomenų, kad mirusiosios I. G. vaikai po savo mamos mirties būtų atsisakę palikimo, nėra. Iš suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusiosios mamos palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – namą su visais jame likusiais daiktais, o kitas palikėjos įpėdinis (sūnus – suinteresuotas asmuo G. G.) tam neprieštaravo, kitu būdu palikimo nepriėmė.
Teismo nuomone, šios bylos įrodymų visuma, tai, jog suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, duoda pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, po mamos mirties likdamas gyventi mamai priklausiusiame gyvenamajame name, kur buvo sukauptas ir mamos kilnojamasis turtas, iš karto po palikėjos mirties, t. y. nepraleisdamas 6 mėnesių termino, nustatyto 1964 m redakcijos CK 587 straipsnio 2 dalyje, termino palikimui priimti, toliau aktyviais veiksmais tęsdamas valdymą ir naudojimasis jos turtu, tokiu būdu mirusios mamos palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas aptartais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršiančios 3 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-07-15, mirties jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.