- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- e2-798-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00502-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GHE“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atstovui advokatui S. B., atsakovo M. B. atstovei advokatei M. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GHE“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „GHE“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo M. B. 91 827,18 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovės vadovo pareigas iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo ėjo atsakovas M. B. Atsakovas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė savo, kaip vadovo pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors faktiškai įmonė tuo laikotarpiu jau buvo nemoki. Bankroto byla įmonei buvo iškelta pagal kreditorių VSDFV Kauno skyriaus ir UAB „Timėjas“ pareiškimus. 2015 m. įmonė dirbo nuostolingai, nevykdė savo įsipareigojimų, jos turimi trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės įsiskolinimai kreditoriams padidėjo 16 757,18 Eur, todėl atsakovas privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas nevykdė pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atsakovas neperdavė administratoriui įmonės dokumentų ir turto (transporto priemonių), kurių vertė lygi 75 070,00 Eur, nors kaip įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės turto ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Tokiu būdu bendra ieškovei padaryta žala siekia 91 827,18 Eur, kurią atsakovas privalo atlyginti. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2018 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. B. 36 527,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (36 527,45 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „GHE“ bei 640,80 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų 80 centų) žyminį mokestį valstybei.
2018 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kadangi pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitiko įstatymo keliamų procesiniams dokumentams turinio ir formos reikalavimų (CPK 110 – 111 str., 287 str. 2 d.), teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatė atsakovui M. B. 10 d. terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į atsakovo advokatės M. L. prašymą, 2018 m. rugpjūčio 28 d. teisėjos rezoliucija terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 10 d. 2018 m. rugsėjo 12 d. teisėjos rezoliucija priimtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas M. B. nurodo, kad gavęs pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, pats neturėdamas teisinio išsilavinimo ir reikalingų teisinių žinių, pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ir kreipėsi į VGTPT Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. VGTPT antrinei teisinei pagalbai teikti paskyrus advokatę M. L. paaiškėjo, kad dėl didelio darbo krūvio ir užimtumo kitose bylose ši advokatė atsakovą konsultacijai gali priimti tik liepos mėnesio viduryje, t. y. jau po nustatyto termino atsiliepimui pateikti, kaip paaiškėjo, tuo metu jau buvo priimtas teismo sprendimas už akių. Atsakovas laiko, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių, kurios objektyviai nepriklausė nuo jo valios. Be to, atsakovas laiko, kad jo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Jam buvo žinoma, kad 2014 m. bendrovė dirbo nuostolingai, tačiau per 2015 m. nuostolius pavyko sumažinti, todėl net ir žinodamas, kad įmonės padėtis yra sunki, bet turėdamas pagrindo tikėtis, jog padėtį pavyks pagerinti ir nuostolius dar labiau sumažinti, ėmėsi, jo požiūriu, pateisinamos ir protingos rizikos tęsti įmonės veiklą. Tačiau 2016 m. Baltarusijoje buvo sulaikytas bendrovės darbuotojas su nelegaliu cigarečių kroviniu, 2016 m. rugsėjo 25 d. nutarimu iš bendrovės buvo konfiskuota puspriekabė „Cartwright SCV38A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei iki bus sumokėta bendrovei paskirta bauda, kaip garantas Baltarusijos teisėsaugos žinioje buvo paliktas bendrovei priklausantis vilkikas „DAF FT XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvertinus sumokėtinos baudos dydį, buvo nuspręsta, kad vilkiko grąžinimas bendrovei neatsipirks. Abi šios transporto priemonės buvo įtrauktos į atskaitomybes kaip bendrovės ilgalaikis turtas ir prarastos ne dėl atsakovo kaltės. Vilkikas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. yra sulaikyti Lenkijoje dėl to, kad vairuotojo nebuvo sumokėti kelių mokesčiai. Šios transporto priemonės nebuvo įtrauktos į bendrovės ilgalaikio turto sąrašą. Turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui dėl to, kad nėra galimybės pateikti jo su tvarkingais dokumentais. Dėl tos pačios priežasties nebuvo pateikti ir įmonės finansiniai dokumentai. Dokumentai vis dar yra tvarkomi, rūšiuojami, daromi aprašai ir tvarkingi dokumentai artimiausiu metu bus pateikti teismui bei bankroto administratoriui.
Atsiliepimas
Ieškovė per nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą, kuriuo prašo atmesti atsakovo M. B. pareiškimą. Teigia, kad atsakovas M. B. piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis sąmoningai vilkina bylos procesą. Tuo atveju, jeigu teismas ir nuspręstų atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškime nėra nei vieno pagrįsto motyvo, dėl ko būtų reikalinga peržiūrėti ar juo labiau pakeisti priimtą sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovo M. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino; panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1989-480/2018 ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovei UAB „GHE“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, įmonės vadovas įpareigotas per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtam administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „GHE“ direktoriumi nuo 2003 m. liepos 4 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo M. B.. Paskutinis VĮ Registrų centrui pateiktas įmonės balansas buvo už 2015 m. Iš 2015 m. balanso matyti, kad įmonės turtas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 105 406 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 75 070 Eur, trumpalaikis turtas – 30 663 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 67 697 Eur. Iš UAB „GHE“ 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog nuostoliai sudarė 17 345 Eur.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė du savarankiškus žalos atlyginimo pagrindus: t. y. dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 str. 4 d.) ir dėl bankroto administratoriui neperduoto bendrovės turto ir dokumentų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).
Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, ginčui aktuali nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojusi šio įstatymo redakcija). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos šiems kreditoriams), tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai ar neveikimas neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių pavėluotą vykdymą skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013, 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
Asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
Įmonės nemokumas yra tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tai yra vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų iškelti bankroto bylą.
Teismas ieškovės nemokumo momentą nustato pagal į bylą kartu su ieškiniu pateiktus duomenis bei naudodamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 177, 178, 179, 185 straipsniai). Bankroto administratorius disponuoja tik ribota apimtimi duomenų ir dokumentų ir tik tais, kuriuos pateikė kreditoriai teigdami tvirtinti jų finansinius reikalavimus. Atsakovas M. B., vienintelis bendrovės akcininkas ir paskutinis direktorius, kuriam tenka pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus, 2018 m. rugsėjo 13 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė tik vieną priekabą Cartwright SCV38A (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) (originalas) ir tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas) (t. 2, b. l. 27).
Atsakovas M. B. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, kai ši jau buvo nemoki. Su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei 2017 m. spalio 25 d. kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius („Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 d., Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. eB2-499-658/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovavosi vėliausiai prieinamais duomenimis apie atsakovo (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovės) turtinę padėtį, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-588-798/2016 pateiktus išaiškinimus, kad pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Šiuos duomenis teismas gauna iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo (ĮBĮ 9 str. 1 d.), o tais atvejais, kai įmonės vadovas teismui duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, neteikia arba pateikia nepakankamai, teismas turi teisę ir pareigą įmonės mokumą vertinti pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis. 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuotos teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 279 straipsnio 4 dalis), kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui bendrovė paskutinį balansą yra pateikusi už 2015 metus, iš kurio matyti, kad 2015 metais įmonės turto apskaityta už 105 406 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas – 75 070 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 30 131 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 205 Eur. Įmonės per vienus metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 67 697 Eur. Kaip matyti iš 2015 metų balanso duomenų, bendrovės skolos viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismas, vertindamas atsakovės trumpalaikio turto sudėtį, pažymėjo, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Keliant bankroto bylą nebuvo duomenų, kad atsakovė inicijavo skolų priteisimo iš skolininkų procesus. Pažymėtina, kad to padaryti neturi galimybės ir bankroto administratoriaus dėl įmonės vadovo neperduotų dokumentų, nes debitoriai nežinomi. Byloje nėra duomenų apie minėtame balanse įrašytą trumpalaikį turtą (30 336 Eur), kurį iš esmės ir sudaro per vienerius metus gautinos sumos (30 131 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai tik 205 Eur), ilgalaikį turtą (75 070 Eur), kurį sudaro materialus turtas (75 070 Eur). Pagal 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ metodines rekomendacijas (patvirtinta Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VAS-10) materialiojo turto straipsnyje parodoma žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, transporto priemonės, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, investicinis turtas, už materialųjį turtą sumokėti avansai, vykdomi materialiojo turto statybos (gamybos) darbai. Tokiu atveju į balanso materialiojo turto eilutę turėjo būti įrašyta įmonės turėtų transporto priemonių (VĮ „Regitra“ pateikti duomenys) likutinė vertė. Bankroto bylos iškėlimo metu VĮ ,,Regitra“ duomenimis UAB „GHE“ vardu registruotų transporto priemonių nebuvo. Iš bankroto byloje esančių antstolių patvarkymų dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo matyti, kad skolos iš ieškovės buvo išieškomos dalimis jau pagal 2014 m. išduotus vykdomuosius dokumentus (išieškotojams UAB „Transgesta Servis“ 2014 m. gegužės 5 d., UAB „Daitrada“ 2014 m. spalio 17 d., BTA Insurance Company SE, veikiančio per filialą Lietuvos Respublikoje 2014 m. rugpjūčio 1 d.). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 metus matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai ir nuostoliai sudarė 17 345 Eur. Kaip matyti iš balanso už 2015 m. 16 eilutės, ataskaitiniu laikotarpiu nuostoliai ir toliau didėjo, palyginus su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Įmonės turtinė padėtis nesusiklostė per vieną dieną, tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių nemokumui mažinti ar kitaip informuoti kreditorius, kad su jais nebus atsiskaitoma ir kad įmonės turtinė padėtis yra bloga - įmonės nuostoliai ir skolos, mokėtinos per vienerius metus, viršijo įmonės turtą dar 2015 metais. Be to, 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo M. B. atstovė pripažįsta, kad atsakovui buvo žinoma, jog jau 2014 m. bendrovė dirbo nuostolingai (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas M. B. nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus dėl įmonės nemokumo, nepateikė objektyvių, patikimų duomenų, leidžiančių vertinti, kad įmonė siekė tęsti veiklą, subalansuoti finansinę situaciją, imdamasi atitinkamų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, remdamasis jau minėta prejudicinę galią turinčia Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, daro išvadą, kad įmonė 2015 metais veikė nuostolingai ir jau 2016 m. pradžioje buvo nemoki ir atsakovui atsirado įstatyminė pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis)(CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Įmonės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei įmonė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus. Esant įmonės nemokumo faktui, vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Jau minėta, civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai.
Kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
Iš ieškovės, remiantis kreditorių pateiktais dokumentais bankroto byloje, parengtos ir kartu su ieškiniu pateiktos BUAB „GHE“ kreditorinių skolų (žalos) lentelės duomenų ir pirminių jos duomenų (t. y. kreditorių pateiktų dokumentų) byloje nustatyta, kad dėl atsakovo M. B. neveikimo laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, įsiskolinimas kreditoriams padidėjo 16 757,18 Eur.
Ta aplinkybė, jog M. B. neveikimas (neinicijuojant bankroto proceso nemokiam juridiniam asmeniui) turėjo žalai tiesioginę įtaką padidėjusios finansinių reikalavimų sumos (16 757,18 Eur) forma, sudaro pagrindą konstatuoti esant ir tiesioginį teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą.
Nustačius, kad atsakovas M. B. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovo M. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo deklaratyvūs teiginiai, kad turėdamas pagrindo tikėtis, jog 2016 m. padėtį pavyks pagerinti ir nuostolius dar labiau sumažinti, ėmėsi, jo požiūriu, pateisinamos ir protingos rizikos tęsti įmonės veiklą, nurodytai prezumpcijai paneigti nėra pakankami.
Atsakovas M. B. taip pat iki šiol nėra tinkamai įvykdęs ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo atsakovą per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtam administratoriui BUAB „GHE“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš ieškinio turinio ir prie jo pateiktų priedų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas patenkinęs bankroto administratorės prašymą, 2018 m. kovo 22 d. nutartimi paskyrė BUAB „GHE“ buvusiam vadovui M. B. 1000 Eur baudą už 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus nevykdymą. Tačiau atsakovas administratoriui iki šiol nėra pateikęs viso bendrovės turto ar visų ĮBĮ numatytų dokumentų. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes bankroto administratoriui neperduoti įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Atsakovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš jo pardavimo gautos lėšos panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui bendrovė paskutinį balansą yra pateikusi už 2015 metus, iš kurio matyti, kad 2015 metais įmonės ilgalaikio turto apskaityta už 75 070 Eur. Remiantis viešais VĮ Registrų centras duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Tiek bankroto bylos iškėlimo dienai, tiek šiuo metu VĮ ,,Regitra“ duomenimis UAB „GHE“ vardu registruotų transporto priemonių nėra. Tačiau iš VĮ „Regitra“ 2017 m. gruodžio 22 d. pateikto išrašo apie registruotas transporto priemones laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. matyti, kad ieškovės vardu buvo registruota 16 transporto priemonių. Pažymėtina, kad VĮ „Regitra“ transporto priemonių registracija neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o tik yra administracinis pagrindas patekti į viešąjį eismą. Transporto priemonės šiuo metu yra išregistruotos, nes nėra jų techninės apžiūros ir draudimo. Tačiau pačios transporto priemonės kaip įmonės ilgalaikis turtas kartu su įmonės dokumentais turėjo būti perduotos bankroto administratoriui vykdant 2017 m. lapkričio 23 d. teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš VĮ „Regitra“ kartu su 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr. 24-RN/18/4631 pateiktų sutarčių kopijų matyti, kad po 2015 m. gruodžio 31 d. (t. y. vėliausiai turimo balanso) ieškovė nerealizavo jokių savo turimų transporto priemonių. Teismo vertinimu, dar 2012 m. rugsėjo 12 d. Lenkijoje sulaikytas vilkikas (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su puspriekabe (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat 2016 m. rugsėjo 25 d. Baltarusijoje sulaikytas vilkikas DAF FT XT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. įmonei priklausantis turtas, negalėtų sumažinti kreditorių patiriamų nuostolių pateisinamos ir protingos logikos prasme, nes pats atsakovas buvo priėmęs sprendimus jų neatsiimti, įvertinus mokėtinų baudų dydį. Jau minėta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. perdavimo-priėmimo aktu atsakovas bankroto administratoriui perdavė vieną priekabą Cartwright SCV38A (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie jos vertę į bylą nepateikta. Ieškovės atstovas nurodo, kad tai bevertis turtas, o atsakovo atstovė tokio teiginio nepaneigė. Pažymėtina, kad atsakovas nevykdė savo įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė faktinių duomenų (įrodymų), paneigiančių aplinkybes, sudarančias žalos, jos dydžio bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio prezumpcijų turinį, o savo argumentavimu, kad bankroto administratorius turi ieškoti ir atsiimti ieškovės turtą, iš esmės siekia perkelti ieškovei jam tenkančią įrodinėjimo naštą.
Yra įrodytos visos atsakovo kaip vadovo būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, ĮBĮ 8 str. 4 d.).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovo M. B. tiek atsiliepimo į ieškinį nepateikimas nustatytu terminu, tiek jo elgesys viso proceso metu vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas subjektine teise. CK1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiavimas savo teise atsiranda ne tik asmeniui turint tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau ir nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovas įsipareigojo artimiausiu metu tvarkingus dokumentus pateikti teismui ir bankroto administratoriui, tačiau tokio įsipareigojimo iš esmės nevykdė. 2018 m. spalio 30 d., 2019 m. sausio 24 d ., 2019 m. vasario 6 d. paskirtų teismo posėdžių dieną atsakovas tendencingai teikė prašymus atidėti teismo posėdį, nes pats nori dalyvauti ir duoti paaiškinimus, tačiau dėl ligos atvykti į posėdį negali. Kaip neatvykimą pateisinantį dokumentą atsakovas teikė medicinines pažymas, kuriose nurodyta jo liga – J06.9. Ši liga pagal TLK -10 yra ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, dar vadinama „peršalimo liga“, trunkanti apie 7 – 10 d. (paskutinė pažyma partęsta nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 27 d.!), kurios specifinio gydymo nėra ir jo nereikia (e-medicina, Pasveik.lt). 2018 m. gruodžio 17 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo advokatės mažametės dukros ligos, tačiau pats atsakovas ir į šį teismo posėdį neatvyko, neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė. Atsakovo teigimas apie tariamai turimus dokumentus, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, nes negali dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, yra sistemingas proceso vilkinimas, nepagarbus elgesys kitų proceso dalyvių atžvilgiu, neatitinka įstatyme įtvirtinto asmens elgesio įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises, nes visas atsakovo elgesys gali būti įvertintas tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise. Teismas akcentuoja, kad pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. Konstatavus piktnaudžiavimą teise, teismas gali atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (CK 1.137 str. 3 d.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal konkrečios bylos faktinę situaciją, todėl vienais atvejais jis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
Taigi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų žalą, kurią sudaro 16 757,18 Eur išaugęs įmonės skolų dydis atsakovui nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bei 75 070,00 Eur transporto priemonių, neperduotų bankroto administratoriui, vertė. Teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. balandžio 24 d. nutartimis BUAB „GHE“ bankroto byloje Nr. eB2-499-658/2019 patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 36 527,45 Eur sumai. (CPK 179 str. 3 d.). Tokiu atveju nustatyta, kad BUAB „GHE“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų 36 527,45 Eur suma yra ženkliai mažesnė, nei bankroto administratoriaus prašoma priteisti bendra 91 827,18 Eur žalos suma. Aplinkybė, jog byloje tiksliai nenustatyta atsakovo bankroto administratoriui perduotos priekabos Cartwright SCV38A vertė nagrinėjamu atveju tampa teisiškai nereikšminga, nes, viena vertus, jos (t. y. priekabos) vertė (sprendžiant pagal 2015 m. balanse nurodyto ilgalaikio turto vertę ir VĮ „Regitra“ tuo metu registruotų transporto priemonių skaičių) niekaip negalėtų viršyti mažintinos žalos sumos ((16 757,18 + 75 070) – 36 527,45 Eur = 55 299,73 Eur), ir, kita vertus, ją realizavus bankroto procese galimai gautinos lėšos būtų skiriamos administravimo išlaidų apmokėjimui (ĮBĮ 36 str. 1 d.), bet ne kreditorių reikalavimų tenkinimui (išvada padaryta remiantis www.autoplius.lt duomenimis apie turto kainą ir 2017 m. gruodžio 15 d. patvirtinta administravimo išlaidų sąmata įmonės bankroto byloje ir duomenimis apie įmonės bankroto eigą). Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad įmonė registruoto turto neturi, debitorinių įsiskolinimų išieškoti nėra galimybės, bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad atlygintinos žalos dydis mažintinas iki teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos - 36 527,45 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus iš dalies ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (36 527,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteistinas 640,80 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 93 str. 2 d.).
Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina jam tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis – 3,59 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini) 36 527,45 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 45 centus) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (36 527,45 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GHE“ (juridinio asmens kodas 136009632).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini) 640,80 (šešis šimtus keturiasdešimt eurų 80 centų) žyminį mokestį ir 3,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.