Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T., veikiančios nepilnamečio sūnaus M. T. interesais, ieškinį atsakovui S. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje M. T., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. T., išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė L. T., kartu atstovaudama nepilnamečio sūnaus M. T. teises ir interesus, prašo teismo atidalinti iš bendrosios dalines nuosavybės jam priklausančią 1/4 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo S. T. M. T. kompensaciją pinigais (17 650 Lt) bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013-07-18 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečio sūnaus M. T. gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės nustatoma su vaiko tėvu - atsakovu S. T., o vaiko mama - ieškovė L. T., išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. T. iki jo pilnametystės teiks turtu - 1/4 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Praėjus keliems mėnesiams po teismo nutarties priėmimo, šalių sūnus atėjo gyventi pas ieškovę. 2014-04-01 ieškovė kreipėsi i teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-11 sprendimu nustatė nepilnamečio M. T. gyvenamąją vietą su L. T. bei priteisė iš atsakovo S. T. išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis. Nuo tada, kai M. T. išėjo gyventi pas ieškovę, jam nėra sudaryta sąlygų turtu, t.y. 1/4 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotis, jame gyventi ar lankytis. Pažymėjo, kad atsakovas pakeitė buto spynas, todėl M. T., nors ir būdamas dalies turto savininku, neturi galimybės pateikti į jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį, turės už ją turi mokėti mokesčius. Kadangi neįmanoma turto atidalinti natūra, prašoma kompensacijos už šią turto dalį (kurią prašoma priteisti visą iš karto), kuri bus panaudota M. T. vardu įgyjant kitą būstą, kuriame jie gyvens.

Tretysis asmuo M. T. ieškinio reikalavimus pilnai palaikė, nurodė, kad už gautą kompensaciją motina, prisidėjus trūkstamas lėšas ketina jo vardu nupirkti kitą atskirą butą (ar kartu įsigyti), kuriame jie gyvens. M. T. dabar turima turto dalimi nesinaudoja dėl didelių nesutarimų su tėvu, pas tėvą gyventi neketina grįžti.

Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovas su ieškovės ieškiniu sutiko, jeigu už atidalintą turtą gautos kompensacijos lėšos bus panaudotos nepilnamečio M. T. kitam būstui įsigyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bendrosios nuosavybės teisė yra kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.72 str.). Įstatymas numato bedraturčiams dvi galimybes įgyvendinti savo teises, naudojantis turtu, priklausančiu bendrąja daline nuosavybe – tai arba jo dalies atidalijimas, ar tvarkos, nustatančios naudojimąsi jo dalimi, nustatymas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas S. T. ir nepilnametis jo ir ieškovės L. T. sūnus M. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini) (5, 15-16 b.l.). Šio buto ¼ dalis M. T. atiteko kaip išlaikymas turtu, 2013-07-18 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi c.b. Nr. 2-5396-883/2013, kuria patvirtinta jo tėvų taikos sutartis, priteistas jam iš motinos L. T., nes vaiko gyvenama vieta buvo nustatyta su tėvu S. T. (7-9 b.l.). M. T. sukonfliktavus su tėvu, jis atėjo gyventi pas motiną, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl M. T. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo iš vaiko tėvo. Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-11 sprendimu c.b. Nr. 2-3520-883/2014 nustatė nepilnamečio M. T. gyvenamąją vietą su L. T. bei priteisė iš atsakovo S. T. išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 460 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (10-14 b.l.). Reikia pastebėti, kad ¼ daliai šio buto S. T. naudai buvo nustatytas uzufruktas kol vaiko gyvenama vieta buvo nustatyta su tėvu, šis įrašas Registrų centre nėra panaikintas (15-16 b.l.).

Ieškovės teigimu nuo tada, kai M. T. išėjo gyventi pas ją, M. T. nėra sudaryta sąlygų naudotis jam priklausančia ¼ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), bute jis negali gyventi ar lankytis, atsakovas pakeitė buto spynas. Atsakovas neigia, kad sūnus negali naudotis buto dalimi ir kad neturi raktų, teigia, kad jokių mokesčių už buto dalį nereikalauja. Kadangi neįmanoma turto atidalinti natūra, ieškovė, veikdama nepilnamečio sūnaus vardu, prašo kompensacijos už jam priklausančią turto dalį, kurią prašoma priteisti visą iš karto, kuri bus panaudota M. T. vardu įgyjant kitą būstą, kuriame jie gyvens. Atsakovas su tuo nesutinka, teigia, kad nėra jokių garantijų, kad gautos už buto dalį lėšos bus panaudotos tinkamai, neaišku, ar sūnaus vardu bus įgytas kitas būstas, be to, atsakovas neturi lėšų iš karto visą sumą sumokėti.

Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-485/2005). Kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-459/2007).

Daiktas bus laikomas padalytu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu po padalijimo bus galima kiekvieną padalyto daikto dalį naudoti pagal pirminę paskirtį ir toks daikto paskirties keitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus. Sprendžiant, ar galima atidalyti daiktą natūra, taip pat turi reikšmės ir CK 4.15 straipsnis, kuriame nustatyta, kad esminės pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu.

Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, daiktas yra nedalus, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais už jų dalį, atitinkančią tikrąją atidalijamos dalies vertę (CK 4.6 str. 2 d., 4.80 str. 2 d.). Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis c.b. Nr. 3K-7-466/2008). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais. Byloje nekyla ginčo, kad spręstina M. T., turinčio žymiai mažesnę dalį nuosavybės nei atsakovas S. T. atidalijimo galimybė ir būtinumas, be to, atsakovas jokių priešieškininių reikalavimų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais šioje byloje nepareiškė, nesiūlė kitokio turto atidalijimo būdo.

Iš šalių ir nepilnamečio M. T. paaiškinimų nustatyta, kad jis turima ¼ dalimi buto nesinaudoja, faktiškai neturi galimybės pateikti į jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį dėl didelių konfliktų su bendraturčiu tėvu, pas kurį grįžti gyventi neketina, būdamas dalies turto bendrasavininku už ją turės mokėti mokesčius nepaisant to ar šiuo metu tėvas to reikalauja ar ne. Atidalijimu siekiama gauti kompensaciją už jam tenkančio turto dalį, kad M. T. galėtų įsigyti kitą atskirą būstą kartu su motina, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta ir kuri nuosavybės teise būsto neturi, šiuo metu nuomojas būstą, kuriame gyvena su sūnumi. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir M. T. teiginiais, kad jie siekia įsigyti būstą, o atsakovo teiginiai, kad pinigai bus iššvaistyti ir M. T. grįš gyventi pas jį paremti tik prielaidomis. Be to, kad būtų atidalintas nepilnamečio M. T. turimas turtas siekiant įsigyti atskirą būstą neprieštaravo ir Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje (29-30 b.l.) ir šios institucijos atstovas teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad M. T. yra šešiolika metų, jis neužilgo sulauks pilnametystės (kitų metų liepos mėn. jam sueis 18 m.), šiuo metu turi dalinį veiksnumą (CK 2.7 str., 2.8 str.). Reikia pažymėti, kad ieškovė disponuoti nepilnamečio sūnaus lėšomis, viršijančiomis dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (3000 Eur), be to nepilnamečio vardu sudaryti paskolos sutartį, jei sutarties suma viršija keturių minimalių mėnesinių algų dydį (1200 Eur), galės tik turėdama tam teismo leidimą (CK 3.188 str.). Taigi įstatymas numato tam tikras garantijas, kad M. T. pinigai, gauti už jo nekilnojamo turto dalį bus panaudoti tinkamai.

Pažymėtina, kad vienam savininkui turint butą šis turtas turės didesnę vertę, be to esant tik vienam šio buto savininkui, jis galės racionaliau įgyvendinti savo kaip savininko teises, taip bus patogiau mokėti mokesčius, bus eliminuoti konfliktai tarp bendraturčių, kadangi liks vienas savininkas, be to taip sumažės atsakovo bendravimas su buvusia sutuoktine kiek tai susiję su mokesčiais už jų sūnaus būsto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-166/2007). Todėl teismas, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad ieškovė, veikdama nepilnamečio M. T. vardu, pagrįstai prašo teismo atidalinti sūnui priklausančią turto dalį bendra daline nuosavybe turima kartu su atsakovu, kadangi M. T. faktiškai negali naudotis turima turto dalimi, o už ją turės tik mokėti mokesčius.

Kadangi faktiškai natūra ieškovui atsidalinti ¼ dalį turimo dviejų kambarių buto, (duomenys neskelbtini), neįmanoma, tokia dalis buto negalės būti suformuota ir įregistruota Nekilnojamo turto registre kaip atskiras objektas, todėl M. T. įstatyminė atstovė (ieškovė) pagrįstai prašo teismo priteisti kompensaciją už M. T. turto dalį pinigais - 17 650 Lt, t.y. tiek, kiek nutraukdami santuoką rinkos verte įvertino jo tėvai (7-9 b.l.). Atsakovas šios vertės neginčija.

Atsakovas kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl jis nesutinka su M. T. dalies atidalijimu, nurodė tą, kad atsakovo teigimu jis neturės iš ko iš karto išmokėti kompensaciją už šią turto dalį, tačiau teismui prašymo dėl kompensacijos išdėstymo nereiškė. Tiek iš atsakovo pateiktų teismui dokumentų apie jo gaunamas pajamas (26 b.l.), tiek iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovas yra dirbantis, gauna reguliarias pajamas, kurios nuolat didėjo (apie 2000 Lt pastaruosius mėnesius). Atsakovo nurodomos priežastys dėl to, kad jis iš karto negalės įvykdyti sprendimo negali užkirsti kelio bendraturčiui M. T. pasinaudoti savo įstatymų numatyta teise atsidalinti savo turimą ¼ nekilnojamo turto dalį. M. T. aktualu gauti visą kompensacijos dalį, kad galėtų greičiau pasinaudoti galimybe įsigyti nuosavybės teise kitą būstą. Be to net ir teismui priėmus sprendimą dėl atidalijimo priteisiant kompensaciją, atsakovas galės teikti teismui prašymą dėl sprendimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo (CPK 284 str.).

Teismas įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, nusprendžia ieškovės, veikiančios nepilnamečio M. T. vardu, ieškininius reikalavimus atidalinti M. T. turtą ieškovės ieškinyje siūlomu būdu tenkinti, priteisiant M. T. kompensaciją iš atsakovo pinigais 17 650 Lt (5111,79 Eur), atitinkamai panaikinant M. T. bendrąją dalinę nuosavybę į šio buto dalį.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šį šalių ginčą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai, ieškovės ir trečiojo asmens M. T., kurio interesais pareikštas ieškinys, įstatyminės atstovės naudai iš atsakovo priteistinas ieškovės už ieškinį sumokėtas 398 Lt (115,27 Eur) dydžio žyminis mokestis bei 1055,38 Lt (305,66 Eur) advokatei išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, advokatės atstovavimo teisme laiką, atsižvelgiant į maksimalius užmokesčio dydžius, nustatytus 2004-04-02 LR Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nelaikytinos per didelėmis, viso iš atsakovo priteistina 420,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 17, 18, 46-47 b.l.).

Valstybė byloje patyrė 3,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šios bylinėjimosi išlaidos ieškinį patenkinus yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CK 4.80 str., LR CPK 443, 465–468 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atidalinti atsakovo S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą (atitinkamai po ¾ dalis ir ¼ dalį) turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), M. T. iš atsakovo S. T. priteisiant piniginę kompensaciją už jo ¼ dalį 17 650 Lt (5111,79 Eur) ir atitinkamai panaikinant M. T. bendrąją dalinę nuosavybę į šio buto dalį.

Priteisti iš atsakovo S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 420,93 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų, 93 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo S. T. 3,74 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.