Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. U. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. D. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2018 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį;

pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. U. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Civilinio ieškovo Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. U. priteistas 583,57 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Nuteistųjų A. U. ir A. D. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl A. U. skundo

7. Nagrinėjamo nuteistojo A. U. skundo kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016). Taigi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-746/2016). Šiuo atveju A. U. apeliacinio skundo prašymas nėra konkretus, tačiau iš jo (A. U.) skundo argumentų matyti, jog jis ginčija skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą

7.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (atitinkamai BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, būdamas 4 kartus teistas, iš kurių net tris kartus buvo teisiamas dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, baustas administracine tvarka, be to, naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus tik 6 dienoms po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę (3 t., b. l. 101–116, 117–123), (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos charakterizuojamas neigiamai dėl daromų drausmės pažeidimų (3 t., b. l. 125), veikų padarymo metu buvo nedirbantis (3 t., b. l. 130). Pažymėtina, kad nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. U. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi mažametę dukrą, jo šeimoje auga dar vienas mažametis vaikas, šiuo metu jis vienintelis šeimoje dirba, nes jo sugyventinė yra vaiko priežiūros atostogose, teisėjų kolegijos vertinimu, nemenkina A. U. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis turi dukrą, kuriai yra 5 metai, egzistavo dar iki nusikalstamų veikų padarymo, t. y. jis dukrą turėjo dar iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai nesutrukdė A. U. padaryti nusikaltimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti duomenys patvirtina neigiamą A. U. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, A. U. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas analogiškas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. U. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

7.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad A. U. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos mažesnės bausmės nei minėtų straipsnių sankcijose nurodomi bausmės vidurkiai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų, BK 284 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. U. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl dar labiau švelninti A. U. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl A. D. skundo

8. Nuteistasis A. D. pateiktu apeliaciniu skundu, prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, atnaujinti įrodymų tyrimą arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo tenkinti minėtus apelianto prašymus nėra.

8.1. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, tačiau būtina pažymėti, kad tai yra apeliacinės instancijos teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą turi atlikti tais atvejais, kai reikia ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismo išvadoms, arba pakartotinai ištirti įrodymus, kurie yra prieštaringi ir esami prieštaravimai nėra pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. D. patikslino savo skundo reikalavimą, nurodydamas, jog reikia apklausti naujus liudytojus. Teisėjų kolegija manydama, kad šioje byloje nėra reikalinga atlikti įrodymų tyrimą, pažymi, kad nuteistasis A. D. nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nenurodė, kokias naujas aplinkybes gali nurodyti kiti liudytojai, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą.

8.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. D. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

8.3. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kodėl netiki nuteistojo A. D. parodymais, kad jis tik pastūmė A. V., ir šią nuteistojo versiją motyvuotai atmetė. Nuteistojo A. D. versija, jog jis įvykio metu tik pastūmė A. V., buvo paneigta nuosekliais liudytojų T. B. ir A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur T. B. nurodė, jog A. D. trenkė nukentėjusiajam A. V., A. B. nurodė, kad A. D. griebė nukentėjusiajam iš priekio ir pradėjo jį tampyti, vieną kartą sudavė rankos kumščiu į veidą ir stipriau 2-3 kartus kumščiu į krūtinę, patvirtino, kad A. D. po konflikto išsitraukė ir parodė savo lytinius organus (1 t., b. l. 112–113, 159–161). Liudytojų T. B. ir A. B. parodymus patvirtina jų akistatos su A. D. ir A. U. protokolai, kur T. B. ir A. B. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir duodami parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 124–126, 132–133, 166–168, 174–176), bei T. ir A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolai (1 t., b. l. 136–147, 179–191). Aplinkybę, jog A. D. trenkė A. V., patvirtina ir apylinkės teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. S., kuri matė, kaip A. D. trenkė A. V.. Priešingai nei teigia A. D. apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai T. ir A. B. turėtų pagrindą apkalbėti jį (A. D.), tokių duomenų apeliaciniame skunde nepateikė ir nuteistasis, o vien tai, kad liudytojai yra susiję giminystės ryšiais, neleidžia daryti išvados, kad tokių asmenų parodymai yra melagingi, nes minėtų liudytojų parodymus patvirtino ir kita byloje esanti medžiaga, todėl nesiremti nuosekliais ir logiškais šių asmenų parodymais teismui nebuvo pagrindo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad būtent jo paties parodymai proceso metu buvo prieštaringi, nes jis nepripažino kaltės, sąmoningai klaidino tiek ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, tiek pirmosios instancijos teismą, jog A. V. trenkė nepažįstamas asmuo, apie tai, kad konflikte dalyvavo ir nuteistasis A. U., nuslėpė. Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo ir G. R. parodymais, nes jų teisingumo ir patikimumo byloje nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Nors A. D. mano, jog konfliktą išprovokavo pats A. V., tačiau byloje tokių duomenų nėra, be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad net ir įvykus žodiniam konfliktui, jam (A. D.) nebuvo jokio teisėto pagrindo panaudoti smurtinius veiksmus prieš kitą konflikto šalį. Taigi, apylinkės teismas A. D. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pagrįstai pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra.

9. Nuteistasis A. D. teigia, jog jam buvo neteisingai paskirta bausmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto teiginiu.

9.1. Pažymėtina, jog visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, jog jam bausmė buvo paskirta remiantis tik kriminaline praeitimi, nes skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto teistumui neišnykus, šiuo metu yra net 11 kartų teistas, atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistąjį A. D. neigiamai apibūdina ir tai, jog jis 2015 m. gruodžio 21 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, tačiau nepraėjus nei metams A. D. padaro naują nusikalstamą veiką (3 t., b. l. 27–56), be to, yra baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, (3 t., b. l. 57–58, 62, 64, 66). Pažymėtina, kad nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta pagrįstai. Nors nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog A. D. pripažino pastūmęs A. V., tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes jis (A. D.) nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y., jog veikė ne vienas, jog sudavė nukentėjusiajam. Apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors apeliantas teigia, jog byloje nėra duomenų, kad jis buvo neblaivus, tačiau aplinkybę, jog A. D. buvo neblaivus patvirtina liudytojų R. D. parodymai, T. B. ir A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 112–113, 159–161), apylinkės teismo posėdžio metu pagarsinti N. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 64–65), kuriuose užfiksuota, kad minėti liudytojai matė, jog A. D. buvo akivaizdžiai neblaivus. Iš apylinkės teisme pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklausto D. U. parodymų matyti, jog pastarasis nurodė, kad iš savo brolio žino, jog įvykio dieną A. D. vartojo alkoholinius gėrimus (2 t., b. l. 135–136). Pažymėtina ir tai, kad liudytojas R. D. bei specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. U. (2 t., b. l. 110–112, 135–136) patvirtino, kad tik būdamas neblaivus A. D. yra agresyvus, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog A. D. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atkreipiamas dėmesys, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012).

9.2. Nuteistasis A. D. skunde teigia, jog už analogišką viešosios tvarkos pažeidimą, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis buvo nubaustas ir administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog A. D. 2016 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos administracinio teisės pažeidimo nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu iš chuliganišku paskatų A. B. išplūdo necenzūriniais žodžiais, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje. Taigi, A. D. buvo administracine tvarka buvo nubaustas ne dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl apelianto skundo argumentas dėl dvigubo nubaudimo yra nepagrįstas.

9.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šioje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą A. D. orientaciją visuomenėje, susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, nuteistasis A. D. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. D. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

9.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad A. D. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo pagrįstai paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė nei minėto straipsnio sankcijoje nurodytas tokios bausmės vidurkis (BK 284 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), nes byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios mažintų A. D. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta (su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme) bausmė nėra per griežtos, todėl dar labiau švelninti nuteistajam A. D. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. U. ir A. D. apeliacinius skundus atmesti.