- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- eI3-5190-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00533-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- H. N.
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Registrų centrui
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. N. skundą atsakovui Viešajai įstaigai Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Viešosios įstaigos (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. CSPR-56 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. SPR4-292 (14.5 E) (toliau – ir 2022 m. sausio 6 d. sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo H. N. daiktinių teisių į paveldėtą ½ J. N. vardu įregistruoto VĮ Registrų centras ginčo turtą įregistravimo; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sprendimas priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų susijusių aplinkybių, yra neatitinkantis nei faktinės, nei teisinės situacijos ir iš esmės paliekantis susidariusią situaciją visiškai neišspręstą, tuo pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, gero administravimo principus, todėl turėtų būti panaikintas, o atsakovas turėtų būti įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo daiktinių teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistravimo pagal pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas 2022 m. vasario 4 d. skunde atsakovui nurodė, kad 2022 m. sausio 6 d. sprendimu nuspręsta prašymą atmesti, nes VĮ Registrų centrui pateiktuose dokumentuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų dokumentų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti. Paaiškino, kad iš VĮ Registrų centrui pateikto prašymo ir kartu su juo pateiktų dokumentų yra visiškai aišku, į kokį turtą pareiškėjas pageidauja, kad būtų įregistruotos jo nuosavybės teisės, taip pat iš kartu su prašymu pateikto Europos paveldėjimo pažymėjimo bei notarės liudijimo yra visiškai aišku, kad jis yra J. N. įpėdinis, priėmęs palikimą, kuriam priklauso paveldėti ½ jos turto, t. y. turto, kuris jau yra įregistruotas VĮ Registrų centro administruojamame Nekilnojamojo turto registre, todėl visi šio turto identifikaciniai duomenys VĮ Registrų centrui yra žinomi. Pažymėjo, kad šiuo atveju, iš VĮ Registrų centrui kartu su prašymu pateikto Europos paveldėjimo pažymėjimo ir notarės liudijimo yra visiškai aiškus pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, t. y. kaip juose nurodyta, pareiškėjas ir M. N. yra J. N. įpėdiniai, kurie po jos mirties priėmė palikimą, ir jiems tenkančios jos turėto turto dalys yra po ½. Jokių naujų turto duomenų į Nekilnojamojo turto registrą įregistruoti neprašoma. Sprendime nurodyta, kad kartu su prašymu pateiktas Europos paveldėjimo pažymėjimas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d. reglamento (ES) Nr. 650/2012 68 straipsnio nustatyto turinio ir Europos Komisijos 2014 m. gruodžio 9 d. reglamento (ES) Nr. 1329/2014 5 priede nustatytos V formos reikalavimų, tačiau minėtuose reglamentuose nėra nurodyta, jog Europos paveldėjimo pažymėjime privalomai turėtų būti pateikti duomenys apie konkretų turtą, su tiksliais jo identifikaciniais duomenimis ir kt. Europos paveldėjimo pažymėjimas yra išduotas už jo teisėtumą atsakingo asmens, todėl, kol VĮ Registrų centras nėra jo nuginčijęs teisės aktų nustatyta tvarka, tol negali juo nesivadovauti ir / ar kvestionuoti tai, kas jame nurodyta. Sprendime taip pat nurodoma, jog registruojant paveldėtą nekilnojamąjį turtą taikomos nacionalinėje teisėje nustatytos taisyklės, tačiau jose nėra numatyta, kad būtent Europos paveldėjimo pažymėjime turėtų būti pateikti tikslūs duomenys apie turtą. Pareiškėjas pasikartojo, jog šiuo atveju kartu su prašymu VĮ Registrų centrui pateiktas Europos paveldėjimo pažymėjimas yra teisėtas, todėl mano, kad yra visos sąlygos įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į po J. N. mirties likusį turtą (jo ½ dalį) pateikto prašymo ir kartu su juo pateiktų dokumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. Registrų centro Šiaulių skyriui (toliau – ir Teritorinis registratorius) pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 7,5800 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1) bei 27,0500 ha ploto performuotą žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 1 d. atstovavimo sutartį ir 2019 m. vasario 18 d. Europos paveldėjimo pažymėjimo, kuriame nurodyta, kad H. N. ir M. N. paveldėjo mirusios J. N. turėtas turtines teises, kopiją prancūzų ir lietuvių kalbomis. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą bei pateiktą Europos paveldėjimo pažymėjimą, 2019 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-1649 (14.5) atmesti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, nes pateiktame Europos paveldėjimo pažymėjime nėra duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjui identifikuoti. 2019 m. gegužės 23 d. pareiškėjas teritoriniam registratoriui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Žemės sklypus Nr. 1 ir 2. Kartu su šiuo prašymu teritoriniam registratoriui buvo pateiktas papildomas dokumentas – Vilniaus rajono 1-ojo notarių biuro notarės 2019 m. gegužės 16 d. išduotas liudijimas, reg Nr. 1-5824, kuriame nurodyta, kad po J. N. mirties palikimą priėmė H. N. ir M. N., taip pat pateikta informacija, kad Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. gegužės 23 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, 2019 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-2560 (14.5E), kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė, nes pateiktas liudijimas nepatvirtina H. N. nuosavybės teisių atsiradimo į Žemės sklypus Nr. 1 ir 2. 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti naujo nekilnojamojo turto objekto – 1,0500 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 3), kuris suformuotas padalijus Žemės sklypą Nr. 2 į du žemės sklypus, kadastro duomenis bei į Žemės sklypą Nr. 3 įregistruoti H. N. ir mirusios J. N. nuosavybės teises. Kartu su 2021 m. lapkričio 22 d. prašymu Registrų centrui buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-404 „Dėl iš žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo“, 2011 m. kovo 30 d. Padalijimo sutartis, 2020 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimas bei uždarosios akcinės bendrovės „GeoLinas“ matininko 2011 m. vasario 7 d. parengta Žemės sklypo Nr. 3 kadastro duomenų byla. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Žemės sklypo Nr. 3 kadastro duomenis, o Teritorinis registratorius 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą į Žemės sklypą Nr. 3 įregistruoti H. N. ir mirusios J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teises. Atitinkamai kadastro tvarkytojas ir teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre 2021 m. gruodžio 1 d. išregistravo Žemės sklypą Nr. 2 ir į jį įregistruotas H. N. ir mirusios J. N. nuosavybės teises. Pareiškėjas ir M. N. 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti H. N. ir M. N. nuosavybės teises į Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 3 anksčiau teritoriniam registratoriui teikto Europos paveldėjimo pažymėjimo pagrindu. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo ir M. N. prašymą, 2022 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-292 (14.5 E), kuriuo pateiktą prašymą atmetė. Teritorinis registratorius sprendimą motyvavo tuo, kad pateiktas Europos paveldėjimo pažymėjimas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d. reglamento (ES) Nr. 650/2012 68 straipsnyje nustatyto turinio ir Europos komisijos 2014 m. gruodžio 9 d. reglamento (ES) Nr. 1329/2014 5 priede nustatytos V formos reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Teritorinio registratoriaus 2022 m. sausio 6 d. sprendimu, 2022 m. vasario 7 d. pateikė skundą Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija). 2022 m. kovo 8 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. CSPR-56 pakeisti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 6 d. Sprendimą ir jį išdėstyti taip: H. N. 2021 m. gruodžio 23 d. prašymo Nr. 29426362 dėl nuosavybės teisių į 7,5800 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), įregistravimo netenkinti, nes jau yra priimti teritorinio registratoriaus sprendimai atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu; H. N. 2021 m. gruodžio 23 d. prašymo Nr. 29426362 dėl nuosavybės teisių į 1,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), įregistravimo netenkinti, nes Europos paveldėjimo pažymėjime nėra duomenų, būtinų paveldimam nekilnojamam daiktui identifikuoti, taip pat Nekilnojamojo turto registre daiktinių teisių įregistravimo juridiniu pagrindu negali būti 2019 m. rugpjūčio 18 d. baigusi galioti Europos paveldėjimo pažymėjimo kopija. Paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. teikė prašymą Europos paveldėjimo pažymėjimo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į Žemės sklypą Nr. 1. Teritorinis registratorius priėmė 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo skųstas. Pareiškėjas kartu su 2021 m. gruodžio 23 d. prašymu Teritoriniam registratoriui nepateikė jokių naujų jo nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų, todėl pagrįstai pakeitė Teritorinio registratoriaus 2022 m. sausio 6 d. sprendimą, atsisakant tenkinti prašymą. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria ji pakeitė skundžiamo teritorinio registratoriaus 2022 m. sausio 6 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą Nr. 1 įregistravimo, todėl mano, jog pareiškėjas sutinka su šiuo Komisijos motyvu ir teisiniu pagrindu. Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalis numato, kad dokumentuose, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, o šio įstatymo 29 straipsnio 2 punktas numato pareigą teritoriniam registratoriui atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, jei dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Paaiškino, kad registro tvarkytojui įstatymais nėra suteikta teisė pačiam nustatinėti nuosavybės teisių apimtį, rinkti duomenis ir įrodymus, patvirtinančius tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą. Registro tvarkytojo funkcija yra tikslus duomenų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą iš jam pateiktų teisinio registravimo pagrindų. Pareiškėjo pateiktame Europos paveldėjimo pažymėjime nėra duomenų apie pareiškėjo paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, nors toks reikalavimas nustatytas Reglamente Nr. 1329/2014, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje ir 29 straipsnio 2 bei 6 punktuose. Pareiškėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą patvirtinantis dokumentas yra Europos paveldėjimo pažymėjimas, kuriuo remiantis paveldimas turtas įregistruojamas valstybės narės, tame tarpe Lietuvos Respublikos, atitinkamame registre, todėl šiame dokumente, kaip nustato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis, o ne prašyme, turi būti nurodyti nekilnojamąjį daiktą identifikuojantys duomenys. Atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei Europos paveldėjimo pažymėjime nebūtų nurodyti konkretūs nekilnojamieji daiktai, į kuriuos viešame registre turėtų būti įregistruotos įpėdinių nuosavybės teisės, ir būtų teismine tvarka pripažinta, kad tokie duomenys nėra būtini šiame dokumente, tai prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises ir pareigas, ne Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas teisminiu keliu įgytų naują pareigą – savarankiškai surinkti duomenis apie mirusio asmens nuosavybės teise valdytus nekilnojamuosius daiktus, o tai visiškai nepagrįstai išplėstų šiuo metu reglamentuotas registravimo funkcijas vykdančios institucijos kompetencijos ribas. Paaiškino, kad paveldėjimo pažymėjimą išduodančioji institucija pasilieka pažymėjimo originalą, o pareiškėjui ir kitiems teisėtą interesą įrodžiusiems asmenims išduoda vieną ar daugiau patvirtintų kopijų. Išduotos patvirtintos kopijos galioja ribotą šešių mėnesių laikotarpį. Pasibaigus šiam laikotarpiui, patvirtintą kopiją turintys asmenys, norėdami pasinaudoti pažymėjimu, turi paprašyti pratęsti patvirtintos kopijos galiojimo laikotarpį arba paprašyti išduodančiosios institucijos išduoti naują patvirtintą kopiją. Pareiškėjo kartu su 2019 m. balandžio 18 d. prašymu Teritoriniam registratoriui teiktame Europos paveldėjimo pažymėjime nurodyta, kad šio pažymėjimo originalas pasiliko išduodančioje institucijoje, o patvirtintos pažymėjimo kopijos galioja iki datos, nurodytos tam skirtame langelyje šios formos pabaigoje, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2021 m. gruodžio 23 d. prašymo nagrinėjimo metu dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į Žemės sklypą Nr. 3 įregistravimo Europos paveldėjimo pažymėjimo kopija nebeatitiko nustatytų reikalavimų, t. y. buvo pasibaigęs šios Europos paveldėjimo pažymėjimo kopijos galiojimo laikotarpis, Komisija skundžiamu sprendimu pakeitė Teritorinio registratoriaus sprendimą, papildydama jį atskiru savarankišku atsisakymo registruoti pareiškėjo teises į Žemės sklypą Nr. 3 pagrindu, t. y. nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinių teisių įregistravimo juridiniu pagrindu dėl Nekilnojamojo turto registre 2021 m. lapkričio 29 d. įregistruoto nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo Nr. 3 negali būti 2019 m. rugpjūčio 18 d. baigusio galioti Europos paveldėjimo pažymėjimo kopija. Pareiškėjas skunde dėl šio papildomo Komisijos motyvo taip pat nepasisakė, todėl daro išvadą, kad jis sutinka su minėtais Komisijos išdėstytais argumentais dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo H. N. skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. SPR4-292 (14.5 E) ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. CSPR-56 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 20539956, kuriuo prašė įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Registrų centro Šiaulių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą 2019 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-1649 (14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“, kuriame nurodė, kad išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus (2019 m. balandžio 1 d. atstovavimo sutartį, 2018 m. vasario 18 d. Europos paveldėjimo pažymėjimą), nusprendė prašymą atmesti, nes pateikti dokumentai neatitinka įstatymų reikalavimų. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teises į aukščiau nurodytus žemės sklypus bei pateikė 2019 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės liudijimą, kuriuo paliudyta, jog po J. N. mirties palikimą priėmė H. N. ir M. N.. Registrų centro Šiaulių skyrius 2019 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-2560 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymą nuspręsta atmesti, nes pateikti dokumentai nepatvirtina H. N. nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus. 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą įrašyti naują nekilnojamojo turto objektą, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-404 „Dėl iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo“. Žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įrašas įsigaliojo nuo 2021 m. gruodžio 12 d. 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Registrų centro Šiaulių skyrius 2022 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. SPR4-292 (14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą, kadangi pateiktas Europos paveldėjimo pažymėjimas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d. Reglamento (ES) Nr. 650/2012 68 straipsnyje nustatyto turinio ir Europos Komisijos 2014 m. gruodžio 9 d. Reglamento (ES) Nr. 1329/2014, 5 priede nustatytos V formos reikalavimų. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas 2022 m. vasario 4 d. pateikė skundą Centrinio registratoriaus valstybės įmonės Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisijai, prašydamas panaikinti Registrų centro Šiaulių skyriaus sprendimą ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis iš naujo tinkamai išnagrinėti prašymą ir jį tenkinti. Ginčų komisija 2022 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. SCSPR-56 nusprendė pakeisti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. SPR4-292 (14.5 E) ir jį išdėstyti taip: H. N. 2021 m. gruodžio 23 d. prašymo Nr. 29426362 dėl nuosavybės teisių į 7,5800 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), įregistravimo netenkinti, nes jau yra priimti teritorinio registratoriaus sprendimai atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu. Sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktas; H. N. 2021 m. gruodžio 23 d. prašymo Nr. 29426362 dėl nuosavybės teisių į 1,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), įregistravimo netenkinti, nes Europos paveldėjimo pažymėjime nėra duomenų, būtinų paveldimam nekilnojamajam daiktui identifikuoti, taip pat Nekilnojamojo turto registre daiktinių teisių įregistravimo juridiniu pagrindu negali būti 2019 m. rugpjūčio 18 d. baigusi galioti Europos paveldėjimo pažymėjimo kopija. Sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalys, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 2 ir 6 punktai.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pateikė skundą praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje numatytą 1 mėnesio terminą. Atsakovas teismui pateikė Dokumentų operacijų žurnalą, kuriame matyti, jog 2022 m. kovo 8 d. pranešimas išsiųstas pareiškėjo atstovui, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo atstovas minėtą laišką gavo bei su juo susipažino. Be to, pats atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atstovas kreipėsi į atsakovą 2022 m. kovo 24 d., prašydamas pateikti priimto sprendimo kopiją.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymo atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjas ar jo atstovas gavo skundžiamą aktą, laikytina, jog pareiškėjas apie sprendimą, sukeliantį jam teisines pasekmes, sužinojo 2022 m. kovo 24 d., todėl į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatyme numatyto termino.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi įstatyme nustatytą pareigą atsisakyti įregistruoti / išregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, jei nustatoma nors viena iš aplinkybių, nurodytų Registro įstatymo 29 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra priimtas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu (29 straipsnio 9 dalis).
Nagrinėjamu atveju Ginčų komisija nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą Nr. 20539956 Europos paveldėjimo pažymėjimo pagrindu nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 44/744851. Byloje esantis Teritorinio registratoriaus 2019 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. SPR4-1649 (14.5) patvirtina, kad atsisakyta pareiškėjo prašymą tenkinti, nes pateikti dokumentai neatitinka įstatymų reikalavimų. Teritorinio registratoriaus sprendimas įstatymų nustatyta tvarka skųstas nebuvo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Ginčų komisija tinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl tinkamai pataisė Registrų centro Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. SPR4-292 (14.5E) bei pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į žemės sklypą, nes jau yra priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Ši teisės akto nuostata patvirtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tik kaupia duomenis nekilnojamojo turto registre ir atsako už jų teisingumą bei apsaugą, tačiau pats nepriima (ir nenaikina) sprendimų, kurių pagrindu yra daromi įrašai registre – registruojami juridiniai faktai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas taip pat negali panaikinti įrašų registre, kurie yra padaryti sandorio pagrindu, kol šis sandoris nepripažintas negaliojančiu arba nepateiktas kitoks suinteresuotų asmenų dokumentas, sudarantis pagrindą išregistruoti vieną ir įregistruoti kitą juridinį faktą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais, ar daiktinėmis teisėmis (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017).
Aptariamu aspektu akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas teisės aktuose, reglamentuojančiuose šio viešojo administravimo subjekto veiklą, nurodytas funkcijas, nerenka duomenų ar įrodymų, patvirtinančių tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą, taip pat negali plečiamai aiškinti jam pateiktų dokumentų turinio, jeigu iš jo tiesiogiai ir neabejotinai negali daryti išvados apie prašomą įregistruoti juridinį faktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, bet ne pateiktų dokumentų interpretavimas ar tikslinimas.
Pareiškėjas Teritoriniam registratoriui pateikė 2019 m. vasario 18 d. išduotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad įpėdinis turi teisę į pusę paveldėto turto. Kitų paveldėtą turtą identifikuojančių duomenų pažymėjime nenurodyta.
Pareiškėjas skunde teigia, jog reglamentuose nėra nurodyta, kad Europos paveldėjimo pažymėjime turėtų būti pateikti duomenys apie konkretų turtą, su tiksliais identifikaciniais duomenimis ir kt., todėl atsakovas privalėjo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikto pažymėjimo pagrindu.
2012 m. liepos 4 d. patvirtinto Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 6502012 68 straipsnis numato pažymėjimo turinį, kuriame be kita ko numatyta, kad pažymėjime pateikiama tiek toliau nurodytos informacijos, kiek jos reikia tikslui, kuriam išduodamas pažymėjimas. Be kitų pažymėjimo turinio elementų, numatyta, jog jame turi būti nurodyta kiekvienam iš įpėdinių tenkanti palikimo dalis ir, jei taikoma, kiekvienam įpėdiniui priklausančių teisių ir (arba) turto sąrašas (apyrašas).
Pareiškėjo pateikto Europos paveldėjimo pažymėjimo V formos IV priedo 9 punkte turėtų būti nurodytas įpėdiniui paskirtas turtas, dėl kurio prašoma išduoti pažymėjimą (prašoma nurodyti, koks tai turtas, ir pateikti visus reikiamus jo identifikavimo duomenis). Atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 V formos IV priedo 9 punkte numatyta, kad turi būti nurodyta, ar įpėdinis įgijo nuosavybės teisę, ar kitą teisę į turtą (antruoju atveju nurodytina, kokios tai teisės, ir kokie dar asmenys turi teisių į tą turtą). Registruoto turto atveju pateikiama informacija, pagal registrą tvarkančios valstybės narės teisę reikalingą turtui identifikuoti (pvz., tikslų nekilnojamojo turto objekto adresą, žemės registro, sklypo ar kadastro numerį, turto aprašą (jei reikia, pridedami prašomi dokumentai).
Įvertinus aukščiau nurodytą, darytina išvada, jog Europos paveldėjimo pažymėjime turi būti nurodyti duomenys, kurie yra reikalingi daikto įregistravimui pagal toje šalyje, kurioje turtas įregistruojamas, galiojančią tvarką.
Pagal Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatas, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime, Registro tvarkytojui pateikti dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui registre būtini duomenys, pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateiktas Europos paveldėjimo pažymėjimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes jame nėra duomenų apie prašomus įregistruoti žemės sklypus. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo teiginiai, kad pateiktas Europos paveldėjimo pažymėjimas yra pakankamas pagrindas pareiškėjo nuosavybės teisėms į Nekilnojamuosius daiktus įregistruoti, nepagrįsti.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų, ar prašyme, ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 ir 6 punktai).
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo pateiktas Europos paveldėjimo pažymėjimas galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 18 d., todėl 2021 m. gruodžio 23 d. teikiant prašymą įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypus neturėjo teisinės galios, ir yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Atsakovo sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo registruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-5785-2967, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 2 ir 6 punktais, yra perteklinis, o tokio prašymo atsisakymo pagrindas galėtų būti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 4 punktas – nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios.
Teismas, įvertinęs ginčo administracinių aktų turinį, sprendžia, jog esant nagrinėjamai situacijai vertintina, jog nustatyti turinio (teisinio pagrindimo, t. y nenurodytas Registro įstatymo 29 straipsnio 4 punkte numatytas atsisakymo registruoti juridinį faktą pagrindas) trūkumai nėra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad Ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateiktame Europos paveldėjimo pažymėjime nėra duomenų, būtinų pavedimam nekilnojamam daiktui identifikuoti, todėl pareiškėjo pateiktas prašymas negalėjo būti tenkinamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. CSPR-56 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo skundą prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo H. N. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.