Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2019-12-23 · Civilinė byla Nr. e2-1221-265/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
e2-1221-265/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00329-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
E. J.
Atsakovas
E. J. J., J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1221-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00329-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; (S) 3.2.4.11; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,sekretoriaujant J. P.,dalyvaujant ieškovo E. J. atstovei advokatei A. Z.,atsakovų E. J. J. ir J. J. atstovui advokatui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams E. J. J., J. J. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto naudojimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovų E. J. J. ir J. J. nuosavybe namą, esantį Duomenys neskelbtini, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, nustatant, kad E. J. priklauso ½ namo dalis, E. J. J. – 1/4 namo dalis, J. J. – 1/4 namo dalis; 2) pripažinti bendrąja daline ieškovo atsakovų E. J. J. ir J. J. nuosavybe ūkinį pastatą su garažu, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, esantį Duomenys neskelbtini, nustatant, kad E. J. priklauso ½ ūkinio pastato dalis, E. J. J. – 1/4 ūkinio pastato dalis, J. J. – 1/4 ūkinio pastato dalis; 3) nustatyti namo Duomenys neskelbtini., unikalus numeris Duomenys neskelbtini, tokią naudojimo tvarką: 3.1) E. J. naudojasi visomis namo pastogės patalpomis, namo plane pažymėtomis indeksais 21-10,1-11,1-12,1-13,1-14,1-15, 1-16; 3.2) E. J. J. ir J. J. naudojasi visomis kitomis patalpomis: rūsio patalpomis, namo plane pažymėtomis indeksais: Rl,R-2, R-3, R-4, R-5,R-6,R-7, namo pirmo aukšto patalpomis, namo plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2,1-3,1-4,1-5,1-6,1-7,1-8,1-9.

2. Nurodo, kad 1992 m. atsakovas (ieškovo tėvas) Duomenys neskelbtini pradėjo statyti namą. Atsakovas buvo įrengęs namo pamatus ir sienas, po to statyba buvo pristabdyta, 1997 m. namo statybą atnaujino ieškovas savo lėšomis uždėjo stogo dangą, sumontavo langus, užsakė ir apmokėjo už namo vidaus ir išorinius apdailos darbus, duris, garažo vartus, tvorą, įvažiavimo į kiemą vartus. Ieškovas taip pat atliko ir kitus namo statybos darbus. Iš pat pradžių su atsakovu susitarė ir namą suprojektavo taip, kad jame galėtų gyventi dvi šeimos. 1997 metais į nebaigtos statybos namą persikėlė gyventi ieškovas kartu su savo sutuoktine I. J., kitais metais pradėjo gyventi ir atsakovai. Ieškovas teigia, kad su atsakovu buvo sutarta, jog ginčo namo savininkai yra ieškovas ir atsakovas, o kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl namo įregistravimo ieškovas neturėjo teisės, kadangi leidimas statybai buvo išduotas atsakovo vardu. Kadangi keletą metų ieškovas ginčo name negyveno, apie tai, kad namo dalis jam nepriklauso, sužinojo tik šių metų kovo mėn. Atsakovai neleido ieškovui gyventi namo dalyje, kurioje jis gyveno iki išvykimo, siekia jį iškeldinti. Ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos ir tuomet sužinojo, jog namą, esantį Duomenys neskelbtini, atsakovas atidavė vertinti valstybinei komisijai ir savo vardu įregistravo 2006 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovo manymu, siekdamas, jog ieškovas netrukdytų atsakovui įregistruoti ginčo namo nuosavybės, atsakovas siekė, kad ieškovas būtų priverstinai gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Ieškovo teigimu, iš registro duomenų jam tapo žinoma, kad 2012 m. gegužės 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp atsakovų jų abiejų bendru susitarimu, ir padalytas turtas, taip pat ir ginčo namas (po ½ dalį); taip pat paaiškėjo, jog atsakovui 2015 m. gegužės 28 d. teismo sprendimu iškelta bankroto byla.

Atsiliepimas

3. Atsakovai prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutinka ir pabrėžia, jog ieškinio reikalavimai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, nepateikta jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog tarp šalių buvo susiklostę teisiniai jungtinės veiklos santykiai, kurių pagrindu buvo sukurtas nekilnojamasis turtas. Atsakovai nurodo, kad susiklosčius sunkioms ieškovo gyvenimo aplinkybėms (skyrybos su pirmąja žmona, turto pardavimas iš varžytynių, sukurtų bendrovių bankrotas), sutriko jo psichinė sveikata, jis tapo agresyvus aplinkiniams, todėl buvo gydomas Kretingos psichikos centre, Klaipėdos psichikos ligoninėje, Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje. 2009 metais ieškovas išvyko gyventi Ispaniją, ten sudarė naują santuoką, gimė dukra. 2018 m. kovo 27 d. ieškovas kartu su romų tautybės asmeniu grįžo į Kretingą ir prieš atsakovų valią apsigyveno atsakovams priklausančiame name. Į ieškovo ir atsakovų gyvenamąją vietą ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, nes atsakovų gyvenimas tapo nebeįmanomas dėl ieškovo priešiško elgesio. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose yra nagrinėjama byla dėl ieškovo priverstinio iškeldinimo. 2019 m. liepos 26 d. ieškovas kartu su savo draugu išvyko į Ispaniją. Atsakovai, įvertinę sūnaus netinkamą elgesį, kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūniją dėl sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo; 2019 m. liepos 19 d. ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta adresu Duomenys neskelbtini yra panaikinta.

4. Atsakovų teigimu, ginčo namą jie pasistatė savo šeimos poreikių tenkinimui. Tam tikrą laiką ieškovas su buvusia sutuoktine ir sūnumi gyveno kartu, tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Atsakovai taip pat pažymi, jog ieškovas su buvusia sutuoktine I. J. nutraukė santuoką ir santuokos nutraukimo byloje ginčo namas nebuvo įtrauktas į dalytino turto sąrašą, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas žinojo, jog jis nėra ginčo namo bendraturtis. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovo nurodomomis teisių pažeidimo sužinojimo aplinkybėmis ir teigia, jog ieškovui buvo žinoma apie tai, kad atsakovai ketina nutraukti santuoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Ieškovas prašo pripažinti, jog nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis Duomenys neskelbtini, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, – yra ieškovo ir atsakovų bendroji dalinė nuosavybė, kadangi minėtas gyvenamasis namas buvo statomas iš ieškovo ir atsakovų lėšų. Atsakovų teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, jog tarp šalių buvo susiklostę teisiniai jungtinės veiklos santykiai, kurių pagrindu buvo sukurtas nekilnojamasis turtas.

6. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, statybos pradžia – 1992 m., pabaiga – 2006 m. Ieškovo teigimu, atsakovas namą pradėjo statyti 1992 m., tačiau vėliau statyba buvo pristabdyta, o ją 1997 m. atnaujino būtent ieškovas.

7. Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti ieškinio reikalavimo pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovų nuosavybe namą, esantį Duomenys neskelbtini, pagrįstumą, būtina konstatuoti jungtinės veiklos egzistavimą.

8. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai, taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčo namas pradėtas statyti 1992 metais, o statyba atnaujinta 1997 metais, kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK normos. Šio kodekso 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. To paties kodekso 474 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas yra bendroji dalinė jų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2011).

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tarp šalių nėra sudarytos rašytinės jungtinės veiklos sutarties, ieškovas jungtinės veiklos sudarymo faktą įrodinėjo iš esmės netiesioginiais įrodymais: paaiškinimais, pažyma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus ir prašė apklausti liudytojus.

10. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11. Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba jai paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1992 m. gegužės 22 d. J. E. J., J., išduotas leidimas Nr. 32 vykdyti individualią statybą. Šiuo leidimu leista statyti gyvenamąjį namą, ūkio pastatą su garažu, šiltnamį sklype Duomenys neskelbtini. 2005 m. rugsėjo 28 d. E. J. J. pateikė prašymą valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, kuriuo prašė per 30 dienų atlikti jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Duomenys neskelbtini, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, šiltnamio pagrindinius kadastrinius matavimus dėl perdavimo eksploatuoti. 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybės įmonės Registrų centre užregistruotas Statinių kadastro matavimo ir apskaitos atliktų drabų aktas Nr. 632717. 2006 m. rugsėjo 27 d. priimtas gyvenamojo namo 1A1p, ūkinio pastato su garažu 211p, šiltnamio 3I1ž Duomenys neskelbtini, pripažinimo tinkamais naudotis aktas Nr. STN-116(14.16). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-347-666/2012, nutraukė atsakovų santuoką ir, be kita ko, padalijo bendrąją jungtine nuosavybe priklausantį turtą: atsakovams padalijo po ½ dalį žemės sklypo, turinčio bendrą 0.1504 ha plotą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ½ dalį ūkinio pastato su garažu, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, gyvenamojo namo, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, ½ nuosavybės teisė įregistruota atsakovo E. J. J. vardu; įregistravimo pagrindas – 2006 m. rugsėjo 27 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. STN-116(14.16) bei 2012 m. gegužės 7 d. Apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-347-666/2012; įrašas galioja nuo 2012 m. spalio 1 d.; ½ nuosavybės teisė įregistruota atsakovės J. J. vardu; įregistravimo pagrindas – 2012 m. gegužės 7 d. Apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-347-666/2012; įrašas galioja nuo 2012 m. spalio 1 d.

13. Įvertinus ieškovo pateiktą VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą už laikotarpį nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. nustatyta, kad ieškovo pajamos už 1994 metus sudarė 1114,91 Lt (322,90 Eur); už 1995 metus – 1836,93 Lt (532,01 Eur); už 1996 metus – 2807,36 Lt (813,07 Eur; už 1997 metus – 5142,28 Lt (1489,30 Eur); už 1998 metus – 15574,09 Lt (4510,56 Eur). Visų pirma, teismo vertinimu, ieškovo pateikti duomenys neleidžia konstatuoti, jog ieškovo gaunamos pajamos buvo pakankamos, kaip ieškovas teigia, nupirkti stogą dangą, garažo vartus, tvorą, įvažiavimo į kiemą vartus, apmokėti už namo vidaus ir išorės apdailos darbus. Pažymėtina, kad 1997 metais, kai, ieškovo teigimu, jis atnaujino ginčo namo statybos darbus, jo pajamos siekė 428,52 Lt (124,11 Eur) per mėnesį. Antra, ieškovas nepateikė jokių įrodinėjamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. byloje nėra pateikta nė vieno pirkimo kvito (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovas nepasinaudojo teise savo įrodinėjamas aplinkybes pagrįsti liudytojų parodymais (177 straipsnio 2 dalis).

14. Ieškovo teiginius, kad jungtinės veiklos santykius įrodo aplinkybė, jog ginčo namas buvo suprojektuotas taip, kad jame galėtų gyventi dvi šeimos – ieškovo ir atsakovų, teismas atmeta kaip deklaratyvius. Teismo nuomone, minėta aplinkybė bei tai, kad ieškovas kartu su buvusia sutuoktine ir sūnumi tam tikrą laiką gyveno ginčo name, nesudaro pagrindo konstatuoti jungtinės veiklos santykių egzistavimą.

15. Teismo abejones ieškinio reikalavimų pagrįstumu sustiprina ir tai, jog ieškovas, nutraukęs santuoką su sutuoktine I. J., į dalytino turto sąrašą neįtraukė ginčo namo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-416-474/201, nutraukė E. J. ir I. J. santuoką ir padalijo santuokos metu įgytą bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą padalyti: ieškovei I. J. priteisė automobilį „Citroen Xsara“ ir automobilį „Peugeot 205“; atsakovui E. J. priteisė nuosavybės teise 100 procentų UAB „Duomenys neskelbtini“ akcijų. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovai, jie į minėtą civilinę bylą, kaip ieškovo šeimos skolininkai, įtraukti nebuvo, ir nekilnojamasis turtas, esantis Duomenys neskelbtini, dalijamas nebuvo.

16. Todėl vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

17. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

18. Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

21. Atsakovai nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas