Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustosios T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimo, kuriuo Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo T. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 5 dalį 28 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimu T. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 5 dalį už tai, kad 2016 m. kovo 18 d., apie 17.02 val., Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste, (duomenys neskelbtini), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė pateikė muitinės dokumentą – elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotai prekei Nr. 1 muitinio tikrinimo metu paimtas mėginys. Klaipėdos teritorinė muitinė, remdamasi tyrimų rezultatais, 2016 m. gegužės 19 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria pakeitė prekės Nr. 1 TARIC kodą į du skirtingus TARIC kodus. Importo mokesčių apskaičiavimas nepasikeitė. T. S., pateikdama neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje deklaruojamą prekės TARIC kodą, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.2213/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio reikalavimus.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimą T. S. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde apeliantė teigė, kad 2016-03-18 ji kaip muitinės tarpininkė, atstovaudama (duomenys neskelbtini), Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje deklaracijoje deklaruotai prekei Nr. 1 (moteriška avalynė su sintetiniais padais ir odiniais „batviršiais“) įrašė prekių TARIC kodą 6403 99 98 00. Apeliantės tvirtinimu, tai, kad pareiga kontroliuoti deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats deklarantas, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo, gavėjo pateiktus duomenis, ar pagal anksčiau importuotų prekių nustatytus kodus, tenka deklaraciją pasirašiusiam asmeniui, nereiškia, kad šios nuostatos pakanka atsirasti administracinei atsakomybei pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo dispoziciją. Nubaustosios T. S. teigimu, ji pasinaudojo numatyta teise apžiūrėti prekes (tai atliko kolega), tačiau neturėdami muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, nei ji, nei jos kolega negalėjo nustatyti, kad prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Iš byloje pateiktos medžiagos nenustatyta, kad jai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaruojamų prekės kodų teisingumo. Klaipėdos teritorinės muitinė pataisyti deklaracijos neleido. Apeliantė pažymi, kad Klaipėdos teritorinės muitinės nutarime nenurodyta, kokia kaltės forma padaryti jai inkriminuoti ATPK pažeidimai, iš esmės neatskleistas ir jos kaltės turinys.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nubaustajai T. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir ji nubausta pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį. už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ muitinės tarpininko atstove, 2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje deklaruotai prekei Nr. 1 nurodė neteisingą prekės TARIC kodą, kuris buvo pakeistas į du skirtingus TARIC kodus.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Iš byloje esančios deklaracijos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė T. S. 2016-03-18 pateikė mokesčio mokėtojo (duomenys neskelbtini) elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prekę Nr. 1 aprašytą kaip „Nauja moteriška avalynė su sintetiniais padais ir odiniais batviršiais nedengianti kulkšnies „Elche“ ir „Laura Berti“, išmat. 37-41“, deklaravo TARIC kodu 6403 99 98 00 (b. l. 49–50). Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnis įtvirtina principą, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodyto muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Akivaizdu, kad pagal šią reglamento nuostatą, T. S., kaip deklarantė, pateikusi Klaipėdos teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą.

Klaipėdos teritorinės muitinė pareigūnams, kilus abejonėms dėl importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodo teisingumo, 2016-03-18 paėmė prekės mėginius (du skirtingus artikulus) (Mėginio ėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016-04-22 Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tyrimui pateiktų moteriškų batelių „Elche“ batviršiai yra tekstiliniai, padai iš sintetinės medžiagos. Avalynė su išoriniais padais iš gumos ar plastikų ir tekstiliniais batviršiais klasifikuojama 6404 pozicijoje. Tyrimui pateiktų batelių rekomenduojamas TARIC kodas – 6404199000 (b. l. 39). Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-05-19 (duomenys neskelbtini) supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės Nr. 1 (batelių „Elche“) TARIC kodą 6403 99 98 00 pakeisti į TARIC kodą 6404 19 90 00, prekę aprašant „Avalynė su išoriniais padais iš gumos ar plastikų ir tekstiliniais batviršiais“. Kito artikulo prekės (batelių „Laura Berti“) TARIC kodas liko nepakitęs (b. l. 11–13).

Iš aptartų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams kilo abejonės dėl importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodo teisingumo. Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 7 punkto 7.2 papunktyje nurodyta, kad mėginiai gali būti imami, jeigu „kyla abejonių dėl deklaruojamo prekių muitinės nomenklatūros kodo teisingumo“, todėl 2016-03-18 buvo paimti prekės mėginiai ir išsiųsti į muitinės laboratoriją. Kaip matyti, muitinės pareigūnų įtarimas pasitvirtino, tyrimui pateiktų batelių, t. y. deklaruotos prekės Nr. 1 (batelių „Elche“) TARIC kodą 6403 99 98 00 rekomenduota pakeisti į TARIC kodą 6404199000 (b. l. 39). Tam, kad būtų pašalintos abejonės dėl deklaruotos prekės Nr. 1 (batelių „Elche“) batviršio cheminės sudėties, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvados patvirtino Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo išvadą, kad tirti pateiktos batelių „Elche“ poros batviršiai pagaminti iš tekstilės – neaustinės sintetinės pluoštinės medžiagos (100% poliesteris PET), kurios paviršius padengtas sintetinė polimerinės medžiagos (plastikas poliuretanas) sluoksniu (b. l. 68–72).

Vadovaujantis Tarybos 1992 m. spalio 12 d. reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsniu ir Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, gavusi muitinės leidimą T. S. turėjo teisę apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų mėginius (pavyzdžius). Apeliaciniame skunde nubaustoji T. S. teigė, ji pasinaudojo numatyta teise apžiūrėti prekes (tai atliko kolega), tačiau neturėdami muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, nei ji, nei jos kolega negalėjo nustatyti, kad prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Tačiau toks nubaustosios T. S. apeliacinio skundo teiginys prieštarauja jos pačios teismo posėdyje duotiems paaiškinimams. T. S. pripažino, kad turėjo galimybę nuvykti į sandėlį ir apžiūrėti prekes arba nusiųsti savo kolegą, tačiau šiuo atveju prekių netikrino, nes turėjo prekių nuotraukas ir to užteko, jokių įtarimų, kad prekės pagal kodus suskirstytos neteisingai, nekilo, į elektroninę importo deklaraciją įrašė duomenis, kuriuos pateikė importuotojas (b. l. 32–33).

Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti tuo, jog nubaustoji T. S., būdama muitinės tarpininko atstovė, aiškiai žinojo ir suprato, kad pateikusi Klaipėdos teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą, tačiau akivaizdu, kad ji, pasitikėdama jai pateiktų duomenų teisingumu, pati nepatikrinusi prekių ir neįsitikinusi, kad prekės atitinka pateikiamus TARIC kodus, elgėsi neatsargiai. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad jeigu T. S. būtų pati apžiūrėjusi prekes, jai užsiimančiai muitinės tarpininkės veikla, taip, kaip ir muitinės pareigūnams, neabejotinai turėjo kilti įtarimas, kad ne visos prekės suskirstytos pagal teisingus TARIC kodus, tačiau ji nepagrįstai pasitikėjo importuotojo pateiktų duomenų teisingumu. Akcentuotina, kad šiuo atveju apylinkės teismas, nagrinėdamas T. S. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimo, teisingai nustatė ir aptarė nubaustosios T. S. administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltės formą ir išsamiai atskleidė jos kaltės turinį.

Pažymėtina, kad 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą, 65 straipsnį (nuo 2016 m. gegužės 1 d. – 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnis), numatyta, kad nedraudžiama atlikti muitinei pateiktoje deklaracijoje taisymo, jeigu 1) deklaracija buvo nukreipta į žaliąjį kanalą, 2) deklaracija buvo nukreipta į geltonąjį kanalą ir dokumentinis tikrinimas vis dar vykdomas, 3) deklaracija nebuvo nukreipta į raudonąjį kanalą. Šiuo atveju prekės buvo nukreiptos į raudonąjį kanalą, todėl muitinės pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo leisti T. S. pataisyti deklaracijoje pateiktus duomenis. Iš teismo posėdžio protokolo turinio nustatyta, kad nubaustoji T. S. žinojo ir patvirtino aplinkybę, jog prekės kodą galima keisti iki prekės nukreipimo į raudonąjį kanalą (b. l. 33).

Pažymėtina, kad ATPK 209² straipsnio 5 dalies dispozicijoje būtent ir numatyta deklaranto atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui. Akcentuotina, kad kitu atveju, jei dėl tokių veiksmų būtų padaryta ir žala, veika būtų kvalifikuota pagal kitas ATPK 209² straipsnio dalis, kurių sankcijose numatytos daug griežtesnės nuobaudos.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą išvadą, kad T. S. Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimu buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, ir už tai nubausta pagrįstai. Tačiau atsižvelgiant į nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, be kita ko, yra ir tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK ir kt. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 2 dalis).

Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 209² straipsnio 5 dalies dispoziciją atitinka ANK 212 straipsnio 1 dalies dispozicija. ATPK 209² straipsnio 5 dalies sankcijoje buvo numatytos nuobaudos – įspėjimas arba bauda iki penkiasdešimt septynių eurų. ANK 212 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Pažymėtina, kad šiuo atveju už padarytą veiką, numatytą ANK 212 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra didesnis negu numatytas ATPK 209² straipsnio 5 dalies sankcijoje, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 12 straipsnyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ir ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip jau buvo minėta T. S. padaryta veika atitinka ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1 B-1068 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 ir 4.1 punktų nuostatas, mažai pavojingas administracinis nusižengimas – teisės aktų reikalavimų, susijusių su deklaranto neteisingų duomenų pateikimu deklaracijoje, arba kitokiu muitinės suklaidinimu, nesilaikymas, kai administracinis nusižengimas neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų ar galinčių tapti mokėtinais muitų ir mokesčių mažesniam dydžiui apskaičiuoti.

Pažymėtina, kad atsiliepime Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė R. Kunickienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašė išspręsti klausimą dėl T. S. atsakomybės pagal dabar galiojantį ANK 212 straipsnio 1 dalį, įvertinti galimybę pripažinti T. S. padarytą veiką kaip mažai pavojingą (ANK 12 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl veikos pripažinimo mažai pavojinga (ANK 12 straipsnis), atsižvelgtina į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1 B-1068 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 ir 4.1 punktų nuostatas, t. y. kad deklarantės T. S. neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje neturėjo įtakos mokėtinų ar galinčių tapti mokėtinais muitų ir mokesčių mažesniam dydžiui apskaičiuoti, į tai, kad T. S. anksčiau už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus nebausta, todėl darytina išvada, kad ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta ir neskiriant administracinės nuobaudos, pripažįstant, jog T. S. padaryta veika mažai pavojinga (ANK 12 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimas, Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimas, kuriuo T. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 5 dalį 28 Eur dydžio bauda, naikintini, T. S. veika perkvalifikuotina iš ATPK 209² straipsnio 5 dalies į ANK 212 straipsnio 1 dalį ir T. S. pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį, pripažinus, kad padaryta veika mažai pavojinga, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs nubaustosios T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimą paliko nepakeistą ir skundo netenkino, todėl turėjo priimti ne nutarimą, bet nutartį (ATPK 302 straipsnio 4 dalis), šis netikslumas taisytinas, nurodant, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. priėmė nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs nubaustosios T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, 2016 m. gruodžio 9 d. priėmė nutartį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, kuria Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimas, kuriuo T. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 5 dalį 28 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas, ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimą panaikinti.

T. S. veiką iš Lietuvos Respublikos ATPK 209² straipsnio 5 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos ANK 212 straipsnio 1 dalį ir T. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ANK 212 straipsnio 1 dalį nutraukti, pripažinus, kad jos padaryta veika mažai pavojinga (ANK 12 straipsnio 1 dalis, 591 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.