- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- II-221-795/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03153-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius
- Kategorijos
- 2.12.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. S., jos įgaliotam atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotai atstovei Renatai Stonkuvienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. S. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad 2016 m. kovo 18 d., apie 17. 02 val., Klaipėdos krovinių poste, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė T. S. pateikė muitinės dokumentą- elektroninę importo deklaraciją Nr. 16LTLR1000IM009085 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM009085 deklaruotai prekei Nr. 1 muitinio tikrinimo metu paimtas mėginys. Klaipėdos teritorinė muitinė, remdamasi tyrimų rezultatais, 2016 m. gegužės 19 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6LM190395S, kuria pakeitė prekės Nr. 1 TARIC kodą į du skirtingus TARIC kodus. Importo mokesčių apskaičiavimas nepasikeitė. T. S., pateikdama neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje deklaruojamą prekės TARIC kodą, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.2213/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio reikalavimus (b.l. 4).
2016 m. liepos 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūno nutarimu T. S., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – bauda 28 Eur (b.l. 5).
Šalies argumentai
Administracine tvarka nubausta T. S. teismui pateikė skundą dėl 2016 m. liepos 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimo panaikinimo. Skundą motyvuoja tuo, kad 2016 m. kovo 18 d. kaip muitinės tarpininkė, atstovaudama SIA „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 16LTLR1000IM009085. Šioje deklaracijoje deklaruotai prekei Nr. 1 (moteriška avalynė su sintetiniais padais ir odiniais batviršiais) įrašė prekių TARIC kodą 6403 99 98 00. Klaipėdos teritorinėje muitinėje prekės buvo patikrintos, muitinė pastabų neturėjo. Tą pačią dieną deklaruotai prekei Nr. 1 muitinio tikrinimo metu buvo paimtas mėginys, kurio paėmime T. S. nedalyvavo (dalyvavo jos kolega). 2010 m. birželio 29d. Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr.lB-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, jog muitinės pareigūnas, nusprendęs imti mėginį, apie tai informuoja asmenį, kurio prekės tikrinamos, arba asmens atstovą, paskirtą dalyvauti imant mėginį (toliau - asmuo), kuris turi teikti pagalbą, reikalingą prekių tikrinimui ir mėginio ėmimui palengvinti. Šio įsakymo 30 punktuose numatyta, kad jeigu remiantis mėginio klasifikavimo dėl muitinės rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl muitinės deklaracijos... Teritorinė muitinė, informuodama asmenį apie šį sprendimą, kartu įteikia (išsiunčia) pavirtintą atitinkamo Prekės klasifikavimo akto kopiją. Atsižvelgiant į šias teisės akto nuostatas matyti, kad jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, muitinės pareigūnai privalo informuoti asmenį, kurio prekės tikrinamos, arba asmens atstovą, paskirtą dalyvauti imant mėginį.
2016-05-09 Klaipėdos teritorinė muitinė surašė prekės klasifikavimo aktą Nr. 16L0210, kuriame nurodė, 2016-03-18 muitinio tikrinimo metu paimtam prekės Nr. 1 mėginiui TARIC kodas keičiasi iš 6403 99 98 00 į 6404199000. Šio akto pagrindu 2016-05-19 Klaipėdos teritorinė muitinė surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6LM190395S, kurioje nuspręsta keisti importo deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM009085 deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą iš 6403 99 98 00 į 6404199000. T. S. su tokiu prekės kodo pakeitimu nesutinka. Deklaruodama prekes ji vadovavosi prekių siuntėjo pateiktais duomenimis bei anksčiau analogiškoms prekėms taikytais TARIC kodais. Prekės kodas pasikeitė tik atlikus laboratorinius tyrimus ir nustačius, kad bateliai su išoriniais padais iš sintetinės medžiagos ir tekstiliniais batviršiais klasifikuojami KN6404 pozicijoje, o bateliai su išoriniais padais iš sintetinės medžiagos ir odiniais batviršiais klasifikuojami KN 6403 pozicijoje. T. S. deklaruoti bateliai buvo odiniais batviršiais, tik „oda“ buvo perdirbta. Nė vienas vidutinio gebėjimų asmuo negalėtų nustatyti medžiagos cheminės sudėties neatlikęs atitinkamų tyrimų laboratorijoje. Nebūdama specialistė, T. S. neturėjo galimybių žinoti, kad deklaruojamos prekės kodas netinkamas.
Skunde taip pat nurodoma, kad Klaipėdos teritorinės muitinės priimtame nutarime nenustatyta, kokia kaltės forma padaryti pažeidimai ir neatskleistas kaltės turinys. Jos padarytas pažeidimas yra formalus ir niekam žalos nepadarė. Visi privalomi mokesčiai valstybei yra sumokėti.
T. S., deklaracijoje pateikdama netikslius duomenis, nesiekė suklaidinti muitinės darbuotojų ar išvengti mokėtinų mokesčių, todėl jos veiksmuose nėra inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties būtinojo subjektyviojo požymio - tyčinės kaltės. Be to, administracinė nuobauda paskirta pažeidžiant T. S. teisę į teisingą ir nešališką procesą, taip pat buvo pažeista LR Konstitucijos 33 str. numatyta teisė skųsti valstybės įstaigų darbą. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašo T. S. skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad T. S. skundžiamu nutarimu nubausta už tai, kad, būdama Muitinės tarpininko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovė, 2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – deklaracija) Nr. 16LTLR1000IM009085 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Deklaruotai prekei Nr. 1 muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai. Klaipėdos teritorinė muitinė remdamasi tyrimų rezultatais, priėmė 2016 m. gegužės 19 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6LM190395S, kuria deklaracijoje pakeitė prekės Nr. 1 TARIC kodą į du skirtingus TARIC kodus. Importo mokesčių apskaičiavimas nesikeitė. T. S., pateikdama neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM009085 deklaruojamos prekės TARIC kodą, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 , nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 str. (nuo 2016-05-01 – 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso 15 str., bei 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo kodekso (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo, II antraštinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipą). T. S. teisės pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma – pasitikėdama jai pateikta informacija, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.). Pateikdama neteisingus duomenis deklaracijoje, T. S. suklaidino muitinę. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (2009 m. vasario 6 d. nutartis Nr. N-575–269/2009) analogiškoje situacijoje teismas yra pasisakęs, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 str., deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačio deklaranto atsakomybės, o vertinant ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Tokią teisę deklarantui suteikia Muitinės departamento direktoriaus 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintos Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklės. Jei asmuo savo rizika nepasinaudojo įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikinęs, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, vis tik ją pateikia muitinės įstaigai, t. y. sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. T. S. kaltęs formą – padarytas pažeidimas dėl neatsargumo – patvirtina ir jos skunde nurodytos aplinkybės: ,,Tokio pobūdžio prekės kodą nė vienas vidutinio gebėjimų asmuo negalėtų nustatyti, esamos medžiagos, cheminė sudėtis tapo žinoma tik specialistų pagalba, t. y. atlikus atitinkamus tyrimus laboratorijoje. Akivaizdu, jog nebūdama atitinkamo lygio specialistė, aš negalėjau žinoti ir neturėjau galimybių sužinoti, kad deklaruojamos prekės kodas netinkamas“. T. S. nepasitikėjo savo žiniomis apie specifinę prekę, tačiau deklaracijoje nurodė duomenis dėl kurių teisingumo nebuvo įsitikinusi. Pažymėtina ir tai, kad muitinės pareigūnams, kurie įformino importo deklaraciją, kilo abejonių dėl prekių TARIC kodo, todėl muitinės įstaiga prekės kodo nustatymą pavedė specializuotai akredituotai laboratorijai. Muitinės deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikusi deklaraciją T. S. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenims, nurodytiems deklaracijoje.
Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedelio 3.28 standarte numatyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos. Be to, vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančios Bendrijos muitinės kodeksą, 65 str. (nuo 2016-05-01 – 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso 173 str.) numato iki kada ir kokiais atvejais galima daryti pakeitimus muitinei pateiktoje deklaracijoje, t. y. šių straipsnių nuostatos nedraudžia atlikti muitinei pateiktos deklaracijos taisymo bet kurioje jos įforminimo stadijoje (muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo sistemos būsenoje), iki prekės bus parengtos. Atitinkamo leidimo daryti pakeitimus deklaracijoje neprašė, pati nesiėmė jokių priemonių teisingų prekės kodų nustatymui, nors ir privalėjo tai padaryti. Šiuo atveju, jei muitinė savo iniciatyva nebūtų paėmusi prekių mėginių tyrimui, nebūtų deklaracijoje ištaisyti neteisingai pateikti duomenys: prekių TARIC kodai, prekių aprašymai, deklaracija papildyta nauja preke. Kadangi pateikti klaidingai duomenys įtakos mokesčių paskaičiavimui neturėjo padaryta veika atitinkamai kvalifikuota pagal ATPK 209-2 str. 5 d. (neturėjo įtakos mokesčių paskaičiavimui).
2016-06-09 T. S. buvo surašytas administracinis nurodymas su pasiūlymu sumokėti 2 Eur baudą iki 2016-06-23. T. S. pagal administracinį nurodymą baudos nesumokėjo. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą šis administracinis nurodymas buvo anuliuotas, byla išnagrinėta Klaipėdos teritorinėje muitinėje ir 2016-07-12 priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Skiriant baudą atsižvelgta į surinktų įrodymų visumą, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, paskirta bauda – 28 Eur (b.l. 26-28).
Teismo posėdžio metu T. S. paaiškino, kad ji yra muitinės tarpininko atstovė. Deklaruodama prekes ji renka informaciją elektroniniu būdu, turi galimybę nuvykti į muitinės sandėlį ir apžiūrėti prekes, arba nusiųsti savo kolegą. Prekes sandėlyje ji tikrina tik tada, kai kyla įtarimas dėl prekės rūšies, TARIC kodo. Kitais atvejais pasitiki klientais, nes klientas privalo nurodyti išsamią informaciją prekę lydinčiuose dokumentuose: važtaraštyje, prekės aprašyme. Šiuo atveju ji deklaravo kliento prekes pagal penkis TARIC kodus. Muitinės pareigūnai patikrino dviejų rūšių prekes- moteriškus batelius ir nustatė, kad vienai prekei neteisingai nurodytas TARIC kodas. Bateliai „Elche“, kuriems buvo pakeistas TARIC kodas buvo deklaruoti, kaip batai su odiniais batviršiais, tačiau muitinė, atlikusi laboratorinius tyrimus, nustatė, kad batviršis yra sintetinis. Šiuo atveju T. S., deklaruodama prekes, jų nepatikrino, nes pasitikėjo prekių siuntėjo pateikta informacija apie prekę – t.y., kad deklaruojama prekė yra bateliai su odiniais batviršiais.
Teismo posėdžio metu siekiant nustatyti deklaruotos prekės batelio „Elche“ batvirširšių medžiagos sudėties ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-11-22 ekspertizės akte Nr. 11-2135(16), 11-2407(16), 11-2408(16) konstatuota, kad tirti pateiktos batelių „Elche“ poros batviršiai pagaminti iš tekstilės - neaustinės sintetinės pluoštinės medžiagos (100% poliesteris PET), kurios paviršius padengtas sintetinė polimerinės medžiagos (plastikas poliuretanas) sluoksniu. Batviršių vidinė pusė yra rudos spalvos dirbtinės odos (plastikas poliuretanas), batelių užkulnių vidinė pusė yra tekstilės - neaustinės sintetinės pluoštinės medžiagos (100% poliesteris PET). Batviršių tvirtinimo prie padų dekoratyvinės tekstilės juostelės pluoštinę sudėtį sudaro natūralūs luobinių augalų pluoštai, tvirtinimo siūlo - sintetiniai poliesteriniai (PET) pluoštai ir metalizuota plastiko polietilentereftalato (PET) juostelė. Batelių viršūnių nertų tekstilės detalių sudėtį sudaro sintetiniai poliesteriniai (PET) pluoštai ir metalizuota plastiko polietilentereftalato (PET) juostelė.
Batelių vidpadžiai yra natūralios gyvūno odos (b.l. 68-72).
Motyvuojamoji dalis
T. S. skundas atmetamas.
T. S. nubausta už pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, padarymą. ATPK 209² straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui užtraukia įspėjimą arba baudą iki 57 eurų.
T. S. nesutinka su jos nubaudimu pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį, tvirtindama, kad dėl neteisingų duomenų (prekės TARIC kodo) deklaracijoje pateikimo nėra jos kaltės, nes ji vadovavosi prekių siuntėjo pateikta informacija, be to, tas pačias prekes ji deklaravo ne vieną kartą, visada nurodydama tą patį TARIC kodą, ir muitinės pareigūnai jokių pretenzijų jai nereiškė, todėl, T. S. teigimu, ji yra nubausta nepagrįstai. Tokie T. S. skundo argumentai nepagrįsti.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė T. S. 2016-03-18 pateikė mokesčio mokėtojo SIA „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę importo deklaraciją Nr. 16LTLR1000IM009085, kurioje prekę Nr. 1 aprašymu „Nauja moteriška avalynė su sintetiniais padais ir odiniais batviršiais nedengianti kulkšnies „Elche“ ir „L. B.“, išmat. 37-41“, deklaravo TARIC kodu 6403 99 98 00 (b.l. 49-50). Klaipėdos teritorinės muitinė pareigūnai, kilus abejonėms dėl importo deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM009085 deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodo teismingumo, 2016-03-18 paėmė prekės mėginius (du skirtingus artikulus) (Mėginio ėmimo protokolas Nr. 16LR100244). 2016-04-22 Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 16ML0646 konstatuota, kad tyrimui pateiktų moteriškų batelių „Elche“ batviršiai yra tekstiliniai, padai iš sintetinės medžiagos. Avalynė su išoriniais padais iš gumos ar plastikų ir tekstiliniais batviršiais klasifikuojama 6404 pozicijoje. Tyrimui pateiktų batelių rekomenduojamas TARIC kodas – 6404199000 (b.l. 39). Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-05-19 SIA „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 6LM1903953 nuspręsta importo deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM009085 deklaruotos prekės Nr. 1 (batelių Elche) TARIC kodą 6403 99 98 00 į TARIC kodą 6404 19 90 00, prekę aprašant „Avalynė su išoriniais padais iš gumos ar plastikų ir tekstiliniais batviršiais“. Kito artikulo prekės (batelių „L. B.“) TARIC kodas liko nepakitęs (b.l. 11-13). Siekiant pašalinti administracine tvarka nubaustos T. S. abejones dėl deklaruotos prekės Nr. 1 (batelių „Elche“) batviršio cheminės sudėties, teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas patvirtino Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo išvadą, kad tirti pateiktos batelių „Elche“ poros batviršiai pagaminti iš tekstilės - neaustinės sintetinės pluoštinės medžiagos (100% poliesteris PET), kurios paviršius padengtas sintetinė polimerinės medžiagos (plastikas poliuretanas) sluoksniu (b.l. 68-72).
T. S. neneigia 2016-03-18 pateikusi elektroninę importo deklaraciją Nr. 16LTLR1000IM009085, kurioje prekę Nr. 1 deklaravo TARIC kodu 6403 99 98 00, tačiau, tvirtina, kad muitinės deklaracijoje prekės (batelių „Elche“) kodą ji nurodė pagal importuotojo SIA „(duomenys neskelbtini)“pateiktą informaciją.
Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnis įtvirtina principą, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodyto muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Pagal šią reglamento nuostatą, T. S., kaip deklarantė, pateikusi Klaipėdos teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. T. S. skundo argumentai, kad ji duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių importuotojo pateiktą informaciją ir, kad anksčiau daug kartų tas pačias prekes buvo deklaravusi, nuodydama tą patį prekės TARIC kodą, o muitinės pareigūnai anksčiau nereiškė jai pretenzijų, jos atsakomybės nešalina. T. S., kaip deklarantė, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo ir gavėjo pateiktus duomenis.
T. S. skunde nurodo ir tai, kad neturėdama specialisto ar eksperto kvalifikacijos, ji negalėjo žinoti, jog moteriškų batelių „Elche“ batviršiai yra sintetiniai, o ne odiniai, kaip nurodyta importuotojo pateiktame aprašyme, todėl ši prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Vadovaujantis Tarybos 1992-10-12 reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsniu ir Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo 4 punktu, T. S. turėjo teisę, gavusi muitinės leidimą, apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų mėginius (pavyzdžius). Tačiau, kaip matyt iš T. S. paaiškinimo, ji tokia teise nepasinaudojo, o duomenis (prekės TARIC kodą) į elektroninę importo deklaraciją, kaip pati nurodo, įrašė pagal importuotojo pateiktus duomenis. T. S., siekdama išvengti papildomų išlaidų, šių duomenų nepatikrino, nors tokią galimybę turėjo. Todėl faktas, kad T. S. pasitikėjo prekių siuntėjo ir gavėjo nurodytais duomenimis, įrašydamas juos į deklaraciją, jos, kaip deklarantės, atsakomybės nešalina. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime, T. S. kaltė pasireiškė neatsargumu: T. S. pasitikėdama prekių siuntėjo ir gavėjo nurodytais duomenimis, nepatikrinus šių duomenų teisingumo ir įrašydama juos į deklaraciją, nenumatė, kad tokiais veiksmais gali sukelti žalingas pasekmes (iškreipti deklaracijos teisingumą), nors pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis).
T. S. taip pat nurodo, jog dėl jai inkriminuoto pažeidimo valstybei nebuvo padaryta žala, mokesčiai nepasikeitė. Ši aplinkybė neturi įtakos T. S. veikos kvalifikavimui, kadangi ji administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį, kuri numato atsakomybę tais atvejais, kai deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui. Tuo atveju, jei T. S. padarytas pažeidimas (neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje) būtų turėjęs minėtą įtaką, jos veika būtų kvalifikuota pagal kitą šią straipsnio dalį, numatančią žymiai griežtesnę administracinę atsakomybę. Taigi veiką kvalifikuojant pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį pakanka konstatuoti, jog deklarantas pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje ar kitaip suklaidino muitinę, ir šis pažeidimas yra formalus, t. y. nereikalaujantis įstatyme nurodytų pasekmių. Kadangi T. S. veika atitinka šias abi sąlygas, todėl jos veika ir buvo kvalifikuota pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį.
Skunde T. S. nurodo ir tai, Klaipėdos teritorinė muitinės supaprastintos patikrinimo ataskaitos, kurioje buvo nuspręsta keisti prekės kodą ji neturėjo galimybės skųsti Muitinės departamentui, kadangi įstatymas muitinės tarpininkui nesuteikia tokios galimybės.
Kaip nurodyta muitinės atsiliepime, Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2010-06-29 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 30 punktu („Teritorinė muitinė, informuodama asmenį apie šį sprendimą, kartu įteikia (išsiunčia) patvirtintą atitinkamo Prekės klasifikavimo akto kopiją.“), supaprastinto patikrinimo ataskaitą, taip pat Prekės klasifikavimo aktų kopijas ir Prekių TARIC kodo pasikeitimo bei mokesčių perskaičiavimo pažymą pateikė 2016-03-18 importo deklaracijos Nr. 16LTLR1000IM009085 8 langelyje nurodytai prekių gavėjai SIA „(duomenys neskelbtini)”. Privalomai/papildomai siųsti priimtą ataskaitą ir muitinės tarpininkui teisės aktai nenumato. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti tik jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu. Nagrinėjamu atveju supaprastinto patikrinimo ataskaita buvo priimta dėl SIA „(duomenys neskelbtini)”, todėl būtent ši bendrovė turėję teisę skųsti minėtą supaprastinto patikrinimo ataskaitą, tačiau byloje nėra duomenų, kad įmonė šia teise pasinaudojo. Pažymėtina, kad prekių gavėjas ir muitinės tarpininkas sutartyje dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo turi numatyti, kaip prekių gavėjas informuos muitinės tarpininką apie muitinės priimtus sprendimus, kad šis žinotų apie prekių kodų pasikeitimą ir ateityje deklaruotų teisingai. Tai, kad nagrinėjamu atveju prekės, kaip teigia T. S., buvo deklaruotos pagal siuntėjo ir/ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti deklaranto atsakomybės, nes pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio nuostatas, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.
T. S. skunde nurodoma ir tai, kad administracinė nuobauda jai buvo paskirta pažeidžiant teisę į teisingą ir nešališką procesą, tačiau kokiais konkrečiais muitinės pareigūnų veiksmais ar neveikimu pasireiškė šis pažeidimas skunde nenurodyta. Tokių aplinkybių T. S. ir jos įgaliotas atstovas advokatas nenurodė ir teismo posėdyje, todėl teismas dėl šio skundo argumento nepasisako.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad administracine tvarka nubaustos T. S. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, sudėtis. Teisės pažeidimą T. S. padarė neatsargia kaltės forma (ATPK 11 straipsnis). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad skiriant T. S. administracinę nuobaudą atsižvelgta į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau T. S. už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus, ar kitus teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nustatytą tvarką, nebausta. Paskirta 28 Eur bauda atitinka šio straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos vidurkį. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, skirdama T. S. administracinę nuobaudą, laikėsi bendrųjų nuobaudos skyrimo pagrindų, įtvirtintų ATPK 20 straipsnyje, tinkamai vadovavosi nuobaudos skyrimo taisyklėmis, išdėstytomis ATPK 30 straipsnyje. Teismas konstatuoja, kad T. S. administracinė nuobauda paskirta teisingai.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, 2016 m. liepos 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. skundas atmetamas.
Teisės pažeidimo tyrimui turintis reikšmės daiktas – moteriškų batelių „Elche“ pora, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinama Klaipėdos teritorinei muitinei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
T. S. skundo netenkinti. Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. liepos 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Moteriškų batelių „Elche“ porą grąžinti institucijai – Klaipėdos teritorinei muitinei.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.