Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Mariui Fokui, kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. papirko valstybės tarnautoją, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 23 d. 12 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), būdamas krovininiame automobilyje MAN TGL 8.180 4X2 BB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už administracinį teisės nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas), siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Ričardo Vasiliausko neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir padavė jam į rankas 20 Eur kyšį (vieną 20 (dvidešimt) eurų nominalo kupiūrą), tokiu būdu jis siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, davė mažesnį negu 1 MGL kyšį.

A. L., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie 12 val. 50 min. važiuodamas (duomenys neskelbtini), nesustojo prie STOP ženklo, dėl to buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Norėdamas, kad policijos pareigūnas jo nebaustų, kartu su dokumentais pareigūnui padavė 20 Eur kupiūrą. Policijos pareigūnas įspėjo, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau jo neklausė ir vis tiek davė kyšį. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ((duomenys neskelbtini) straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

A. L. kaltė padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais ((duomenys neskelbtini), 291 straipsniai):

liudytojo Ričardo Vasiliausko ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. dirbo kartu su vyr. patrule V. Paulauskiene tarnybiniu automobiliu „MITSUBISHI PAJERO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukinys ,,Lūšė 3054“. Patruliuodami pagal iš anksto nustatytą patruliavimo maršrutą, apie 12 val. 50 min., važiuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesustojo prie kelio ženklo ,,Stop“, kaip to reikalauja kelių eismo taisykles, t. y. kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas važiuojant per sankryžą. Aukščiau paminėtą transporto priemonę sustabdė Naujosios Akmenės mieste, V. Kudirkos gatvėje. Priėjo prie vairuotojo ir prisistatė. Paaiškino sustabdymo priežastį ir paprašė pateikti reikiamus dokumentus. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatė, kad transporto priemonę vairavo A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris atsiprašinėjo padaręs nusižengimą ir bandė jo prašyti, kad nerašytų administracinio nusižengimo protokolo. Vairuotojui paaiškino, kad šis padarė KET pažeidimą, už kurį privalės atsakyti. A. L. pradėjo sakyti: ,,gal nieko nerašom, gal bandom tartis?“, ,,neikim į automobilį“. A. L. kelis kartus perspėjo, kad už kyšio siūlymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau pastarasis įspėjimų nepaisė, išsitraukė iš piniginės 20 Eur kupiūrą ir įkišo jam į rankas ir, tuo pačiu norėdamas pasiimti iš rankų asmens vairuotojo pažymėjimą. A. L. pažymėjimo neatidavė ir pasakė, kad pastarasis prieitų prie tarnybinio automobilio, kur bus įforminta nusikalstama veika dėl policijos pareigūnų papirkimo. A. L. nesiginčijo, vykdė visus reikalavimus. Vėliau buvo pristatytas į Akmenės rajono policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (KET 204 punkto pažeidimą) (b. l. 15–16);

2017 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie stovinčio krovininio automobilio MAN TGL 8.180 4X2 BB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta viena 20 Eur nominalo kupiūra Nr. SB7231430974, kuri pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą ir kvitą Nr. 004172 perduota saugoti į Telšių apskrities VPK kasą. Apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti apžiūrėto krovininio automobilio „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20 Eur nominalo kupiūros vaizdai (b. l. 9–13, 17–18).

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad A. L. norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už administracinį nusižengimą, siekdamas valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir padavė jam į rankas 20 Eur kyšį (vieną 20 (dvidešimt) eurų nominalo kupiūrą), tokiu būdu jis siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, davė mažesnį negu 1 MGL kyšį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. L. kaltės padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, todėl jis baustinas už šį baudžiamąjį nusižengimą.

A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje gautas S. L. prašymas A. L. dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdžiu metu apklausta pretenduojanti į laiduotojus S. L. parodė, kad su sutuoktiniu A. L. santuokoje gyvena 30 metų, šeimoje užaugino vieną vaiką, kuris yra pilnametis, dirbantis asmuo. Sutuoktinį apibūdino kaip tylų ir ramų asmenį, todėl ši nusikalstama veika visiems buvo staigmena. Pažymėjo, kad šeimoje visus reikalus tvarko ji, todėl mano galėsianti daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui. Apie vyro padarytą nusikalstamą veiką šeimoje pasikalbėjo, yra įsitikinusi, kad vyras padarė atitinkamas išvadas ir daugiau nenusikals.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamasis A. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teisiamas, charakterizuojamas teigiamai, žala nepadaryta, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos S. L. asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui: S. L. yra kaltinamojo žmona, neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, sumokėjusi, iš jos bei kaltinamojo parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, kaltinamajam yra svarbi sutuoktinės nuomonė. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad S. L. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis akivaizdžią bei realią galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra ir teisinis pagrindas atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti, paskiriant A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 40 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina A. L., kad jeigu jis per vienerius padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

A. L. 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena 20 Eur nominalo kupiūra Nr. SB7231430974, kuri pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą ir kvitą Nr. 004172 perduota saugoti į Telšių apskrities VPK kasą, konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini), 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą S. L. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur – trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 60 ct) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. L. 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną 20 Eur nominalo kupiūrą Nr. SB7231430974, kuri pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą ir kvitą Nr. 004172 perduota saugoti į Telšių apskrities VPK kasą, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti A. L., kad jeigu jis per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.