Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-629-538/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
2S-629-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01106-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
Z. T.
Ieškovas
J. F.
Trečiasis asmuo
L. J.
Pranešėjas Almantas Padvelskis

Teisėjas Darius Kurpavičius Civilinė byla Nr. 2S-629-538/2015

(Proceso Nr. 2-06-3-01106-2013-5)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 101; 122.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Z. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-23 ir 2015-01-21 nutarčių ir ieškovės J. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. F. ieškinį atsakovei Z. T., trečiasis asmuo L. J., dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per tris dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsikelti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant iš buto išvežti bet kokius baldus bei buitinę techniką ir įpareigojant sumokėti visus įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Atsakovei atsisakius geranoriškai išsikelti iš buto, priteisti ieškovės naudai nuostolius po 100 Lt per dieną, skaičiuojant juos nuo trečios teismo sprendimo paskelbimo dienos iki faktinio iškeldinimo dienos. 2014-12-03 teismo posėdžio metu atsakovės Z. T. atstovas pateikė atsakovės pasirašytą pareiškimą dėl teisėjo D. K. nušalinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos, atliekančios teismo pirmininko pareigas, 2014-12-03 nutartimi netenkintas atsakovės Z. T. pareiškimas dėl teisėjo D. K. nušalinimo. Ieškovės atstovas prašė Z. T. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-23 nutartimi atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė 2000 Lt baudą. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė trečią kartą pateikė nušalinimo pareiškimą. Tiek pirmame, tiek antrame bei trečiame pareiškime dėl nušalinimo atsakovė nušalinimą teisėjui motyvuoja teisėjo priimtais procesiniais sprendimais. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės 2014-10-01 ir 2014-10-16 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos, atliekančios teismo pirmininko pareigas, 2014-12-03 nutartimis netenkinti atsakovės pareiškimai dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo. Nutartyse buvo konstatuota, jog atsakovė pareiškime nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, paneigiančių preziumuojamą teisėjo nešališkumą, kad bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas ir suinteresuotas nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė naudojasi procesine nušalinimo teise ne pagal šios teisės paskirtį. Atsakovei piktnaudžiaujant procesine teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, vilkinamas bylos nagrinėjimas, nepagrįstai didinami bylinėjimosi kaštai. Tokie atsakovės veiksmai rodo piktnaudžiavimą procesine teise, kryptingą veikimą siekiant komplikuoti teismo darbą nagrinėjant civilinę bylą.

2015-01-08 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas atsakovės prašymas dėl baudos panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-21 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir atsakovei Z. T. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-23 paskirtą 2000 Lt baudą sumažino iki 300 EUR. Nurodė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, naikinti paskirtą baudą nėra pagrindo, tačiau bauda, atsižvelgiant į ginčo byloje pobūdį, į atsakovės amžių, sumažintina iki 300 EUR.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-21 ir 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 6774-792/2014 dėl 2000 Lt baudos skyrimo ir jos sumažinimo iki 300 E. Z. T. ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Z. T. paskirtą 300 Eur baudą. Nurodo, kad nežiūrint Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-11 nutarties privalomumo, teisėjas D. Krupavičius neįvertino joje nustatytų aplinkybių pilnai ir išsamiai, kadangi iš pat pradžių neatliko jokių veiksmų inicijuoti netinkamas bylos šalių pakeitimą tinkama CPK 45 str. numatyta tvarka bei nustatyti nutartimi terminą ieškinio trūkumams šalinti. A. L. J. pirmiau pateiktas priešieškinis teisme negalėjo būti nagrinėjamas dėl išnykusio teisinio santykio tarp jos ir Z. T., o J. F. reikalavimo iškeldinti Z. T. ieškinio pareiškusi nebuvo. Teisėjas D. K. šalių pakeitimo ir tinkamo ieškinio pateikimo problemos nesprendė ir 2014-05-05 išsiuntė teismo šaukimus esančioms bylos šalims, paskyręs teismo posėdžio datą 2014-06-04, nors faktiškai nebuvo jokio teisėto reikalavimo, kurį būtų galima byloje nagrinėti. Jokios savo iniciatyvos nei teisėjas, nei J. F. ir L. J. advokatas R. J. nerodė ir bylos eiga nesirūpino. Tik išdėsčius šias aplinkybes, teisėjas įpareigojo ieškovę J. F. pateikti teismui tinkamos formos procesinį dokumentą - ieškinį, ką ji 2014-07-09 ir atliko, praėjus dviem su puse mėnesio po bylos atidavimo teisėjui D. K.. Teisėjas ieškinį priėmė 2014-07-18; t.y. praėjus beveik trims mėnesiams po bylos jam perdavimo. Nežiūrint teisėjui ir advokatui R. J. nurodytų bylos šalių pakeitimo, ieškinio ir tinkamai suformuluotų reikalavimų parengimo ir pateikimo būtinybės išdėstymo, teisėjas D. K., po to, kai buvo pateiktas ieškovės J. F. ieškinys, turėjo vadovautis, bet nesivadovavo CPK 225-233 str. nuostatomis ir neskyrė išsamios ir pilnos pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos. Į bylą priėmė atsakovės Z. T. atsiliepimą 2014-08-20 ir 2014-09-29 skyrė teismo posėdį. Teisėjas suvaržė atsakovės Z. T. teisę gintis priešieškiniu prieš neteisėtą ieškovės J. F. ieškinį, 2014-09-29 teismo posėdyje nepriėmęs ir neprijungęs prie bylos atsakovės Z. T. priešieškinio, kuriam pateikti buvo visi pagrindai, numatyti CPK 143 str. Pradėjęs bylos nagrinėjimą 2014-09-29 teismo posėdyje ir suvaržęs atsakovės procesinę teisę gintis, teikti priešinius reikalavimus, teisėjas D.K. suvaržė atsakovės Z. T. žmogaus ir procesines teises. Nušalinimus teisėjui D.K. pradėjo reikšti ne dėl jo procesinių sprendimų, o pirmiausiai dėl to, kad jis pradėjo neadekvačiai, neprofesiškai, šališkai, nepagrįstai varžyti atsakovės Z. T., pagyvenusios senyvos moters, ligotos, gyvenančios vienišą gyvenimą, teises bei lygiai taip pat naudotis savo procesinėmis teisėmis kaip ir ieškovė J. F. ar trečiasis asmuo L. J., nors pats netinkamai, vilkindamas bylos sprendimą, pažeidęs CPK normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui, pradėjo nagrinėti šią tinkamai neparengtą civilinę bylą. Suvaržius Z. T. teisę reikšti priešieškinį, senyva moteris Klaipėdos miesto apylinkės teisme turėjo užvesti atskirą civilinę bylą Nr. 2-573-676/2015 pas kitą teisėją. Kreipėsi į teismą su keliais prašymais sujungti abi civilines bylas, kad pagyvenusi moteris galėtų gintis, tačiau teismo vadovybė šių prašymų nesprendė, juos išsprendė teisėjas Darius K., nors teisė jam spręsti bylų sujungimo klausimus nenumatyta CPK 136 str. 4 d. Pažymi, kad nušalinimus teisėjui D. K. reiškė laiku, motyvuotai, argumentuotai, įdėmiai stebėdami jo veiklą, vertindama teisėjo įstatymų laikymąsi, atsižvelgdami teisėjo D. K. bendravimą prieš teismo posėdžius su advokatu R. J. ir trečiuoju asmeniu L. J., praradusia procesinį suinteresuotumą civilinės bylos eiga, tačiau visada lankiusia teismo posėdžius, skirtingai nei ieškovė J. F..

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - prašymą dėl baudos panaikinimo atmesti. Nurodo, kad atsakovė šioje byloje net 3 kartus, tai yra, 2014-09-29, 2014-10-10 ir 2014-12-02 reiškė nušalinimus teisėjui D. K. motyvuojant teisėjo priimtais atsakovei nepalankiais procesiniais sprendimais, nenurodant aplinkybių ir nepateikiant įrodymų, paneigiančių preziumuojamą teisėjo nešališkumą, ir tokie pareiškimai visus kartus buvo atmesti, tuo labiau, kad atsakovė nepateikė jokių motyvų ir įrodymų, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti panaikinta. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčas tarp šalių yra kilęs nuo 2008 metų, tačiau iki šiol dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų nėra išnagrinėtas ir toliau įvairiausiais būdais vilkinamas - šiuo metu jos iniciatyva iškelta nauja civilinė byla Nr.2-14622-676/2014, pareiškiant tapatų ieškinį. Pažymi, kad teismas neturėjo pagrindo atsižvelgiant vien į atsakovės amžių sumažinti atsakovei už piktnaudžiavimą jai suteiktomis procesinėmis teisėmis skirtą baudą nuo 2 000 Lt iki 300 EUR, todėl nutartis naikintina - įstatymas neišskiria senyvo amžiaus žmonių iš kitų proceso šalių, o pabrėžia šalių lygiateisiškumą prieš įstatymą. Juo labiau, kad atsakovės senyvas amžius ir jos gaunamos pajamos leidžia jai vilkinti procesą, mokant advokatui sąlyginai didelį honorarą (5000 lt).

Atsiliepimai į atskiruosius skundus nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės atskirasis skundas atmestinas, apeliacinis skundas dėl ieškovės atskirojo skundo nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies sumažinta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl atsakovės atskirojo skundo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.

Šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis). Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus, privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar reikšdami aiškiai nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007, 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007). CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu teisėjui pareikšti 5 nušalinimai iš esmės tais pačiais pagrindais, tai yra, dėl bylą nagrinėjančio teisėjo procesinių sprendimų. Pažymėtina, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokie aukščiau nurodyti atsakovės veiksmai vertintini kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė civiliniame procese buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko, t. y. advokato, todėl tiek atsakovės atstovui, tiek atsakovei turėjo būti žinoma, jog teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas pats savaime negali būti pagrindu teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo byloje pobūdį, į atsakovės amžių atsakovei paskirtą baudą sumažino iki 300 eurų.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo padarytomis išvadomis, todėl skundžiamos nutartys paliktinos nepakeistos, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės atstovo atskirojo skundo.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

CPK 107 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta, tai yra, šiuo atveju atsakovė, kuriai buvo paskirta bauda. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovė tokio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsakovei sumažinta bauda, paduoti neturi teisės, todėl apeliacinis procesas dėl ieškovės pateikto atskirojo skundo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. ir 2015 m. sausio 21 d. nutartis palikti nepakeistas.

Apeliacinį procesą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties nutraukti.

Teisėjas Almantas Padvelskis