- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-1327-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04514-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- B. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo V. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl 161 404,57 Lt skolos, 64 818,26 Lt palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1381 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko V. B.. Taip pat siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pakankamai, ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Prašyme nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė, skolininkas gali savo turtą paslėpti, todėl yra grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi (b. l. 22-23) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – kreditorės B. J. reikalavimų užtikrinimui areštuotavo skolininko V. B. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditore, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 226 222,83 Lt. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į kreditorės nurodytas aplinkybes, įvertinus pareiškimo sumą – 226222,83 Lt, kuri vertintina kaip labai didelė fizinio asmens atžvilgiu, teismas laikė, jog kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tikėtinai pagrįstas, todėl tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas V. B. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės, t. y. atsisakyti taikyti kreditorės B. J. prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Nurodo, jog priimant nutartį teismas neįvertino ar kreditorė tikėtinai pagrindė savo pareiškimą. Nutartis buvo priimta formaliai vertinant kreditorės išdėstytą poziciją ir nesigilinant į konkrečių prie pareiškimo pridėtų įrodymų turinį bei nepateikiant konkrečių motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą B. J. prašo teismo skolininko V. B. atskirąjį skundą dėl 2013 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7960-528/2013 atmesti ir šią nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį konstatuoja teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atlikus ieškovo pateiktų prima facie įrodymų vertinimą teismui pakanka įsitikinti tuo, kad ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus ieškinys galėtų būti patenkintas. Nagrinėjamu atveju kreditorė reikalauja priteisti pinigines sumas iš skolininko, kadangi ši įvykdė prievolę už skolininką, o pastarasis šių pinigų jai negrąžino. Kreditorė pateikė dokumentus, kurie pagrindžia pareiškimo faktinį pagrindą ir pagal pateiktus įrodymus galimai bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Tuo tarpu skolininkas atskirajame skunde net neneigia gavęs pinigines lėšas, nepateikia jokių dokumentų, kurie įrodytų gautų lėšų grąžinimą.
2. Skolininkas atskiruoju skundu nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nagrinėjamoje byloje buvimo, kurį sudaro didelės ieškinio sumos sąlygos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju egzistavimas. Galimo palankaus teismo sprendimo neužtikrinus, egzistuotų formalaus teisingumo vykdymo rizika, kuomet priimtas sprendimas formaliai būtų vykdytinas, tačiau jį įvykdyti realiai nebūtų objektyvios galimybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skolininko V. B. turtui pritaikytos atitinkamo dydžio laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, taikydamas Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-613/2007).
Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, negali būti vertinami bylos įrodymai ir bylos aplinkybės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, grėsmės būsimiems pareiškėjo (-os) turtiniams interesams sumažinimas ar visiškas pašalinimas.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas tik susipažįsta su pareikštu ieškiniu ir jo priedais šioje proceso stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2013). Dar daugiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį konstatuoja teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atlikus ieškovo pateiktų prima facie įrodymų vertinimą teismui pakanka įsitikinti tuo, kad ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus ieškinys galėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-641/2010).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo vertinamas reikalavimų tikėtinumas, tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Kreditorė kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka („Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimas“). Pažymėtina, jog bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas motyvuotas prašymas takyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas ir duomenys apie skolininko turtą, o CPK 433 straipsnio 3 dalis numato, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui (pareiškėjui) galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Atsakovas atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.
CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
Nagrinėjamoje byloje kreditorė yra pareiškusi skolininkui reikalavimą dėl 227 603,83 Lt priteisimo. Pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę tokia suma fiziniam asmeniui laikytina didele. Apeliantas nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog nėra grėsmės, kad, ieškinio patenkinimo atveju, sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 178 straipsnis, 314 straipsnis), nepateikė argumentų dėl to, kad jis turi pakankamai turto būsimojo teismo sprendimo vykdymui. Nesant įrodymų, jog apeliantui priklausančio turto vertė ir piniginių lėšų suma žymiai viršytų reikalavimo sumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog galimo palankaus kreditorei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).
Minėtų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog didelė reikalavimo suma gali padidinti teismo įsakymo neįvykdymo riziką, šiuo konkrečiu atveju vertinti kreditoriaus reikalavimų tikėtinumo nebuvo būtina (CPK 432 straipsnis, 433 straipsnio 3 dalis).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Todėl, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas pažymi, kad skolininkas, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį, vadovaudamasis CPK 148 ar 149 straipsniais, gali kreiptis į civilinę bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.
Apeliacinės instancijos teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 290 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.