- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 2-990/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ektornet Real Estate Lithuania“, akcinei bendrovei Swedbank, uždarajai akcinei bendrovei „Elektornet Real Estate Lithuania“
- Ieškovas
- K.V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ektornet Real Estate Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės K.V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1849-123/2012, iškeltoje pagal ieškovės K.V. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Swedbank, uždarajai akcinei bendrovei „Elektornet Real Estate Lithuania“, trečiajam asmeniui antstoliui Gintarui Kairiui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K.V. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams AB Swedbank, UAB „Elektornet Real Estate Lithuania“, trečiajam asmeniui antstoliui Gintarui Kairiui, kuriuo prašė pripažinti vienašališką kredito sutarčių Nr. 06-064026-FA ir Nr. 06-064028-FA nutraukimą neteisėtu; pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – grąžinti iš varžytynių parduotą turtą ieškovei.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti naujajam turto savininkui UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ perimti iš ieškovės turtą, iki bus priimtas teismo sprendimas, ir areštuoti butą, esantį adresu Ramioji g. 1A-6, Klaipėdoje, kad naujasis turto savininkas neperleistų turto tretiesiems asmenims. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grindė tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovės K.V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino - pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti uždraudė atsakovui UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, perimti iš ieškovės butą, esantį Ramioji g. 1A-6, Klaipėdoje, taip pat nutarė areštuoti atsakovui UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – minėtą butą, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys yra dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo (turtinis ginčas), ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Taip pat nurodė, kad yra pagrindas manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, atsakovas ginčo turtą gali perleisti tretiesiems asmenims (CPK 144 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, taip pat prašo ieškovei K.V. skirti teismo nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nors pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK 144 straipsnio nuostatas, prima facie nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau akivaizdu, kad jeigu teismas būtų pasisakęs, tai būtų turėjęs konstatuoti, jog ieškinys nėra pagrįstas faktiniais bei teisiniais argumentais.
2. Net jei teismas nuspręstų, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, netenkinama CPK 144 straipsnio sąlyga – ieškovė nenurodė jokių aplinkybių leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantas perleidžia ar ketina perleisti ginčo butą tretiesiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, nepridėjo tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
3. Pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones vertinant ekonomiškumo aspektu, akivaizdu, kad jos neatitinka teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principų – pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias apeliantui perimti butą iš ieškovės, teismas ginčo laikotarpiu sudarė sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti, be jokio atlyginimo neteisėtai gyvenant apeliantui teisėtai priklausančiame bute ir sudarė sąlygas apeliantui patirti papildomų nuostolių dėl to, kad ieškovei naudojant bus nudėvimas apeliantui priklausantis butas.
4. Net jei teismas nuspręstų, kad ieškinys prima facie pagrįstas, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti visiškai pakaktų draudimo apeliantui disponuoti butu, jį įkeisti.
5. Vienintelė ieškinio pateikimo priežastis – siekis kuo ilgiau neatlygintinai naudotis butu bei nutolinti jo atlaisvinimą ir pareigą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą dėl iškeldinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t.y. pateikė neteisėtą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jai skirtina bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB Swedbank mano, kad teismo nutarties dalis dėl draudimo perimti įsigytą turtą yra ne tik nepagrįsta, bet ir perteklinė, taip pat nepagrįstai suteikė ieškovei išskirtinį pranašumą, tokiu būdu pažeidė proporcingumo, ekonomiškumo principus bei pažeidė proceso šalių interesų pusiausvyrą. Nurodo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertino galimus ieškovės praradimus, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino apeliantui atsirasiančius nuostolius. Atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą iškeldinti ieškovę iš ginčo buto. Sprendimas yra apskųstas, todėl mano, jog šioje byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas perimti įsigytą turtą yra siekis teismo pagalba įgyti nepagrįstą pranašumą prieš asmenį, įsigijusį ginčo butą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės K.V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 144 straipsnio nuostatas, prima facie nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, o jeigu būtų pasisakęs, tai būtų turėjęs konstatuoti, jog ieškinys nėra pagrįstas faktiniais bei teisiniais argumentais.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, tik susipažinęs su pareikštu ieškiniu ir jo priedais, šioje proceso stadijoje neturėjo pagrindo abejoti ieškovės reikalavimų tikėtinumu ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, argumentuodamas tuo, kad jos neatitinka teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principų bei suteikia teisę ieškovei kuo ilgiau neatlygintinai naudotis butu ir nutolinti buto atlaisvinimą bei pareigą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą dėl iškeldinimo.
Su šiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.
Teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kokių ir kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias jų, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos. Nagrinėjamu atveju iš oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimas pagal ieškovo UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ patikslintą ieškinį atsakovams K.V. ir R. V., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą K.V., išvadą teikiančiai institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl iškeldinimo nėra įsiteisėjęs, ginčas sprendžiamas Klaipėdos apygardos teisme. Šios aplinkybės patvirtina, kad vykdyti minėtą sprendimą ieškovei pareiga nėra atsiradusi.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neišvengiamai susijęs su atitinkamų neigiamų padarinių šaliai, kurios turtui jos yra taikomos, kilimu, tačiau nagrinėjamu atveju taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pritaikė tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantas taip pat prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apelianto vertinimu, ieškovė pateikė neteisėtą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
CPK 95 straipsnyje numatyta teismo teisė dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, paskirti iki dvidešimties tūkstančių litų baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir jos veiksmuose yra CPK 95 straipsnyje įtvirtinti savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto prašymas dėl teismo nustatyto dydžio baudos skyrimo ieškovei netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą.