Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 22-IL-20-04394-e, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Kauno apskr. VPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir savigynai.

Šioje byloje Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių III skyriaus 14–17 punktais, skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ ir su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis, taip pat išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai numato šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą ir tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir savigynai neišduotas dėl jam taikytos administracinės atsakomybės.

Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad nuo 2000 m. gegužės mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. dėl pareiškėjo užfiksuotas 61 administracinis nusižengimas (pažeidimas): 32 kartus jis baustas už nustatyto greičio viršijimą; 4 kartus – už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 1 kartą – už pareigūnui galiojančio vairuotojo pažymėjimo nepateikimą; 2 kartus – už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą; 3 kartus – už pėsčiųjų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 2 kartus – už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 7 kartus – už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą; 1 kartą – už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą; 8 kartus – už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą; 1 kartą – už vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, važiavimą pėsčiųjų taku. Iš išrašo matyti, kad iki duomenų pateikimo dienos, t. y. iki 2022 m. gruodžio 27 d., dėl 12 nusižengimų sprendimai nepriimti, dėl 1 nusižengimo nutraukta teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnį.

Atsakovas, neišduodamas leidimo, vadovavosi Administracinių nusižengimų registro duomenimis apie pareiškėjui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus bei Registro archyviniais duomenimis.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jo padaryti teisės pažeidimai yra mažareikšmiai, dalis nuobaudų jau nebegalioja, nes yra sumokėtos baudos ir praėjęs vienerių metų terminas, todėl jų atsakovas neturėjo vertinti. Pareiškėjas nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, byloje nėra aplinkybių, kurios leistų teigti apie jo pavojingumą sau ar visuomenei.

Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, kad, taikant GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-251-552/2023).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, yra pažymėjęs, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-143-974-14; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-251-552/2023).

Administracinių nusižengimų gausa nuo 2000 m. gegužės mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., jų pobūdis (32 kartus pareiškėjas baustas už nustatyto greičio viršijimą, taip pat baustas už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, už važiavimą pėsčiųjų taku), šio pobūdžio nusižengimų faktų nesumažėjimas, bet padidėjimas paskutinių 5 metų laikotarpiu (20 pažeidimų dėl nustatyto greičio viršijimo), o ypač 2 paskutinių metų iki Sprendimo priėmimo laikotarpiu (2021–2022 m. laikotarpiu fiksuota 10 nustatyto greičio viršijimo pažeidimų) (šias aplinkybes įrodo Administracinių nusižengimų registro duomenys apie pareiškėjui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metus), patvirtina, kad pareiškėjas, pasinaudodamas suteikta teise vairuoti automobilį – padidinto pavojaus šaltinį, nuolat pažeidžia Kelių eismo taisykles, t. y. tyčia, sąmoningai veikia priešingai teisei, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra linkęs paisyti nei teisės aktų, nei visuomenės vertybių. Pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis, jų sistemiškumas liudija asmens nenorą paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1956-415/2021).

Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų apie pareiškėjui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metus nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. tame pačiame kelio ruože (duomenys neskelbtini) viršijo greitį ir už tai buvo nubaustas net 5 kartus. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu pareiškėjas neginčijo, paaiškindamas, jog toje vietoje greičio ribojimo ženklai pastatyti be pagrindo, todėl neprivalėjo jų laikytis. Teismo vertinimu, tai patvirtina jo atsainų požiūrį į nustatytus saugaus eismo reikalavimus, jų ignoravimą, ir leidžia daryti išvadą, jog toks pareiškėjo elgesys galimas ir ateityje.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nuomonė, jog sistemingai daromi administraciniai nusižengimai negali užkirsti kelio jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, rodo jo nuostatas, kad pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles yra normalus elgesio standartas. Pareiškėjo neatsakingas elgesys, taip pat jo kaip fizinio asmens nustatyto saugaus greičio viršijimas, sustojimas ir stovėjimas neleistinose vietose bei daugybė kitų nusižengimų, kurie daromi sistemingai, laikytini ne tik nepagarba kitiems eismo dalyviams, bet ir grėsme kitų asmenų turtui bei saugumui. Todėl teismas neturi pagrindo priešingai išvadai, nei padaryta skundžiamame Sprendime, jog pareiškėjas savo elgesiu kelia grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog kai kuriuos administracinius teisės nusižengimus padarė jo dukra ir sutuoktinė, pareiškėjo kaltės nepaneigia, nes nutarimai yra surašyti jam ir yra įsiteisėję. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo paaiškinimai, kad didelė dalis kelių eismo taisyklių pažeidimų padaryti esant būtinajam reikalingumui, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai, nes į bylą šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikta.

Taip pat pažymėtina, jog Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti duomenimis apie praeityje padarytus administracinius pažeidimus vien dėl to, kad nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę ar nuobaudos mažareikšmės.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo darbinę veiklą, atsakingas pareigas gamybinėse įmonėse, į bylą pateiktos aukštojo mokslo diplomų kopijos ir kiti duomenys savaime nepaneigia jo biografijos faktų ir aplinkybių dėl neatsakingo elgesio, kuris netoleruojamas viešo intereso apsaugos kontekste. Atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, juos vertinant kokybiniu ir laiko požiūriais, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas yra neproporcinga priemonė. Be to, reikia įvertinti tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidėjusia rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams.

Taip pat teismas vertina, jog skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nagrinėjamu atveju Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su šiam klausimui išspręsti aktualia Įstatymo norma. Akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinomi ir suprantami atsakovo Sprendimo argumentai, dėl jų ir padavė skundą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog nustatyti ir įrodymais pagrįsti pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ir visuomenės saugumui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2640-602/2021, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2575-520/2021).

Sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas ir tinkamai motyvuotas, todėl jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo tenkinimui dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.