- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- e1-1003-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21295-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nekur nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2019 m. gegužės 21 d., apie 23.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeiminio konflikto metu, tyčia smurtaudamas prieš savo sutuoktinę R. V., abiem rankomis pastūmė ją į krūtinę, dėl ko pastaroji nugriuvusi ant grindų susimušė sėdmenis. Tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais A. V. sukėlė nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą.
Be to, A. V. 2020 m. sausio 1 d., apie 01.35 val., Kirtimų g., Vilniuje, ties sankryža su Eišiškių pl., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena su žmona R. V. jau apie 39 metus, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 21 d., apie 21 val., tikslaus laiko pasakyti negali, grįžo namo iš draugo su kuriuo išgėrinėjo. Grįžęs namo atsigulė pamiegoti, vėliau atsikėlė pavalgyti, tada tarp jo ir žmonos R. V. kilo žodinis konfliktas, nes žmona pradėjo jam priekaištauti, jai nepatiko, kad jis buvo neblaivus. Žodinio konflikto metu pastūmė žmoną abiem rankomis, kaip tai buvo pasakyti negali, nes ne visas įvykio aplinkybes atsimena, kaip jau ir minėjo buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po to jo žmona nukrito ant grindų, kaip žmona nukrito pasakyti negali, nes taip pat neatsimena. Po konflikto nuėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus, išgirdęs, kad žmona kviečia policiją, išėjo iš namų. Dėl savo veiksmų žmonos atžvilgiu labai gailisi, nenorėjo sukelti fizinio skausmo. Žmonos R. V. atsiprašė, žmona jam atleido, pažadėjo pasitaisyti, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jam ir žmonai susitaikius (b. l. 52, 59). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl kitos nusikalstamos veikos A. V. savo kaltę taip pat pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2006 m. jam yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Per Naujųjų metų šventę vartojo alkoholinius gėrimus, šventė Trakų rajone. 2020 m. sausio 1 d., apie 1 val., būdamas neblaivus išvažiavo į savo namus. Važiuojant Vilniuje, Kirtimų gatve, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai nustatė, jog jis vairuoja transporto priemonę neblaivus. Į alkoholio matuoklį jis įpūtė daugiau nei 2 promiles. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 114, 121).
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2019 m. gegužės 21 d., vakare ji nuėjo miegoti, iš miego apie 23.50 val. ją prikėlė garsus riksmas. Kai atsikėlė išgirdo, jog jos vyras A. V. konfliktuoja su savo tėvu A. J. V., tėvui sakė, kad jis trukdo jiems gyventi. Ji priėjo prie vyro, paprašė nusiraminti ir eiti miegoti, tačiau vyras buvo agresyvus, šaukė ant jos, vadino necenzūriniais žodžiais, vėliau dviem rankomis tyčia ją pastūmė po ko ji, parkrito ant žemės, tada vyras pasiėmė šluotą ir rėkė, jog trenks jai su ja ir sulaužys šluotą į jos galvą. A. V. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat ji jo bijo. A. V. jau apie 4 mėnesius niekur nedirba ir nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Namuose nuolat konfliktuoja su ja ir savo tėvu, kuris gyvena kartu su jais. Jau ne pirmą kartą prieš ją fiziškai smurtauja, tačiau anksčiau kviesti policijos nedrįso, taip pat vyras nuolat kartoja, jog palauš ją psichologiškai. Su A. V. susituokę yra 38 metus, kartu gyvena, vedą bendrą ūkį (b. l. 19). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nurodė, kad gyvena kartu su vyru A. V., adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso jai, jos vyras jau apie 5 mėnesius girtauja, niekur nedirba, dėl to namie vyksta barniai. 2019 m. gegužės 21 d., apie 19 val. jos vyras grįžo namo iš draugo, su kuriuo gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 22.30 val. ji jau miegojo virtuvėje ir išgirdo triukšmą, jos vyras konfliktavo su savo tėvu A. J. V.. Atėjo į koridorių ir užsistojo, vyro tėvą, A. J. V. pasakė, kad eitų į savo kambarį ir uždarė kambario duris. Nori pabrėžti, kad A. J. V. jų konflikto negirdėjo ir nematė, nes yra garbaus amžiaus žmogus, turi sveikatos problemų, labai blogai girdi. Koridoriuje ji vyrui sakė, kad nustotų kabinėtis prie savo tėvo. Žodinio konflikto metu vyras abiem rankomis ją pastūmė į krūtinę ir ji nukrito ant grindų, ant kairio šono, skausmą pajuto kairės pusės sėdmenų srityje, skausmas nebuvo stiprus, greitoji medicinos pagalba nebuvo reikalinga, pas medikus nesikreipė, nes jokių akivaizdžiai matomų sužalojimų nebuvo. Stūmimo metu fizinio skausmo nepatyrė, jai skaudėjo, kai nukrito ant grindų, nes susitrenkė kairės pusės sėdmenis. Vyras jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jai ir vyrui A. V. susitaikius (b. l. 39).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d., 00.33 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras mušasi, rėkauja, fone girdisi didelis triukšmas (b. l. 10).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 22 d., apie 00.47 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos neblaivus vyras mušasi, rėkauja, fone didelis triukšmas. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja R. V., kuri teigė, jog 2019 m. gegužės 22 d., vakare ji nuėjo miegoti, iš miego apie 23.50 val. ją prikėlė garsus riksmas. Kai atsikėlė ji išgirdo, jog jos vyras A. V. konfliktuoja su savo tėvu A. J. V., tėvui jis sakė, kad šis trukdo jiems gyventi. Priėjusi prie vyro, paprašė nusiraminti ir eiti miegoti, tačiau vyras buvo agresyvus, šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais, vėliau dviem rankomis tyčia pastūmė R. V., po ko ji parkrito ant grindų, tada vyras pasiėmė šluotą ir rėkė, jog trenks jai su ja ir sulaužys ją į jos galvą. A. V. veiksmai sukėlė R. V. fizinį skausmą, taip pat moteris teigė vyro labai bijanti. A. V. jau apie 4 mėnesius niekur nedirba ir nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Namuose nuolat konfliktuoja su pranešėja ir savo tėvu, kuris gyvena kartu su jais. Jau ne pirmą kartą prieš pranešėją fiziškai smurtauja, tačiau anksčiau kviesti policijos nedrįso, taip pat vyras nuolat kartoja, jog palauš ją psichologiškai. Su A. V. susituokę yra 38 metus, kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Kai atvyko į įvykio vietą A. V. namuose nebuvo, R. V. teigė, jog vyras tikriausiai pabėgo, tačiau kada vyras išėjo ji nematė, todėl apžiūrėjo visą butą, A. V. nerado. Moteris teigė, jog vyras gali slėptis kažkur aplink namus arba gali būti (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte pas draugą, nuėjus į (duomenys neskelbtini) esantį butą jo durų niekas neatidarė (bute buvo tylu, šviesos nedegė), paieškojus asmens kieme aplink (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį ir aplink kitus daugiabučius namus A. V. surasti nepavyko (b. l. 35).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjos A. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-21295-19, pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl įvykio 2019 m. gegužės 21 d., apie 23.50 val., adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, durų skambutis neveikė, pačios durys buvo praviros. Bute buvo A. J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo vienas. Pilietis yra senyvo amžiaus asmuo, atrodo tvarkingai, neišgėręs. Išorinių smurto žymių ant matomų kūno vietų (veido, galvos, kaklo srities, rankų bei plaštakų) nesimatė. Bandant užduoti jam klausimus susijusius su ikiteisminiu tyrimu, A. J. V. į juos nereagavo, sėdėjo nuleidęs galvą, buvo susimąstęs, taip pat gestais parodė, kad jis neprigirdi. Jis tik neaiškiai pasakė, kad R. V. šiuo metu yra darbe. Daugiau jokių komentarų iš jo nepavyko sulaukti. Dėl A. J. V. fizinių savybių, o būtent dėl jo senyvo amžiaus, bei klausos sutrikimų, galimai ir dėl kitų psichologinių savybių, apklausti minėto piliečio nepavyko (b. l. 34).
Nukentėjusiosios R. V. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 21 d., 23.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras A. V., būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą prieš ją ir kartu gyvenantį savo tėvą A. J. V.. Jos vyras fizinį ir psichologinį smurtą naudoja jau ne pirmą kartą ir yra grasinęs fiziniu susidorojimu, todėl bijo dėl savo ir senyvo amžiaus uošvio sveikatos ir gyvybės. Prašo policijos ir prokuroro skirti sutuoktiniui kardomąją priemonę nesiartinti prie jų ir nesilankyti jų bute kol vyks tyrimas (b. l. 15).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja R. V. paaiškino, jog 2019 m. gegužės 22 d., apie 23.50 val. jos vyras A. V. tyčia dviem rankomis ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ir pajuto fizinį skausmą. Protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad aplinka tvarkinga, aplinkoje smurto žymių nesimato (b. l. 18-24).
Kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2019 m. gegužės 22 d. vaizdo įrašas. Vaizdo įraše nufilmuota moteris (R. V.), kuri pasakoja pareigūnui, kas atsitiko. Moteris nurodė, kad nežino, ką daryti, jos sutuoktinis jau 4 mėnesius geria, dabar smurtauja, „šoka ant tėvo“. Vyras šoko ant tėvo, sakė, kad užmuš jį, kad jis čia netrukdys, tada ji pasigriebė šepetį. Vyras kai smurtauja stumdo, daužo, „paima ją ir va šitaip smaugia“, taip darė ir dabar. Vyras išgirdo, kad ji kviečia policiją, išsigando ir pabėgo. (b. l. 27-30).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, pavadinimu „download_10.102.186.22_2019-05-22_00-33-03_25.00“. Garso įrašo data 2019 m. gegužės 22 d. Garso įraše girdima, kaip moteris prisistačiusi R. V. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, pokalbio metu moteris prašo pagalbos, nes vyras prieš ją smurtauja (b. l. 31).
Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad A. V., įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, susitaikė su nukentėjusiąja A. V. (b. l. 66).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. birželio 20 d. nutarimu A. V. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam ir nukentėjusiajai susitaikius (b. l. 63-67).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. sausio 15 d. nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas, kuriame A. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, kadangi A. V. per vienerius metus po ikiteisminio tyrimo nutraukimo jam susitaikius su nukentėjusiąja, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. sausio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, kuriame A. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu sujungtas su jo atžvilgiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pradėtu ikiteisminiu tyrimu (b. l. 3).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi A. V. smurtą naudojo savo sutuoktinės R. V., su kuria jis kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu.
Byloje esantys aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V. 2019 m. gegužės 21 d., apie 23.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia smurtaudamas prieš savo sutuoktinę R. V., abiem rankomis pastūmė ją į krūtinę, dėl ko pastaroji nugriuvusi ant grindų susimušė sėdmenis, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. I. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 02.18 val., dirbdamas ekipaže 1722 su vyriausiąja patrule S. V., Vilniuje, Kirtimų g., pastebėjo įtartinai važiuojantį, vingiuojantį po kelią, automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems panaudojus specialiuosius tarnybinio automobilio šviesas ir garso signalą automobilis buvo sustabdytas. Priėjęs prie automobilio pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, šis kalbėjo nerišliai, jokių dokumentų neturėjo. POLIS registre nustatė, jog tai A. V.. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad truputi. Panaudojus tarnybinį alkotesterį, 01.39 val. A. V. nustatytas 2,28 promilių girtumas, antru pūtimu 02.01 val. nustatytas 2,23 promilių girtumas (b. l. 100).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės S. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 01.35 val., patruliuojant kartu su patruliu E. I., važiuojant nuo Vaidotų k. link Pagirių g., pastebėjo automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vairavimas kėlė abejonių dėl galimybės toliau kvalifikuotai vairuoti transporto priemonę. Buvo priimtas sprendimas sustabdyti transporto priemonę. Stabdant automobilį su švyturėliais, automobilio vairuotojas neiškarto suprato jų reikalavimą sustoti ir važiavo toliau, nusuko link miesto centro ir sustojo tik po tiltu. Priėjus prie automobilio, iš salono ir nuo asmens burnos buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Paklausus asmens, ar turi prie savęs dokumentą, jis atsakė, kad ne. Iš asmens pateiktų duomenų per POLIS II naršyklę nustatyta, kad automobilį vairavo A. V.. Asmuo nerišliai kalbėjo, sunkiai ėjo tiesiai, dėl šios priežasties buvo nuspręsta vairuotoja patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Paklausus asmens, prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, jis teigė, kad prieš 3 valandas. Alkoholio matuokliu apie 01.40 val. jam buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas. A. V. pasiūlius atlikti neblaivumo testą, jis sutiko. Atlikus testą, asmuo tiesia linija negalėjo eiti, atsimerkęs pirštu nosies galą paliesti sugebėjo. Alkoholio matuokliu apie 02.01 val. jam buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. Su alkoholio matuoklio parodymais A. V. sutiko. Patikrinus POLIS II naršyklę, paaiškėjo, kad A. V. neturi vairuotojo pažymėjimo, nes šis jam buvo atimtas (b. l. 81).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 1 d., 01:39:56 val. A. V. buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o 02:01:25 val. – 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 102, 103). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 104).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. V. 2020 m. sausio 1 d. d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 01.40 val. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 02.01 val. A. V. nustatytas 2,23 promilių girtumas. Kaltinamasis A. V. tikrinimo rezultatų neginčijo, su rezultatais sutiko, neblaivumo patikrinimo aktą pasirašė (b. l. 105).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra R. V. (b. l. 9).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad pagal 2020 m. sausio mėnesio leidinį automobilio „VW Sharan“, 1997 metų, kaina be PVM yra 1 024 EUR (b. l. 83).
A. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2020 m. sausio 1 d., apie 01.35 val., Vilniuje, Kirtimų g., ties sankryža su Eišiškių pl., vairavo automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 127). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 22 d. nutarimu jam paskirta 300 EUR bauda (b. l. 128).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. V. vairavo automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,23 promilės), todėl kaltinamojo A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis A. V. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis sutiko (b. l. 129-130, 131).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, skirtingo pobūdžio. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. V. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo atveju, sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. V. neteistas (b. l. 125), tačiau jo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas iš pradžių buvo nutrauktas jam su nukentėjusiąja susitaikius, bet nepraėjus metams laiko jis įvykdė kitą tyčinį nusikaltimą, kas patvirtina, jog kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė ir išreikšto pasitikėjimo nepateisino. Be to, abu nusikaltimai įvykdyti kaltinamajam būnant apsvaigus nuo alkoholio, tai rodo, kad jis turi problemų su alkoholio vartojimu. A. V. baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 126, 128), šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomi bausmių dydžiai – 30 parų arešto už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir 50 parų arešto už 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju yra protingi ir proporcingi, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. V. skirtina galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
A. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. A. V. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo tokios būklės neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis praeityje yra baustas už KET pažeidimus, taip pat du kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam, būtent už vairavimą esant neblaiviam jam anksčiau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kita vertus prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Bylos duomenimis automobilis „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso kaltinamojo sutuoktinei R. V.. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis su sutuoktine santuokoje gyvena ilgiau nei 30 metų, automobilis „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas santuokos metu, taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Akivaizdu, kad gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, A. V. ir R. V. bendrai galėjo naudotis santuokoje įgyta transporto priemone. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-81-676/2019). Taigi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą neeliminuoja pagrindo jį konfiskuoti. Automobilis „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi ekonominę vertę, juo naudojantis padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. V. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs alkoholio ir praėjus palyginti neilgam laiko tarpui sėdo už vairo, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Praeityje A. V. jau yra du kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam, būtent dėl to jam praeityje ir yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Akivaizdu, jog būdamas jau ne kartą baustas už šiurkščių KET taisyklių pažeidimą, net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kaltinamasis jokių išvadų nepadarė ir toliau pažeidžia KET. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad automobilis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. birželio 12 d., 19.59 val. iki 2019 m. birželio 14 d., 9.43 val. bei nuo 2020 m. sausio 1 d. 01.40 val. iki 2020 m. sausio 1 d., 11.51 val., t. y. tris dienas (b. l. 44, 53, 107, 108), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 54, 123) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir A. V. paskirti subendrintą 75 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti – 50 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. V. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 12 d., 19.59 val. iki 2019 m. birželio 14 d., 9.43 val. bei nuo 2020 m. sausio 1 d. 01.40 val. iki 2020 m. sausio 1 d., 11.51 val. (tris dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti galutinę bausmę – 47 paras arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.