Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-02-28 · Civilinė byla Nr. 2-1339-944/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
2-1339-944/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26331-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
J. N. M.
Advokatai
Juzefa Brinevičienė
Civilinė byla Nr. 2-1339-944/2017Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-26331-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: .2.6.1; 2.6.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. N. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko T. Z. M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji augina nepilnametę dukrą, nuo gimimo, pastaruosius pusantrų metų gyvena Lietuvoje. Atsakovas dukros neišlaiko, nusišalino nuo jos priežiūros. Teigia, kad šiuo metu ji vienas išlaiko dukrą. Paaiškino, kad prašoma priteisti suma šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas nurodo, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami pagal E. S. teisės normas, t. y. pagal reglamentą Nr. 1393/2007. Pirmą kartą siųsti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, jo darbovietėje. Pakartotinai siunčiant kitus teismo procesinius jų asmeniškai įteikti atsakovui nepavyko. Teismas nurodo, kad asmuo negali piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis, pats turi domėtis pradėtu teisminiu procesu. Šiuo atveju galimybės teismui nustatyti kitą atsakovo gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresą nėra, todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo darbovietės adresu ir laikomi įteiktais pagal LR CPK 121 str. nuostatas. Šiuo atveju sprendžiami klausimai susiję su nepilnamečiu vaiku, jo teisėmis ir interesais, todėl procesas turi būti koncentruotas ir ekonomiškas. Byloje pateikti ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai patvirtina, kad jam žinoma apie paskirtą teismo posėdį, tačiau jame nedalyvavo, neatvykimo priežastys nėra žinomos. Atžvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra ar neužtikrintų jos poreikių. Šiuo metu įvertinus vaiko amžių gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, iš vaiko tėvo priteistas išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko T. Z. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 12). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–23). Ieškovė nuomojasi būstą (b. l. 92–94). Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra pateikta.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos A. T. formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje ieškovo paaiškinimais ir rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovės nepilnamečiu vaiku rūpinasi nuo gimimo, Lietuvoje yra ilgiau nei metus. Duomenų, kad atsakovas prieštarautų dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra pateikta, t. y. ieškovei išvykus iš Junginės karalystės teisminiai procesai dėl vaiko grąžinimo nebuvo baigti. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam šiuo metu dveji metai. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad daugiausia lėšų reikia maistui, higieninėms prekėms, rūbams, avalynei, žaislams ir pan. Ieškovė nurodė, kad dukra turėjo sveikatos problemų, t. y. buvo diagnozuota šleivapadystė, klubų displazija, tuo metu buvo reikalingas medicininis gydymas. Šiuo metu nepilnametis vaikas neturi specialių poreikių. Ieškovė nurodė, kad mergaitė lanko darželį, reikia skirti lėšų maistui, higieninėms prekėms, buto nuomai ir komunalinėms paslaugoms. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Ieškovė nepateikė išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl pripažintina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti būtina viena minimali alga – 380 Eur. Teismo vertinimu ši suma pagal teisės normų reikalavimus pripažintina minimali, jos papildomai įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str.). Teismas ieškovės prašymu rinko įrodymus Junginėje Karalystėje, tačiau negavus duomenų apie procesą dėl įrodymų rinkimo, šio prašymo atsisakė.

Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovės nepilnametei dukrai priteistina pusė minimalios mėnesinės algos – 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-12-31) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Dėl didesnio vaiko poreikių nėra pateikta jokių duomenų, todėl ieškovės prašoma priteisti suma 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikytina neįrodyta (LR CPK 78 str.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė nuo jų mokėjimo buvo atleista. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteistinas 68 Eur dydžio žyminis mokestis dėl gyvenamosios vietos nustatymo 41 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. 109 Eur žyminis mokestis valstybei, bei 407,60 EUR Eur išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, suteiktą ieškovui (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės T. Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai T. Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-12-31) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 109 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo J. N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 407,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė