Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-289-610/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
1-289-610/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16818-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
J. D.
Kaltinamasis
J. R., M. L.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-289-610/2021Proceso Nr. 1-01-1-16818-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.6.1;
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos mėn. 1 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai,nukentėjusiam J. D. ir jo atstovui advokatui V. P.,kaltinamiesiems J. R., M. L. ir jų gynėjui advokatui R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, ūkininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent: 2020 m. balandžio 30 d., apie 18 val. 00 min., laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė nukentėjusiajam J. D. iki 18 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas J. D. galvos sumušimą, dauginius paviršinius sužalojimus, o taip pat nubrozdinimus kaktos ir kairės blauzdos srityse, kraujosruvas kairio peties abiejų žastų, kairio dilbio, krūtinės, abiejų šlaunų, kairio pakinklio ir kairės blauzdos srityse, kas nukentėjusiajam J. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą

M. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent: 2020 m. balandžio 30 d., apie 18 val. 00 min., laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, metaliniu vamzdžiu tyčia sudavė vieną smūgį J. D. į kojų sritį, kas nukentėjusiajam J. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo J. R. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta dalinai. Parodė, kad įvykio laiku, balandžio 30 d., važiavo purkšti avižų. M. L. su traktoriumi purškė avižų lauką, jis buvo automobilyje su žmona D. R.. Atvažiavęs J. D. užblokavo traktorių, sustojo traktoriaus priekyje, pribėgo prie traktoriaus ir filmavo jo vairuotoją, rankose turėjo telefoną. Tada pats važiavo link traktoriaus, sustojo šone, pribėgo J. D., vos jam spėjus išlipti, nukentėjęs jį puolė ir iškart smūgiavo. Pirmiausia sudavė ranka į veidą kumščiu, po smūgio dar spyrė, tada pats pradėjo gintis. Automobilyje turėjo metalinį vamzdį, išlipdamas iš automobilio, vamzdį pasiėmė, kadangi galvojo, jog J. D. puls. Nukentėjęs sudavė smūgį į veidą, įspyrė į koją, buvo agresyvus, todėl gindamasis sudavė vamzdžiu nukentėjusiam. Sudavė į kairę koją, kairę ranką. Į ranką sudavė vieną du kartus, į kojas sudavė ne mažiau penkių kartų, gal ir daugiau. Į galvą nesmūgiavo. J. D. buvo labai piktas, atrodė lyg nejaustų smūgių, ėjo paskui jį, stūmė smūgiuodamas, stūmė rankom kūnu, nebuvo kaip jo išvengti. Sudavė ir dėl to, kad J. D. norėjo atimti vamzdį, tuo metu mano, kad pataikė į kairę ranką. Tuo metu kai jis sudavinėjo smūgius, M. L. buvo traktoriuje. Jam besigrumiant su nukentėjusiu, iš J. D. mašinos išlipo jo draugas. Draugas pribėgo prie jų ir tuo metu konfliktas kaip ir baigėsi. J. D. jį paleido, o minėtas asmuo atsistojo prieš jį. Iš traktoriaus išlipo M. L., J. D. nuėjo prie D. R. ir įspyrė jai į koją, M. L. gindamas savo seserį sudavė J. D. vieną smūgį vamzdžiu į koją, o jis pats daugiau smūgių nesudavė. M. L. turėjo matyti jo ir nukentėjusiojo konfliktinę situaciją. Po M. L. smūgio J. D. nuėjo į automobilį. J. D. išvažiuojant iš lauko, nematė ant jo veido žymių. Įvykio metu nei jis, nei nukentėjęs nebuvo parkritę. Jo ir nukentėjusiojo santykiai labai blogi, konfliktai prasidėjo prieš 5 metus, nes J. D. labai supyko, kadangi pranešė pastarojo broliui, kad buvo sumušęs savo motiną. Buvę smurtinio pobūdžio konfliktų. Konflikto pradžios žmona nespėjo nufilmuoti. Laukuose buvo, kadangi saugojo dėl J. D. išpuolių, šis jį kaltina, kad purkšdamas laukus kenkia jo bitynui. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamasis M. L. apklaustas įrodymų tyrimo metu parodė, kad įvykio laiku balandžio 30 dieną, vairuodamas traktorių purškė J. R. lauką. J. R. laukė gale lauko. Atvažiavęs J. D. užblokavo kelią, išlipęs iš automobilio pradėjo telefonu filmuoti. Po to privažiavo J. R. su jo seserimi D. R.. J. D. nubėgo nuo traktoriaus prie J. R. mašinos. Atsisukęs matė kaip J. D. sudavė smūgį J. R. ir pradėjo grumtis, stumdytis, matė kaip J. R. sudavė vieną smūgį J. D. į kojas. Po to pastebėjo, kad J. D. draugas nubėgo link J. R. ir nukentėjusio, tada išlipo ir jis. Traktoriuje buvo metalinis vamzdelis, todėl jį pasiėmė, kad apsiginti, jeigu būtų puolamas. Konfliktas tarp nukentėjusio ir kaltinamojo J. R. baigėsi kuomet J. D. draugas atsistojo tarp jų. Tada J. D. ėjo prie D. R., rėkė, keikė ir įspyrė jai į koją, tada sudavė nukentėjusiam vieną smūgį vamzdžiu į dešinę koją, šis apsisuko ir nuėjo. J. D. įspyrus seseriai, ši ir toliau filmavo, tuo momentu kluptelėjo. Kuomet J. D. atsitraukė, grįžo į traktorių. Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi gynė seserį.

Nukentėjusysis J. D. parodė, kad su J. R. konfliktuoja, pagrindinis konfliktas dėl kelio kurį šis turi atstatyti. Taip pat konfliktuoja dėl žuvusių bičių. J. R. balandžio 28 dieną purškė laukus, todėl žuvo jo bitės, apie tai pranešė aplinkos apsaugai. Įvykio dieną M. P. pasakė, kad vėl purškiami augalai, tada paskambino augalų apsaugos tarnybai, o šie pasakė, kad nuvažiuotų ir sustabdytų traktorių, kadangi iškvietė aplinkos apsaugos pareigūnus. Nuvažiavo į laukus, prašė M. L. palaukti, kol atvyks aplinkos apsauga, kadangi yra registruotas bitynas, laukus gali purkšti tik nuo 21 valandos. Tada M. L. pasiėmė telefoną ir kažkam skambino, atvažiavo J. R., pasakė jam, kad palauktų kol atvažiuos aplinkos apsauga. Šis iškart išsiėmė vamzdį ir kirto į galvą, prisidengė ranka, tačiau kliuvo ir į galvą. Smūgis buvo toks, kad jei nebūtų prisidengęs, būtų užmušęs. Kai J. R. sudavė į ranką buvo prie traktoriaus, nuo automobilio galėjo būti nuėjęs apie 5-10 metrų. Po smūgio parkrito, kiek gulėjo nežino, gavo kelis smūgius į šonus, sudavė J. R., kažkas sudavė iš nugaros, gal M. L., nematė. J. R. daužė į kojas iš priekio. Vienas mušė būdamas priekyje, kitas iš nugaros. Gynėsi kiek galėjo, jeigu ne M. P. būtų užmušę. J. R. smūgių nesudavė, D. R. nesudavė taip pat. Filmuotoje medžiagoje yra iškirpta kaip yra mušamas. Visi smūgiai buvo skausmingi, skausmą jaučia iki dabar, atsirado kitų ligų, ir šiuo metu patiria stresą, baimę, jaučia galvos skausmus, Padaryta ir turtinė ir neturtinė žala. Pirko raminamus vaistus, tepalus kojoms tepti. Pieš įvykį vartojo vaistus nuo spaudimo, astmos. Trynimui tepalus, prieš konfliktą buvo plyšę rankos raiščiai. Buvo numatyta planinė operacija, bet negalėjo operuotis. Prieš konfliktą sužalojimų neturėjo, prašė tenkinti pareikštą civilinį ieškinį.

Liudytoja D. R. parodė, kad J. R. yra jos sutuoktinis, M. L. jos brolis. Su J. D. jau 4-5 metai vyksta konfliktai. Prasidėjo tuo, kad M. L. purškė jiems priklausantį lauką, o atvažiavęs J. D. užblokavo traktorių. Su vyru nuvažiavo į lauką, o J. D. išlipęs iš automobilio bėgo link jų, pradėjo šūkalioti: „Dabar lipk, lipk, duok, duok“. Norėjo viską nufilmuoti, tačiau nepavyko užfiksuoti pradžios. Tiksliai kas įvyko kontakto pradžioje negali pasakyti, kai įjungė kamerą pamatė, kad J. R. nukentėjęs stūmė už mašinos. Jie tuo metu jau grūmėsi. Tada pribėgo J. D. draugas prie kaltinamojo J. R., o J. D. nuo jo atšoko. Jie abudu stovėjo priekyje, eidama iš paskos filmavo. J. D. atsisukęs kažką šnekėjo, nesitikėjo, kad puls ir nesitraukė. J. D. įspyrė jai į dešinę blauzdą, brolis tuo metu stovėjo už jos, ją gynė. Tada J. D. nuėjo link savo mašinos ir į ją įsėdo. Po to vėl išlipo, ir vėl įjungė kamerą filmuoti, kaip ėjo link jos ir J. R.. J. R. paskambino pagalbos numeriu. J. D. vėl puolė J. R., taip pat link jos, bandė spirti. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu neprisimena, nesuprato, ką sakė, buvo šokas 3 dienas po įvykio, apklausos metu taip pat galimai buvo šokas. Perskaičius jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad J. D. artindamasis prie jos bandė įspirti ar spėjo įspirti neprisimena, tuo metu atbėgęs jos brolis 3-4 kartus sudavė J. D. į kojas, teigė, kad galimai kažko nesuprato, apklausos metu nesusikalbėjo. Brolis sudavė vieną kartą. Savo apklausos protokolą skaitė, pastabų neturėjo. Įvykio metu J. D. nebuvo parkritęs. Nufilmavo du įvykio epizodus. Pradžioje galvojo, kad pirmą kartą nepavyko nufilmuoti, tačiau vėliau paaiškėjo, kad įrašas gavosi. J. R. buvo baustas dėl laukų purškimo, pranešė apie tai J. D.. Po konflikto buvo atvykusi greitoji medicininė pagalba, apžiūrėjo ją ir vyrą.

Liudytojas M. P. parodė, kad su J. D. pažįstamas, padėdavo jam ūkyje. Įvykio metu matė, jog J. D., kaltinamasis J. R. sudavė 4 kartus vamzdžiu. Įvykio dieną buvo lauke, pamatė, kad purškiami laukai, nuėjo apie tai pasakyti nukentėjusiam. J. D. kartu su juo nuvažiavo pasakyti, kad nepurkštų laukų, ir J. R. jam sudavė vamzdžiu. Sudavė į galvą, į šoną ir į koją. J. D. buvo parkritęs, paskui atsikėlė. Parvažiavus namo jam pasidarė silpna. Įvykio metu iš pradžių buvo automobilyje, o po to atėjo ginti nukentėjusį, atsistojo tarp jo ir kaltinamojo J. R. Jam jau atėjus į konflikto vietą buvo suduoti minėti keturi smūgiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu(2 t. b.l. 24-25), kad 2020 m., tikslios datos ir laiko neprisimena, mano, kad galėjo būti balandžio mėnesio pabaigoje arba gegužės mėnesio pradžioje, jis buvo pas pažįstamą J. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Buvo po pietų, kai pro langą pamatė kaip šalia J. D. lauko traktorius purškė lauką. Kadangi atstumas nuo J. D. lauke esančių bičių nėra labai didelis, gal apie 100 metrų, todėl pamanė, kad gali pakenkti J. D. bitėms ir pasakė apie tai J. D.. Tada J. D. iš karto sėdo į savo automobilį ir juo važiavo tiesiai į savo lauką. Jis kartu važiavo su J. D.. J. D. atvažiavo priešais traktorių purškusį J. R. lauką ir užblokavo jam kelią. Jis tuo metu buvo J. D. automobilyje, kuris nuo traktoriaus buvo apie 10 metrų atstumu. Tada pastebėjo, kad savo automobiliu atvyko J. R. ir sustojo arti J. D. automobilio. J. R., kiek jis prisimena, iš automobilio salono išsiėmė metalinį vamzdį ir atbėgęs sudavė juo J. D. per kojas. Sudavė tris kartus. Po šių suduotų smūgių J. D. suklupo. Kai pamatė, kad J. R. muša vamzdžiu J. D., tai jis išlipo iš automobilio, pribėgo prie J. D. ir J. R. ir atsistojo tarp jų viduryje. Tada J. R. nustojo mušti J. D.. Tada jis grįžo atgal į J. D. automobilį ir pamatė kaip iš traktoriaus iššoko M. L. taip pat su metaliniu vamzdžiu rankoje ir juo sudavė J. D. į nugaros sritį du kartus. Matė, jog D. R. viską filmavo. Nematė, kad J. D. pultų mušti D. R.. Visi vieni ant kitų labai rėkė. J. D. smūgių nesudavė. Matė, kaip J. D. gindamasis buvo ranka užsidengęs savo veidą. Apie konfliktą kilusį iš vakaro tarp J. D. ir J. R. žinojo, jam buvo užsiminęs J. D.. J. D. sakė, kad J. R. išnuodijo jo bites purkšdamas savo lauką chemikalais. J. D. minėjo, kad dėl to jis buvo iškvietęs atitinkamas tarnybas. Liudytojas teigė, kad įvykius primiršęs, jo atmintis kartais prasta, o kartais gera. Įvykio metu J. D. kalbėjo gražiai, nebuvo pakelto tono, ar grasinimų. Konflikto vietoje buvo jis, J. D., J. R. ir dar vienas vyras ir moteris. Tas kitas vyras taip pat turėjo vamzdį, kirto vieną smūgį nukentėjusiam. Prie moters niekas nesiartino. Ji filmavo. Iš viso matė kaip J. R. sudavė 4 smūgius, o M. L. vieną smūgį. J. D. buvo ant kelių parkritęs kai gavo vamzdžiais, galva su žeme nekontaktavo. Neturėjo burnoje žemių. Vamzdžiai kuriuos matė „storoki“, nebuvo smūgio vamzdžiu į galvą nukentėjusiam. Su J. D. santykiai geri, tačiau apie įvykį nesikalbėjo. Viso konflikto nestebėjo, naudojosi turimu telefonu. Nematė, kad J. D. suduotų J. R.. Nežino dėl kokių priežasčių traktoriuje buvęs asmuo išlipo ir sudavė J. D.. Kai šis sudavė J. D., moteris buvo truputį toliau. Po konflikto su J. D. išvažiavo namo. Negirdėjo ar šis skambino pagalbos. Iki atvyko greitoji visą laiką buvo kambaryje, prie jo J. D. alkoholio nevartojo. Jam atrodo, kad jis nebuvo išgėręs.

Specialistas V. V. apklaustas įrodymų tyrimo metu patvirtino savo pateiktą išvadą dėl J. D. padaryto sveikatos sutrikdymo. Pateikus išreikalautas nukentėjusiojo sveikatos istorijas paaiškino, kad vėlesnis gydymas įtakos sveikatos sutrikdymo mastui, sužalojimo sunkumui, neturėjo. Buvo gydoma anksčiau buvusių ligų ar patologinių būsenų, traumų pasekmės. Nukentėjusiam prieš įvykį buvo sužeistas kairio kelio sąnarys nuo tada prasidėjo skausmai. 2017 metais daryta menisko operacija. Yra kritęs, dešinį petį susimušęs. Gydytas dar prieš įvykį. Nustatyta audinio patologinės būsenos. Stuburo. Ir dėl to nervų sistema duoda skausmus. Nuo to yra gydoma. Gydoma dėl padidinto kraujospūdžio. Dėl tiriamo įvykio metu patirtos traumos negydoma. Radiologo konsultacija, kaklo diskų liga, tomografinis tyrimas su patirtais sužalojimais nesusiję. Nustatyta stuburo tarpslankstelinių diskų patologija, sklerozuotos angos. Visa tai gali sukelti skausmus. Dėl smūgio į galvą vamzdžiu, tai gali būti ir tik nubrozdinimas sudavus tokiu įrankiu. Nesako, kad visi sužalojimai gali būti padaryti metaliniais vamzdžiais. Galėjo būti bet koks bukas, kietas daiktas. Galėjo būti ir vamzdis. Nebuvo nugaros dalyje sužalojimų nukentėjusiajam, jeigu jie neužfiksuoti. Klinicistas nustato sužalojimus ligoninėje, o jis atlikdamas specialisto tyrimą perrašau ką šis nustato ir tada padaro išvadą. Taip pat apžiūrėjo asmenį gyvai. Kiekvieną sužalojimą įvertino ir suskaičiavo poveikius.

Specialisto išvada Nr. G222/2020(09) nustatyta, jog J. D. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos sumušimas, dauginiai paviršiniai sužalojimai, o taip pat nubrozdinimas kaktos ir kairės blauzdos srityse, kraujosruvos kairio peties, abiejų žastų, kairio dilbio, krūtinės, abiejų šlaunų, kairio pakinklio ir kairės blauzdos srityse padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2020-04-30. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti devyniolika trauminių poveikių. Konstatuoti kūno sužalojimai tiek imant juos atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b.l. 92-93).

Iš 2020-05-01 J. D. pareiškimo matyti, kad nukentėjęs prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2020-04-30, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) tarp jo ir J. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. R. ir M. L. metaliniais vamzdžiais jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas dėl ko jis patyrė sužalojimus (I t., b.l. 1-2).

Iš 2020-04-30 Marijampolės apskrities VPK tyrėjo A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnas nurodė, jog 2020-04-30, apie 18.37 val., jam dirbant kartu su patruliu A. R., gautas pranešimas iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) tarp kaimynų vyksta konfliktas, naudojamas smurtas. Pareigūnams nuvykus į įvykio vieta J. R. paaiškino, jog M. L. su traktoriumi purškiant javų lauką atvyko automobiliu J. D. ir M. P.. J. R. nurodė, jog J. D. jam sudavė vieną kartą ranka į veido sritį bei įspyrė D. R.. J. R. nurodė, jog gindamasis jis vamzdžiu sudavė smūgius į J. D. kojas. J. R. pareigūnams nurodė, jog M. L. vamzdžiu smūgių J. D. nesudavė. Policijos pareigūnams bendraujant su M. P., šis nurodė, jog konfliktas kilo dėl purškiamų javų. J. D. automobiliu užblokavo javus purškusiam traktoriui kelią. Konfliktas vyko tarp J. R. ir J. D., kurio metu J. R. sudavė kelis smūgius J. D. (I t., b.l. 66).

2020-04-30 apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta: vasarinių javų laukas, esantis (duomenys neskelbtini). Matyti, kad javų lauko pakraštyje stovi traktorius "Fendt" su prikabintu purkštuvu. Iš traktoriaus vairuotojo kabino paimtas metalinis vamzdis, kurio ilgis apie 70 cm, skersmuo apie 2 cm Nuo traktoriaus už 10 metrų stovi automobilis "Toyota", iš kurio salono paimtas metalinis vamzdis, kurio vienas galas lenktas, ilgis apie 60 cm, skersmuo apie 2 cm, vamzdis buvo prie vairuotojo sėdynės (I t., b.l. 70-80).

Apžiūros protokolu nustatyti įrankiai naudoti veikos metu, įvykio vietos apžiūros metu paimti vamzdžiai. Metalinis vamzdis Nr.1 yra visas paveiktas korozijos. Jo bendras ilgis yra 74 cm. Vamzdžio vienas galas nelygiai atidalintas. Atidalinimo angos išmatavimai: 2 cm X 1, 3 cm dydžio. Vamzdžio kito galo išmatavimai : yra 2, 6 cm diametro ( Foto Nr. 1). Metalinis vamzdis Nr. 2. yra visas paveiktas korozijos. Bendras vamzdžio ilgis yra 87 cm. Vamzdžio vienas galas yra tiesus, kitas lenktas. Ant vamzdžio yra metalo suvirinimo siūlė. Matuojant vamzdį iki suvirinimo siūlės jo ilgis yra 47 cm, nuo suvirinimo siūlės iki užlenkto galo 40 cm. Vamzdžio vieno galo diametras yra 2, 5 cm, kito ( vamzdžio užlenktos dalies galo) diametras yra 2,6 cm. (I t., b.l. 81-85).

Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad fiksuotas J. D. ir BPC operatoriaus telefoninis pokalbis. Pokalbio metu J. D. nurodo, jog yra sumuštas, smūgiai suduoti vamzdžiais. Nurodo, jog sužalota galva, ranka, koja. Nurodo, kad sumuštas prieš 15-20 minučių. Skambučio pradžios laikas 2020-04-30 18 val. 47 min. (I t., b.l. 101-104).

Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad fiksuotas J. R. ir BPC operatoriaus telefoninis pokalbis. Nurodyta, kad pokalbio metu girdimi triukšmai, teiginiai, kad filmuoja, muša, J. R. nurodo, kad turi konfliktą su kaimynu ir klausia ar gali atvažiuoti padėti išsiaiškinti. Ryšys nutrūksta. Susisiekus operatorei J. R. nurodė, kad reikia policijos. yra sumuštas, smūgiai suduoti vamzdžiais. Nurodo, jog sužalota galva, ranka, koja. Nurodo, kad sumuštas prieš 15-20 minučių. Skambučio pradžios laikas 2020-04-30 18 val. 47 min. (I t., b.l. 101-104).

Objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta dviejų vaizdo įrašų, kuriuos pateikė D. R., apžiūra. Pirmame vaizdo įraše J. D. ranka stumia J. R.. J. R. galimai metaliniu strypu suduoda J. D. į kairę koją. Antrame vaizdo įraše J. D. galimai įspiria D. R. (I t., b.l. 110-111). Minėtame apžiūros protokole nurodytas vaizdo įrašas peržiūrėtas betarpiškai įrodymų tyrimo teisme metu (gynėjui pateikus laikmeną), vaizdo įraše pažymėtame 183321, 21 sekundėje, matoma kaip J. D. galimai bandant įspirti(įspyrus D. R.) bei traukimosi atgal momentu pasirodo M. L. kojos dalis, jo laikomas vamzdis(galas tiesus, matomas J. R. vamzdžio galas lenktas). M. L. peržiūros metu patvirtino, kad tuo momentu sudavė J. D.. Minėtame vaizdo įraše taip pat fiksuojamos J. D. ir kaltinamojo J. R. grumtynės, J. D. vienoje rankoje laiko telefoną, kita stumia J. R., šis smūgiuoja J. D., pažymėtina, kad matomi septyni smūgiai, pirmas matomas smūgis kurį suduoda J. R. vamzdžiu yra įrankį iškėlus virš savo galvos ir po to smūgiuojant nukentėjusiam galvos srities link, kiti smūgiai į kojų sritis. Dalies konflikto eigos ir asmenų veiksmų nematyti.

Iš neblaivumo nustatymo aktų (1 t. b.l. 67-68) matyti, kad 2020-04-30 19 val. 19 min. M. P. nustatytas 1,15 promilių neblaivumas, J. R., M. L. blaivūs. Iš alkotesterio kvito matyti, kad Marijampolės PSPC slaugytojai patikrinus J. D. blaivumą, 19 val. 59 min. nustatytas 1,16 promilių neblaivumas(1 t. b.l. 69).

Iš Valstybinės augalininkystės tarnybos pranešimo, matyti, kad purkšti žydinčias piktžoles galima nuo 21 val. iki 4 val., 04-28 J. R. naudojo neregistruotą kultūrai herbicidą „Mustang“, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas( 1 t. b.l. 147).

Iš J. D. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad juose užfiksuotas skambinantis telefonu ir vamzdį laikantis J. R., telefonu filmuojanti D. R., traktoriuje esantis M. L.. Taip pat matomi kūno sužalojimai kojose, rankose (1 t. b.l. 149-154).

Specialisto išvada Nr. G226/2020(09), nustatyta, jog J. R. konstatuota kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir dešinėje blauzdoje, padaryti galimai 2020-04-30, galėjo būti padaryti dviem poveikiais, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b.l. 122-123).

Specialisto išvada Nr. G227/2020(09), nustatyta, jog D. R. konstatuota nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, padarytas vienu poveikiu galimai 2020-04-30, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (I t., b.l. 124-125).

Kaltinamieji neneigdami kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, kaltę iš esmės neigė aiškindami, kad atliko ne visus kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus bei nurodė, kad smūgius sudavė gindamiesi nuo J. D. puolimo.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjęs ir kaltinamieji skirtingai nurodo konflikto priežastis ir savo veiksmų motyvus, puolimu kaltina vienas kitą. Pažymėtina, kad D. R. kaltinamojo J. R. sutuoktinė, M. L. sesuo, suinteresuota bylos baigtimi. Liudytojas M. P. aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodo prieštaringai, taip pat paaiškina, kad matė ne visą konfliktą. Teismas konstatuoja, kad didelė dalis įvykio eigos yra fiksuota objektyviais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, o būtent įrodymų tyrimo metu ištirtais įvykio vaizdo ir garso įrašais, bei jų apžiūros protokolais, kuriais fiksuojami reikšmingi kaltinamųjų ir nukentėjusio veiksmai bei išsakytų frazių turinys, taip pat specialisto išvada nustatyti trauminio pobūdžio sužalojimai, jų lokalizacija ir poveikių skaičius. Teismas faktines aplinkybes ir kaltę nustato remdamasis būtent šiais įrodymais. Kaltinamųjų poziciją vertina kaip siekimą švelninti savo padėtį, paneigtą.

Kaip minėta aukščiau kaltinamieji savo veiksmus apibūdina kaip gynybinius, esant tokioms aplinkybėms vertintinas būtinosios ginties situacijos buvimas.

Teismų praktikoje konstatuota, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017).

Vertinant tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamųjų parodymų patikimumą, teismas pažymi, kad asmenys suinteresuoti aplinkybes nurodyti sau palankia linkme, teigiant, kad buvo puolami ir turėjo gintis, kadangi D. R., (kurią kaip nurodo gynė M. L.) ir J. R. nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, kaltinamųjų parodymų, tarp J. D. ir J. R. yra konfliktiški santykiai. Paskutinis konfliktas dvi dienos iki įvykio dėl netinkamai purkšto lauko, galimo pakenkimo nukentėjusiojo bitėms. Kaip matyti iš liudytojo M. P. parodymų, į įvykio vietą J. D. atvyko taip pat aiškintis santykių su J. R. dėl pastarojo žemės ūkio kultūrų purškimo. Iš esmės tarp asmenų jau buvo konfliktinė situacija. Pažymėtina, kad kaip matyti iš vaizdo įrašo, nukentėjęs su kaltinamuoju J. R. grūmėsi vienoje rankoje turėdamas mobilaus ryšio telefoną, tuo momentu J. R. intensyviai ir kaip matoma stipriai, sudavinėjo smūgius J. D.. Teismo vertinimu užfiksuoti J. D. veiksmai nebuvo nei pakankamai intensyvūs, nei pavojingi, nuo kurių minėtoje situacijoje reikėjo gintis tokiu būdu. Teismo vertinimu konflikto dalyviai vietoje to, kad konfliktą spręstų ramiai ir be emocijų, pasitelkę kompetentingas institucijas, savo situacijai spręsti pasirinko netinkamą būdą ir priemones, buvo aktyvūs vienas kito atžvilgiu, buvo grėsmingi, teismas vertina, kad tarp kaltinamojo J. R. ir nukentėjusiojo įvyko muštynės. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytą teismas sprendžia, kad būtinosios ginties sąlygų tiriamoje situacijoje nebuvo.

Į įvykio vietą J. D. atvyko savo iniciatyva, apie tai kaltinamųjų neįspėjęs. Kaip matyti iš fotonuotraukų ir vaizdo įrašo, įvažiavęs į jam nepriklausantį lauką sustabdė automobilį prieš atvažiuojantį traktorių, konfliktuojančių asmenų susitikimas nebuvo planuotas, akivaizdu, kad žemės ūkio technikoje laikomi įvairiausios paskirties įrankiai ir daiktai, todėl šioje situacijoje tai, kad traktoriuje buvo vamzdis, bei vamzdį turėjo J. R., nerodo M. L. susitarimo veikti bendrai, bei bendrais veiksmais naudoti smurtą prieš J. D.. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, J. R. fizinio kontakto su nukentėjusiuoju metu, M. L. dar buvo traktoriuje(183321 įrašo 03 sekundė), iki tarp konfliktuojančių įsiterpė M. P.(įrašo 13 sekundė) nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo. Kaip nurodyta dėstant įrodymus, įrašo (183321) 21 sekundėje matoma, kad jau pasibaigus fiziniam kontaktui tarp J. D. ir J. R., nukentėjusiam galimai bandžius įspirti(įspyrus D. R.) bei traukimosi atgal momentu, M. L. pavartodamas keiksmažodį nukentėjusiojo atžvilgiu, suduoda smūgį vamzdžiu. Tokia situacija ir faktiniai veiksmai patvirtina, kad M. L. smūgį sudavė dėl J. D. veiksmų prieš D. R., o ne pritardamas ar padėdamas J. R.. Todėl nenustatyta M. L. tyčia bendrininkauti, jo veiksmai turi būti vertinami atskirai. Kaip matyti iš minėto vaizdo įrašo, smūgį M. L. sudavė jau J. D. atsitraukus, teismo vertinimu kerštaudamas dėl nukentėjusiojo elgesio sesers atžvilgiu, nesant pavojingo kėsinimosi, todėl nesant ir būtinosios ginties sąlygų visumos. M. L. nuosekliai tvirtino, kad sudavė į kojas, jokių duomenų apie tai, kad būtent jis suduotų į krūtinės sritį, nėra. Specialisto išvada nustatyta, kad visi sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai paėmus, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. M. L. veikė itin pavojingu asmens sveikatai būdu, smurto veiksmui panaudodamas metalinį įrankį, neabejotina, kad dėl jo veiksmų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas taip pat. Teismas tikslina kaltinimus šalindamas bendrininkavimą bei individualizuodamas M. L. veiksmus, patikslinant, jog sudavė nukentėjusiam smūgį į kojų sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismui nėra pagrindo abejoti specialisto išvada bei jo paaiškinimais įrodymų tyrimo teisme metu, nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2020-04-30, specialistas patvirtino, kad ir suduodant vamzdžiais. Gretinant šiuos duomenis su nukentėjusiojo aiškinimu, kad iki įvykio jokių sužalojimų neturėjo, tai, kad vaizdo įraše užfiksuoti ne visi J. R. veiksmai, teismas neabejoja, jog nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas devyniolika trauminių poveikių. Kadangi nustatyta, jog M. L. sudavė vieną smūgį, kaltinamųjų veiksmai vertintini atskirai, kaltinimas J. R. suduotų smūgių dalyje tikslintinas.

BK 140 str. 1d. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Teismas neabejoja, kad Tiek J. R., tiek M. L. pasirinkdami smurtinio pobūdžio veikimą panaudojant jėgą, suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdami, numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, jų siekė, tačiau savo sąmonėje padarinių kokybiškai nedetalizavo, jiems buvo abejingi. Neabejotina, kad tiek J. R., tiek M. L. veikė tyčia. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1d..

Kaip nustatyta vertinant kaltinamųjų veiksmų priežastis, konflikto iniciatorius buvo būtent nukentėjęs, jis pažeisdamas teisės aktų nuostatas automobiliu įvažiavo į svetimą lauką, trukdė judėti ūkininkų žemės ūkio transporto priemonei, buvo agresyvus D. R. atžvilgiu, jeigu nebūtų šių jo neteisėtų veiksmų, J. R. ir M. L. nebūtų atlikę smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, todėl teismas tiek J. R., tiek M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio elgesys. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai.

Kaltinamasis M. L. neteistas, ūkininkas, administracine tvarka nebaustas. Individualizavus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir šios aplinkybės reikšmę, smurtinio pobūdžio veiksmas vienkartinis. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir parinkti poveikio priemonę proporcingą (adekvačią) nusikaltimui, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, veikos padarymo aplinkybes sprendžia, kad M. L. skirtina minimali laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros.

Kaltinamasis J. R. neteistas, ūkininkas, administracine tvarka baustas vieną kartą. Individualizavus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir šios aplinkybės reikšmę, įvertinus smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir parinkti poveikio priemonę proporcingą (adekvačią) nusikaltimui, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, veikos padarymo aplinkybes J. R. skirtina artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį solidariai kaltinamiesiems dėl turėtų 268.29 eurų nukentėjusio gydymo išlaidų atlyginimo (1 t. b.l. 27-30).

Ieškinio pagrindu nurodytos turėtos išlaidos dėl suteiktų paslaugų VšĮ Marijampolės ligoninė 2020-04-30 – 2020-05-01 dėl vaistų, suteiktų ortopedo traumatologo, radiologo paslaugų, galvos smegenų kompiuterinės tomografijos.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Vertinant įrodymus nustatyta, kad kaltinamieji veikė atskira tyčia ir veiksmais, todėl taikyti solidarią atsakomybę nėra pagrindo. Kaip nustatyta ištyrus įrodymus, M. L. sudavė vieną smūgį į kojų sritį, todėl dėl jo veiksmų nebuvo reikalingas galvos smegenų tomografijos tyrimas( 71,47 eurų kaina), nėra pagrindo šioje dalyje priteisti žalą iš šio kaltinamojo. Teismas sprendžia, kad likusioje dalyje patirta žala susijusi su abiejų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl priteistina lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į nurodytą Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dalyje (dėl solidarios atsakomybės) reiškiamas nepagrįstai, vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkinamas dalinai, priteisiant 98,41 eurus iš M. L. (268,29-71,47:2) ir 169,88 eurus iš J. R..

Nukentėjęs J. D. reiškė kaltinamiesiems 407,83 eurų turtinės žalos ir 4000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį. Nurodė, kad išsaugojęs dokumentus dėl 611,83 eurų gydymo išlaidų. Kadangi draudimo bendrovė atlygino 204 eurus, likusią sumą prašė priteisti iš kaltinamųjų.

Vertinant įrodymus nustatyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas prieš nukentėjusį, todėl turi atlyginti jo patirtus nuostolius. Teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusio išlaidų vaistams ir papildams reikalingumo, tačiau kaip nustatyta specialisto paaiškinimais, nukentėjusiojo gydymas buvo tęsiamas dėl kitų susirgimų. Tomografinis tyrimas su šio įvykio metu patirtais sužalojimais nesusijęs. Iš byloje esančio pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, matyti, kad J. D. buvo nedarbingas dėl ligos dar iki įvykio, nuo 2020-04-28. Iš medicinos dokumentų išrašų (2 t. b.l. 184,185, 187-189) matyti, kad J. D. taikytas medikamentinis gydymas 2020-05-01 14 val. 25 min., 2020-05-08 10 val. 40 min., pateiktos rekomendacijos tausojantis režimas ir elastinis bintavimas, NVNU, tepalai lokaliai, šaltis. 2020-08-06 J. D. skundžiasi kairio kelio sąnario skausmu, nurodo, kad buvo sumuštas 2020-04-30 su vamzdžiais, rekomenduotas magnetinio rezonanso tyrimas. Iš Epikrizės (2 t. b.l. 189) matyti, kad J. D. dar 2017 metais buvo atlikta kelio raiščio artroskopinė rekonstrukcija su menisko atstatymu. Vertinant šiuos duomenis bei specialisto paaiškinimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad visi J. D. pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai, susiję būtent su M. L. ir J. R. padarytų sveikatos sutrikdymų gydymu, kadangi išlaidos turėtos laikotarpyje nuo 2021-05-04 iki 2020-08-06. Teismo vertinimu šiuo atveju nukentėjęs negali tiksliai įrodyti patirtų nuostolių dydžio. Tokiu atveju turi būti taikoma CK 6.249 straipsnio 1 dalis numatanti, kad jeigu šalis tiksliai nuostolių dydžio įrodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Teismas vertina, kad atsižvelgus į padarytus sužalojimus, tai, kad J. D. draustas privalomuoju sveikatos draudimu, protingos išlaidos papildomam gydymui, transportui, yra 150 eurų. Kaip minėta solidari atsakomybė netaikytina, todėl vadovaujantis CK 6.248 str., 6.249str. 6.263 str. , BPK 117 str. ieškinys turtinės žalos dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant 50 eurų iš M. L. ir 100 eurų iš J. R..

J. D. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 4000 eurų neturtinės žalos iš kaltinamųjų. Ieškovas ieškinį grindė patirtais nepatogumais, pažeminimu, skausmo patyrimu, psichologiniais išgyvenimais.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Kaltinamieji yra sveiki, galintis dirbi ir darbingo amžiaus, ūkininkai. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, jam buvo sutrikdyta sveikata. Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad pasekmės neilgalaikės, atsirado dėl tyčinių veiksmų, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau kaltinamųjų veiksmų motyvas ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Nėra jokių įrodymų, kad asmuo patyrė, kažkokius didesnius besitęsiančius psichologinius išgyvenimus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tais atvejais kuomet padaromas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 iki 7240 Eur, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017 ir kt.).

Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Todėl prašoma priteisti 4000 eurų suma, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra aiškiai per didelė. Individualizavus kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui pakankama 800 eurų suma, 200 eurų priteisiant iš M. L. ir 600 eurų iš J. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant atlyginti J. D. padarytą 100 eurų turtinę žalą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant atlyginti J. D. padarytą 50 eurų turtinę žalą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Valstybinės ligonių kasos ( buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jos naudai 169,88 eurus iš J. R. ir 98,41 eurus iš M. L..

J. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jo naudai 100 eurų turtinės žalos ir 600 eurų neturtinės žalos iš J. R.. Iš M. L. priteisti 50 eurų turtinės žalos ir 200 eurų neturtinės žalos J. D..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Marijampolės AVPK saugomus du vamzdžius, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius