- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- 1-2456-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20789-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- T. A.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis duomenys neskelbtini), gyvenantis duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2015-03-09 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 259 straipsnio 2 dalį-301,28 EUR bauda;
2. 2015-07-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį-6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3. 2015-09-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį- 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Paskirtoji bausmė subendrinta su 2015-07-08 nuosprendžiu, paskiriant 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2016-11-02 Kauno apygardos teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir G. M. pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikęs, paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2017-11-29,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. 2019-05-19 apie 02.00 val. viešoje vietoje, duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,37% promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu pašalinių asmenų akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam T. A.į veidą padarydamas jam žaizdą nosies pamato srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose ir taip fiziškai smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-05-18 apie 23.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), vykusį koncertą. Nors vengdavo vartoti alkoholį, tačiau tuo metu gėrė ir padaugino alkoholio. Jam pasirodė, kad užkabino kažkas jo draugę. Todėl aikštėje įvyko kažkoks žodinis konfliktas su nepažįstamu asmeniu. Po to, būdamas priešais sceną, sudavė vieną smūgį dešine ranka nepažįstamam vaikinui į veidą. Kiek prisimena, jam atrodė, kad tai buvo tas pats vaikinas, su kuriuo anksčiau buvo įvykęs žodinis konfliktas. Po vieno suduoto smūgio nuėjo iš tos vietos, tačiau netrukus jį sulaikė policijos pareigūnai. Visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Dėl savo veiksmų labai gailis. Po šio įvykio alkoholio nevartoja. Mano, kad 3000 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo per didelis. Sutinka, kad žalą padarė. Sutinka padengti visas gydymo išlaidas, 90 € žalą pripažįsta, galėtų atlyginti 200-300 € neturtinę žalą.
Kadangi kaltinamasis G. M. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą,
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo G. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusysis T. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-18 apie 23 val. Jis susitiko su draugais M. M., V. O., A. L. ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). Visą laiką būdami renginyje buvo (duomenys neskelbtini), kur pastatytos scenos, stebėjo vykstančius koncertus, išgėrė alaus. Apie 02.00 val. visiems stovint šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo G. M. ir kažką pasakė, tačiau dėl didelio garso nieko neišgirdo, todėl atsitraukė. Netrukus vėl greitai priėjo G. M., kuris nieko nesakęs dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jam į nosį ir pasišalino. Po smūgio pradėjo bėgti kraujas iš nosies, juto stiprų skausmą. Netrukus priėjo policijos pareigūnai ir iškvietė medicinos pagalbą. Policijos pareigūnai netrukus sulaikė G. M., kuris sudavė jam vieną smūgį į veidą ir padarė kūno sužalojimus (b.l. 6-9).
Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019-05-19 apie 00.00 val. kartu su draugais T. A., V. O., A. L. atvyko (duomenys neskelbtini), kur vyko koncertas. Apie 02.00 val. besibaigiant koncertui, stovėjo priešais ten įrengtą sceną (duomenys neskelbtini) minios gale. Pamatė, kad prie T. A. priėjo kažkoks nepažįstamas vaikinas ir gestikuliuodamas rankomis kažką aiškino. Iš matyto bendro vaizdo suprato, kad T. A. negirdėjo, kas jam buvo sakoma, dėl garsiai skambančios muzikos. Tuo metu šiek tiek pasisuko į šalį praleisdamas norinčius praeiti kitus koncerto klausytojus, o atsisukęs pamatė, kad T. A. stovėjo abiem rankomis užsiėmęs už veido. Suprato, kad būtent šalia buvęs nepažįstamas vaikinas sudavė T. A. smūgį į veidą. Matė, kad T. A. labai kraujavo iš nosies. Nepažįstamas vaikinas atsitraukė, tačiau matė, kai policijos pareigūnai sulaikė būtent tą vaikiną, kuris sudavė T. A. smūgį į veidą. Dėl kokių priežasčių vaikinas sudavė T. A., nežino (b.l. 40-41).
Liudytojas V. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019-05-18 apie 23.00 val. susitiko su draugais T. A., M. M., A. L. (duomenys neskelbtini), vykstančiame koncerte bei leido laiką kartu. Apie 02.00 val. stovėjo priešais ten įrengtą sceną (duomenys neskelbtini) minios gale. Pamatė, kad prie T. A. ir M. M. priėjo kažkokie nepažįstami asmenys. Iš matyto vaizdo susidarė įspūdį, kad jie kažką kalbėjosi. Nekreipė į juos dėmesio ir nusisuko. Netrukus atsisuko ir pamatė, kad T. A. buvo rankomis susiėmęs už veido, matė jam iš nosies bėgantį kraują. Tuomet suprato, kad T. A. buvo suduotas smūgis į veidą. Paties smūgio ir kas jam sudavė, nematė. Matė, kad policijos pareigūnai sulaikė vaikiną, kuris galimai sudavė smūgį T. A. į veidą (b.l. 43-44).
Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019-05-18 apie 21.00 val. atvyko į koncertą, vykusį (duomenys neskelbtini). 2019-05-19 apie 01.30 val. einant į tualetą (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vaikinas šlapinasi viešai ant gatvės. Jis pastarajam pasakė, kad jis elgiasi netinkamai. Vaikinas, kaip vėliau sužinojo G. M., buvo akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, buvo agresyviai nusiteikęs, tačiau nurimo, nes tuo metu pro šalį važiavo policijos pareigūnų automobilis. Po to, jis vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), kur pamatė praeinantį G. M., todėl stebėjo jį. Galimai apie 01.55 val. pamatė, kad G. M. priėjo prie kito nepažįstamo vaikino ir vieną kartą jam ranka sudavė į veidą. Iš karto nuėjo ieškoti policijos pareigūnų, kad pranešti apie įvykį. Pastarieji jau buvo sulaikę G. M. (b.l. 47-49).
Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019-05-18 apie 23.00 val. susitiko su draugais T. A., M. M., V. O. (duomenys neskelbtini), vykstančiame koncerte bei leido laiką kartu. Besibaigiant koncertui, apie 01.30 val. stovėjo priešais ten įrengtą sceną (duomenys neskelbtini) minios gale. Pamatė, kai prie T. A. priėjo nepažįstas vaikinas, kuris pasilenkė prie T. A.. Iš matyto vaizdo susidarė įspūdį, kad jis kažką sakė T. A.. Po kelių minučių pamatė, kad sparčiu žingsniu T. A. link ėjo tas pats vaikinas, kuris priėjęs prie T. A. iš karto dešine ranka sudavė vieną smūgį jam į veidą. T. A. iš karto rankomis susiėmė už veido. Matė, kai T. A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Netrukus pamatė, kai policijos pareigūnai sulaikė tą patį vaikiną, kuris kalbino T. A. ir sudavė smūgį jam į veidą (b.l. 54-55).
Liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2019-05-18 nuo 18.00 val. dirbo Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK Veiklos skyriaus tyrėja pagal atskirą priemonių planą (duomenys neskelbtini) maršrute (duomenys neskelbtini). Apie 02.00 val. dirbant prie (duomenys neskelbtini), pribėgo K. S. ir pasakė, kad matė, kai ką tik T. A. sudavė smūgį nepažįstamas asmuo į veidą ir sakė, kad parodys šį asmenį. Vedini K. S. nuėjo į minios galą, priešais sceną, kur jis nurodė į vaikiną, kaip vėliau sužinojo, G. M., kuris sudavė smūgį T. A.. Matė, kad netoliese stovinčiam T. A. kraujavo iš nosies. T. A. patvirtino, kad būtent sulaikytas G. M. sudavė jam vieną smūgį į veidą. Netoliese taip pat buvo M. M., A. L. ir V. O., kurie sakėsi esą T. A. draugai ir taip pat matė, kad būtent sulaikytas G. M. smūgiavo T. A.. G. M. buvo pristatytas į policijos įstaigą visų aplinkybių išsiaiškinimui. T. A. buvo palydėtas į greitosios medicinos pagalbos automobilį, (duomenys neskelbtini) (b.l. 58-59).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. A. atpažino įtariamąjį G. M., kaip tą patį asmenį, kuris 2019-05-19 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą ir tokiu būdu jį sužalojo (b.l. 30-32).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2019-05-19 04.10 val. nukentėjusysis T. A. buvo blaivus, nustatyta 0,00% promilių alkoholio (b.l. 33).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1264/209(02) matyti, kad T. A. nustatyta žaizda nosies pamato srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 38).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas K. S. atpažino įtariamąjį G. M., kaip tą patį asmenį, kuris 2019-05-19 apie 1.55 val. (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį ranka T. A. į veidą (b.l. 50-52).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 941 matyti, kad 2019-05-19 02:50:37 patikrinimo metu G. M. nustatytas 2,37 % (promilių) girtumas (b.l. 90).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, esanti G. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai.
Nustatyta, kad kaltinamasis G. M. 2019-05-19 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), prie ten buvusios scenos „Iqos lounge“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties sukėlė konfliktą ir tyčia, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam T. A.į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu G. M. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė viešąją visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė, kad sukeliant konfliktą bei smurtaujant prieš nukentėjusįjį, jis sukėlė nukentėjusiajam skausmą, taip pat baimę, nerimą, išgąstį. Kaltinamojo G. M. kaltė, be jo pačio visiško prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiojo T. A., liudytojų M. M., V. O., K. S., A. L., J. D. parodymais, specialisto išvada dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, parodymo atpažinti asmenį protokolais.
Kaltinamasis G. M. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam G. M. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis G. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltu prisipažino, anksčiau teistas tris kartus (b.l. 94-128), baustas administracine tvarka (b.l. 130-134), dirba (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 136, 138).
Teismas atsižvelgia į visumą aplinkybių, apibūdinančių G. M. padarytą nusikalstamą veiką, taip pat kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis G. M. anksčiau jau teistas tris kartus, iš jų du kartus-analogiškus nusikaltimus (BK 284 straipsnis), ankstesniais teismo nuosprendžiais skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas. Todėl, siekiant įstatyme numatytų nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį–G. M. padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir G. M. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismas atsižvelgia į tai, kad nors G. M. anksčiau teistas, paskutinį kartą-2015-09-14, tačiau kaltu visiškai prisipažino, dirbantis, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą pripažino ir pažadėjo ją atlyginti, todėl, įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamajam G. M. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.
Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis T. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 90 EUR turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 27-28).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui T. A. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo G. M. veiksmų, sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą. Tai reiškia, kad G. M. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Nukentėjusiojo T. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo G. M..
Dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo iš kaltinamojo jo naudai priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusysis šioje dalyje ieškinio reikalavimą grindžia patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija. Nurodo, kad šiuo metu jaučia neigiamas G. M. tyčiniais veiksmais padaryto nosies sužalojimo pasekmes-nepilnavertiškumą dėl matomoje veido vietoje likusio rando, padidėjusį jautrumą, nemigą, baimę, kad sugijus žaizdai nosies srityje likęs randas tiek savaime, tiek ir taikant kosmetines priemones neišnyks. Visi šie veiksmai apsunkino nukentėjusiojo bendravimą su aplinkiniais, riboja laisvę gyventi taip, kaip iki įvykio (b. l. 27-28).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam T. A. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38), dėl kurio pastarajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Tai, kad sužalojimai buvo padaryti veido (nosies pamato) srityje, akivaizdu, kad tai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet apribojo ir nukentėjusiojo laisvo judėjimo bei bendravimo su aplinkiniais galimybes.
Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis po įvykio stacionarizuotas nebuvo, operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.
Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 1 200 eurų, kuri nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo.
Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 straipsnį ir BK 140 str. 1-2 d., tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 Eur iki 1500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008, 2K-648/2015).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. M. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis priklausomybės ligas nuo alkoholio ir baigti gydymo kursą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir
Ikiteisminio tyrimo metu G. M. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. M. 90 (devyniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui ir 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo T. A. naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.