Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajai atstovei Majai Valentinai Tursienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį ir rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

3. Išvadą teikianti institucija pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad konkreti ir aiški bendravimo tvarka leidžia šalims išvengti konfliktų ateityje, o nepilnamečiams palaikyti stabilų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu / motina. Byloje nustačius nepilnametės P. K. gyvenamąja vietą su vienu iš tėvų turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius jos poreikius, ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Tarnybos nuomone, šiai dienai ieškovės prašomas 300 Eur išlaikymo dydis patenkins nepilnametės P. K. būtinuosius poreikius. Tarnyba neprieštarauja, kad byloje nustačius nepilnametės P. K. gyvenamąją vietą su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, ieškovė ar atsakovas kaip nepilnamečio vaiko motina / tėvas bei įstatyminis atstovas priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise. Jei bus įrodyta, kad atsakovas savo nepilnametei dukrai P. K. išlaikymo neteikė, ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo P. K. nepilnametei dukrai P. K. materialinio išlaikymo įsiskolinimą turėtų būti tenkintas (el. b. l. 43–47).

4. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį ir rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo palaikė juose išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad apie 4 metus nebegyvena kartu su atsakovu. Ieškovė per mėnesį sumoka už būsto nuomą ir patarnavimus virš 2 000 svarų (nuoma 1 350 svarų + patarnavimai apie 650 svarų). Dukra lanko mokyklą. Po jos pamokų dukra dalyvauja būreliuose jos darbovietėje – taip pat mokykloje (sporto varžybos, šokių užsiėmimus, mokyklos tvarkyme). Ieškovės atlyginimas 1 500 svarų. Dukra ruošia pamokas virtuvėje. Jos nepilnametis sūnus (16 metų) turi atskirą kambarį. Atsakovas, išvykęs į Lietuvą, nebendrauja su dukra. Dukra nesidomi atsakovu dėl smurto šeimoje. Dukra bendrauja su ieškovės tėvais (el. b. l. 95).

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo juose išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nepilnametė dukra gyvena nuolat su ieškove. Neprieštarautų, jeigu teismo sprendime būtų nurodytas ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. Ieškovė neteikia atsakovui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (el. b. l. 95).

6. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos įgaliotoji atstovė palaikė preliminarią išvadą joje išdėstytais motyvais (el. b. l. 95).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir rašytinis pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkinami visiškai.

7. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė, prieštaravimų bei atsikirtimų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažįstama, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

10. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

11. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

12. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė „B.“, atsakovui paliekama jo pavardė „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

13. Šalys nėra sudariusios vedybų sutarties (el. b. l. 27).

14. Valstybės įmonės Registrų centras 2024 m. vasario 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad šalių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (el. b. l. 16).

15. Vadovaujantis ieškovės pateiktais ir teismo išreikalautais duomenimis iš viešųjų registrų nustatyta, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo:

16.1. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė „KAWASAKI ZR-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vėliausia įrašo koregavimo data: 2018 m. birželio 2 d. (el. b. l. 19, 21, 30–31);

16.2. Atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė „PIAGGIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vėliausia įrašo koregavimo data: 2020 m. liepos 9 d. (el. b. l. 20, 22, 23–24). Pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė prašė šią transporto priemonę priteisti atsakovui ir patvirtino, kad kompensacijos už šios transporto priemonės perdavimą atsakovui neprašo.

16. Įvertinus ieškovės argumentus, kad prašoma abi transporto priemones priteisti atsakovui ieškovei atsisakant kompensacijos, teismas nusprendžia šį ieškovės prašymą tenkinti po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant transporto priemones „KAWASAKI ZR-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „PIAGGIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesprendžiant kompensacijos ieškovei priteisimo klausimo (šio reikalavimo ieškovei nepalaikant).

17. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių nebuvo pareiškusi reikalavimų dėl piniginių lėšų, esančių sutuoktinių banko sąskaitose, padalijimo teisme. Abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, piniginės lėšos, esančios kiekvieno iš sutuoktinio vardu atidarytose bankų sąskaitose, lieka tam sutuoktiniui, kieno vardu yra atidaryta sąskaita banke, ir jos (piniginės lėšos) tarp sutuoktinių nedalinamos.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

18. Vadovaudamasis Antstolių informacinės sistemos registro išrašais (el. b. l. 26, 32–33), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei ieškovės paaiškinimais teismas nustatė, kad šalys neturi kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką – P. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15, 48), kuri šiuo metu gyvena su ieškove.

20. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Tarnyba šiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo, atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

21. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

22. Atsižvelgiant į tai, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš ieškovės pateiktos fotonuotraukos yra matyti tinkamos ieškovės (vaiko) gyvenamosios vietos sąlygos (el. b. l. 92), Tarnyba pateikė teigiamą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, su kuria vaikas faktiškai ir gyvena, šalių nepilnamečio vaiko P. K. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina ieškove (CK 3.174 straipsnis).

23. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir bendravimo juos auklėjant tvarką nustato teismas. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra taip: 1. vaikui atvykus į Lietuvą pagal vaiko ir tėvo susitarimą atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, užimtumą, sveikatos būklę; 2. vaiko atostogų metu bendrauja 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų laiku atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, užimtumą, sveikatos būklę; 3. telefonu, vaizdo konferencijos būdu atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, užimtumą, sveikatos būklę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas nežinomas, taip pat įvertinus Tarnybos išvadą, konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatoma tokia, kokia yra prašoma rašytiniu pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Tarp šalių kilus ginčui dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku priimtas teismo sprendimas neužkirs šalims kelio klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo spręsti bendra tvarka.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

24. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

25. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

28. Ieškovė rašytiniame pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga 600,00 Eur suma per mėnesį: maistui 250 Eur, drabužiai, avalynė – 100 Eur, vitaminai, vaistai, higienos priemonės – 100 Eur, lavinimo išlaidos 50 Eur, būsto išlaikymas 100 Eur.

29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Atsakovas šiuo atveju nepagrindė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių (CPK 178 straipsnis), t. y. taip pat neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Todėl teismas vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis sprendžia, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne didesnė nei minimalioji mėnesinė alga suma (ieškinio padavimo metu – 777,00 Eur atskaičius mokesčius).

30. Pagal teismų praktiką nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

31. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad duomenų apie ieškovės darbovietę nėra (el. b. l. 25). Pagal bylos duomenis ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių. Ieškovė paaiškino, kad ji per mėnesį sumoka už būsto nuomą ir patarnavimus virš 2 000 svarų (nuoma 1 350 svarų + patarnavimai apie 650 svarų) (2025 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 20 sek.). Ieškovės atlyginimas 1 500 svarų (2025 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 30 sek.). Atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Šiuo teismo sprendimu atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonės „KAWASAKI ZR-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2025 m. birželio 2–16 d. dirbo UAB “Good guys” (el. b. l. 29, 56). Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovas oficialiai dirba. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovės prašomą priteisti 300,00 Eur per mėnesį sumą.

32. Teismo vertinimu, priteista išlaikymo iš atsakovo suma yra proporcinga vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovas nebendrauja su savo nepilnamečiu vaiku ir jo neprižiūri, dėl ko ieškovei visa apimtimi tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, vaiko slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Be to, nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA yra 777,00 Eur atskaičius mokesčius, taigi vienam iš tėvų tenkantis orientacinis išlaikymo dydis net nenukrypstant nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo yra 388,50 Eur (t. y. mažiau prašo priteisti ieškovė). Įvertinęs visą tai sistemiškai, teismas daro išvadą, kad nustatyta nepilnamečio vaiko išlaikymo suma atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

33. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį vaikui mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

34. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą ar skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

35. Teismas išaiškina, jog vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

36. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

37. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

38. Ieškovė nurodė, kad šalys kartu neveda bendro ūkio ir kartu negyvena nuo 2022 m. gegužės mėn. Atsakovas nuo 2022 m. birželio 11 d. išlaikymo nebeteikė, todėl ieškovės skaičiavimais iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovui susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris siekia 10 800 Eur (300 Eur x 36 mėn.).

39. Bylos duomenimis 2022–2025 m. šalių (vaiko tėvų) turtinė padėtis iš esmės buvo panaši, kuri yra santuokos nutraukimo metu, o tai reiškia, kad ir abu tėvai turėjo pareigą bei galimybes teikti mergaitei bent standartinio dydžio išlaikymą, kuris tenkintų būtinus mergaitės poreikius.

40. Ieškovė rašytiniame pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad atsakovas nuo 2022 m. birželio 11 d. neprisidėjo ir neprisideda prie dukros išlaikymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2025 m. birželio 11 d. tenkinamas priteisiant 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikui P. K. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Ieškovė sumokėjo 114,00 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. l. 6). Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė neteikia atsakovui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2025 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 30 sek.).

42. Ieškinį ir rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkinus visiškai, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 81,00 Eur žyminis mokestis už rašytinio pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300,00 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc. = 81,00 Eur) ir 243,00 Eur dydžio žyminis mokestis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso – 324,00 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

43. Iš atsakovo priteisiamos 12,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei V. K. iki santuokos turėtą pavardę – „B.“, atsakovui P. K. palikti pavardę „K.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. K..

Nustatyti, kad atsakovas P. K. su nepilnamečiu vaiku P. K. bendrauja taip:

- vaikui P. K. atvykus į Lietuvą pagal vaiko ir tėvo susitarimą atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, užimtumą, sveikatos būklę;

- vaiko P. K. atostogų metu bendrauja 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų vasaros atostogų laiku atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, užimtumą, sveikatos būklę;

- telefonu, vaizdo konferencijos būdu atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, užimtumą, sveikatos būklę.

Priteisti iš atsakovo P. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. K., mokamą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. birželio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės V. K. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo P. K. nepilnamečiam vaikui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 800,00 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę V. K. nepilnamečiui vaikui P. K. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo atsakovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- transporto priemonę „KAWASAKI ZR-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

- transporto priemonę „PIAGGIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),

nepriteisiant ieškovei V. K. piniginės kompensacijos.

Priteisti iš atsakovo P. K. 12,55 Eur (dvylikos eurų 55 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta į biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo P. K. 324,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (ši suma turi būti sumokėta į biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Paskelbti apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2025 m. lapkričio 5 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9885-1203/2025 (teisminio proceso Nr. 2-49-3-01232-2025-5) pagal ieškovės V. K. ieškinį ir rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovui P. K. procesinių dokumentų įteikti teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu nepavyko, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas turi teisę skųsti šį sprendimą per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus. Informacijos teirautis tel. (0 340) 20034.“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriui, Vedybų sutarčių registrui, akcinei bendrovei „REGITRA“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.