Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00060-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.7.4; 21.10.4

2025 m. rugpjūčio 13 d.

asmeniui, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta D. N. ir jo atstovei advokatei Eglei Mockienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo J. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 28 d. priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 28 d. priimtu nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – Skundžiamas nutarimas). Skundžiamame nutarime nurodyta nusižengimo esmė - apgadintas sklypus skiriančios tvoros metalinis laikiklis (1 vnt.), kurio vertė 1,50 Eur. Padaryta turtinė žala 1,50 Eur. Administracinė teisena pradėta gavus J. T. pranešimą, registruotą Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), dėl konflikto su kaimynu D. N. ir apgadintos tvoros.

2. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas J. T. (toliau – pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 87-ANR_O-1098-2025 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo.

3. Pareiškėjas nurodo, kad iš Skundžiamo nutarimo nėra aišku, dėl kokios galimai padarytos veikos ir pagal kokį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) straipsnį buvo atliekamas tyrimas, nors J. T. policijai pateiktame pranešime (registruotas Nr. ROIK (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad yra turto sugadinimas, sunaikinimas ir savavaldžiavimas. Manytina, kad D. N. 2024 m. rugsėjo 29 d. atliktos veikos turi visus administracinių nusižengimų požymius, todėl ta veikas galima kvalifikuoti pagal ANK 115 ir 518 straipsnius. Byloje yra vaizdo įrašas ir nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip D. N. kartu su kitais trimis vyrais (bendrininkais) neteisėtai laužia tvorą. Nors Skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. N. neva atsuko tvoros segmentą, tačiau tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurios matyti vaizdo įraše ir nuotraukose. Nesuprantama kuo remiantis Institucija daro išvadą, kad prie vandens gręžinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra priskirta sklypo teritorija, kuria galima patekti abiem minėtiems asmenims ir kad J. T. yra apribojęs priėjimą D. N.. Taip pat iš Skundžiamo nutarimo nesuprantama, kokiais duomenimis remiantis teigiama, kad apgadinta tvora yra pirkta už abiejų kaimynystėje gyvenančių asmenų pinigines lėšas, todėl faktiškai abi šalys turi lygias teises į šią tvorą. Trijų vyrų veržimasis į J. T. kiemą padarė akivaizdžią ne tik teisinę, bet ir neturtinę žalą – J. T. žmona bei nepilnamečiai vaikai, pamatę, kaip į jų uždarą kiemą be jokio leidimo veržiasi keli suaugę vyrai, pagrįstai pajuto stiprų nesaugumo jausmą. Byloje nėra duomenų, kad D. N. būtų pareiškęs ieškinį teisme ar kitu teisėtu būdu vykdytų savo teises, taip pat ir dėl gręžinio. Todėl manytina, kad Institucija neįvertino tai, kad D. N. 2024 m. rugsėjo 29 d. kartu su kitais trimis vyrais (bendrininkais) savavaldžiaujant padarė ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – tyčinį svetimo turto sugadinimą. Byloje taip pat nėra duomenų, ar ikiteisminio tyrimo įstaiga nustatė visų įvykio metu buvusių asmenų tapatybes, taip pat ar šiuos asmenis apklausė; ar išsiaiškino, ar minėti asmenys turėjo teisę laužti tvorą ir patekti į svetimą (ne savo) teritoriją. Ikiteisminio tyrimo įstaiga nesiaiškino visų įvykio metu dalyvavusių vyrų statuso bei aplinkybės, ar jie taip pat turėtų būti patraukti administracinėn atsakomybėn.

4. Insitucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, prašydama skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnas išanalizavo tiek pareiškėjo pateiktą pranešimą, tiek D. N. paaiškinimus ir nustatė, kad incidentas kilo dėl praktinio gręžinio prieinamumo klausimo. Ištyrus faktines aplinkybes paaiškėjo, kad D. N., negalėdamas patekti prie bendro vandens gręžinio, dėl vandens tiekimo sutrikimo fiziškai atsuko vieną tvoros segmentą, nustatė gręžinio gedimą ir po to tą segmentą vėl pritvirtino. Padaryta turtinė žala buvo itin minimali - 1,50 eurų. Ši žala neturi esminio administracinio nusižengimo požymių, nes tiek veiksmo mastas, tiek intencija neleidžia spręsti apie pavojingą, tyčinę ar įžūlią teisės pažeidimo prigimtį. Juolab kad tvoros įrengimą iš dalies finansavo pats D. N.. Skundas grindžiamas tuo, kad D. N. veiksmai atitinka ANK 115 ir 518 straipsnių nuostatas. Tačiau, vertinant objektyviai, nei turto sugadinimo, nei savavaldžiavimo požymiai šiame konkrečiame atvejyje nėra konstatuotini. Savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus kaimyno veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali būti pagrindas D. N. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimu. Administracinio teisės taikymo požiūriu svarbiausia tai, kad nagrinėjama situacija kilo tarp dviejų bendraturčių, kurių teisiniai santykiai yra reglamentuoti civilinės, o ne administracinės teisės normų. Be to, nei ANK 115 straipsnio (turto sugadinimas), nei ANK 518 straipsnio (savavaldžiavimas) taikymas nebuvo galimas, nes veiksmas neatitiko esminių šių straipsnių požymių - nebuvo nei tyčinio svetimo turto sugadinimo, nei įstatymo reikalavimų ignoravimo, nei sąmoningo tvarkos pažeidimo.

5. Asmuo, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta D. N. pateikė atsiliepimą, prašydamas skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ANK aiškiai numato, jog administracinio nusižengimo teisena yra negalima, kai nepadaryta veika, neturinti administracinio nusižengimo požymių. Tokiu atveju pradėtoji teisena turi būti nutraukiama. Alternatyvių sprendimų, pagal šią įstatymo raidę, būti negali, todėl Institucijos priimtas nutarimas nebegali būti kitoks, nei tas, kurį ginčo atveju skundžia pareiškėjas, net jei pati byla ir būtų grąžinta iš naujo atlikti tyrimą. Ginčo atveju J. T. ir D. N. yra bendrasavininkai to paties žemės sklypo. Taip pat šie asmenys yra bendro vandens gręžinio, esančio ant jų abiejų naudojamų vieno ir to paties žemės sklypo dalių sankirtos, bendravaldytojai, kurie 2021 metais dar susitarė pasidaryti bendromis lėšomis, tačiau tik J. T. organizavimu įrengtą atitvarą – tvorą. Iš žemės sklypo plano, kuris yra sudedamoji notarinės 2005 m. birželio 23 d. žemės sklypo naudojimosi sutarties dalis, yra matyti, kad vandens gręžinio vieta yra ant abiejų žemės sklypo bendrasavininkų naudojamų sklypo dalių ribos. Skunde vadinama „tvora“ nėra statinys, atskiriantis skirtingų savininkų nuosavybę, juolab, pagal galiojančius tvorų akytumo reikalavimus, būtent tokio akytumo tvorai pastatyti net ir ant kelių besiribojančių žemės sklypų ribos yra reikalinga gauti rašytinį besiribojančio sklypo savininko sutikimą. Tarp turto bendrasavininkų kilęs ginčas, susijęs su naudojimosi bendru turtu klausimais, yra civilinio pobūdžio ir jis nepatenka į administracinės atsakomybės ribas. Dar 2025 m. vasario 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-15-424/2025 buvo aiškiai konstatuota, kad tos pačios šalys (D. N. ir J. T.) yra bendrasavininkiai, turintys bendrai naudojamą vandens gręžinį, inžinerinius tinklus ir tvorą. Teismas jau įsiteisėjusia nutartimi nustatė, kad jokie įrenginiai (gręžinys, įvadai) nėra registruoti viešajame registre kaip nuosavybė. Nors pats pranešėjas nurodo 1,50 Eur vertės laikiklį kaip žalą, tačiau jokia sugadinimo žymė byloje surinktais įrodymais nėra objektyviai fiksuota. Taip pat pareiškėjas papildomai nurodo 35 Eur žalą už tvoros segmentą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad segmentas buvo sugadintas, pažeistas ar kad jį sugadino būtent D. N.. Visus teisėtus veiksmus D. N. atliko tik su savo nuosavu turtu – gręžiniu, tvora, ir patekdamas prie jų būtent per savo nuosavą žemės sklypą bei teisėtai naudodamasis šio sklypo dalimi, kurios naudojimo tvarka yra patvirtinta notarine sutartimi D. N. veiksmai buvo adekvatūs situacijai ir teisėti.

6. Teismo posėdžio metu J. T. ir jo atstovas advokatas Dainius Kenstavičius palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tai nėra civiliniai santykiai, nes peržengia civilinių santykių ribas. Šiuo atveju turėtų būti konstatuotas savavaldžiavimas. D. N. neįrodė, kad neturėjo kitų galimybių išspręsti problemą. Nors D. N. žmona skambino pareiškėjui, tačiau jis buvo išvykęs į Pietų Korėją. Grįžęs iš karto susisiekė ir pasiūlė susitikti.

7. Teismo posėdžio metu D. N. ir jo atstovė advokatė Eglė Mockienė palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai nurodė, kad sklypas yra bendras ir jo bendrasavininkai yra J. T. ir D. N.. Šulinys yra prie pat tvoros. Tvora įrengta abiejų šalių sutarimu, bet tai nepakeičia teisinės situacijos, kad sklypas yra bendras. Į kitą tvoros pusę buvo patekęs tik vienas asmuo. Tai įvyko dėl atjungto vandens tiekimo ir bendro abiem šalim priklausančio gręžinio.

8. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Institucija 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skunde pareiškėjas teigia, kad iš Skundžiamo nutarimo nėra aišku, dėl kokios galimai padarytos veikos ir pagal kokį ANK straipsnį buvo atliekamas tyrimas, nors J. T. policijai pateiktame pranešime (registruotas Nr. ROIK (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad yra turto sugadinimas, sunaikinimas ir savavaldžiavimas.

10. Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, jame nurodyta, kad tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis – apgadintas sklypus skiriančios tvoros metalinis laikiklis (1 vnt.), kurio vertė 1,50 eurų. Padaryta turtinė žala 1,50 eurų; pažeidėjas – D. N.. Pažymėtina, kad Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija atsiliepime į skundą nurodo argumentus, be kita ko ir dėl to, kad byloje ANK 518 (savaldžiavimas) straipsnyje nurodyto nusižengimo požymiai nėra konstatuoti. Todėl teismas pritaria pareiškėjo J. T. skundo argumentams, kad iš Skundžiamo nutarimo nėra aišku, dėl kokiuose ANK straipsniuose nurodytų veikų administracinė teisena nutraukta.

11. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

12. Tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Kartu šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023).

14. Teismas pažymi, jog nors šiuo atveju Skundžiamu nutarimu nutarta administracinio nusižengimo bylos teisenos D. N. atžvilgiu nepradėti, tačiau tai neatleidžia Institucijos nuo pareigos priimti ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį nutarimą. Pagal kasacinio teismo praktiką ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, teismas, negali keisti administracinio nusižengimo nutarime suformuluoto kaltinimo turinio, o juolab formuluoti kaltinimą, nes tai pažeidžia asmens įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.

15. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nenurodytas konkretus teisės aktas ir teisės normos, kurias, Institucijos vertinimu, (ne)pažeidė D. N. ir dėl kurių administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Kaip jau buvo minėta, teismas neturi teisinio pagrindo keisti kaltinimą, išeiti už Institucijos nutarime apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų pagal teisme nustatytas bylos nagrinėjimo metu faktines aplinkybes, kuriomis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo kaltinamas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas byloje turi būti atliktas išsamiai, aiškiai įvardijant administracinio nusižengimo esmę, asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nepradėta, veiksmus, pažeidimą reglamentuojantį teisės aktą, o administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta (nepradėta) neištyrus visų su galbūt įvykdytu administraciniu nusižengimu susijusių duomenų bei neatlikus visų reikiamų tyrimo veiksmų. Apylinkės teismui savarankiškai renkant įrodymus, nustatinėjant, ar faktinės aplinkybės atitinka D. N. inkriminuoto ar inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėčių požymius, būtų ne tik perimama institucijai deleguota pareiga, bet ir pažeista D. N. teisė į gynybą, nes jis prarastų vieną galimybę priimtą sprendimą skųsti instancine tvarka. Nors šiuo atveju D. N. prašo skundą atmesti, tačiau pažymėtina, kad tiek pareiškimą policijai, tiek ir skundą šioje byloje pateikė pareiškėjas J. T. ir būtent jo skunde dėstomi argumentai dėl nepagrįstai nutrauktos administracinio nusižengimo teisenos, todėl būtent J. T. skundo ribose siekiant įvertini Skundžiamo nutarimo pagrįstumą yra būtina vertinti, dėl kokio administracinio nusižengimo ar nusižnegimų D. N. administracinė teisena nutraukta ir ar tai buvo padaryta pagrįstai. Taigi, šiuo atveju padarytų pažeidimų ištaisyti teisme nėra galimybės, teismas didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo neatlieka, teisme yra tikrinamas institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog Institucijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

17. Byloje gauti pareiškėjo J. T. ir D. N. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

18. ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas dėl atsakomybėn traukiamo asmens. Jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis. Jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą.

19. Vertinant BPK 105 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, matyti, kad baudžiamojo proceso kodeksas nenumato tokios situacijos, kai skundžiant institucijos nutarimą, byla grąžinama institucijai. BPK numato atvejus, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kalto asmens, arba to asmens, kuris nepagrįstai inicijavo procesą, o remiantis naujausia konstitucine jurisprudencija bei teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti atlyginamos asmeniui ir tais atvejais, kai teismas nusprendžia nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

20. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nesant pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties, ar juo labiau sprendimas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo skundą nebuvo priimtas, o šia nutartimi byla grąžinta Institucijai atlikti tyrimą, neįpareigojant jos priimti konkretų sprendimą, todėl procesas dar nėra pasibaigęs ir galutinis sprendimas dėl ginčo klausimo nėra priimtas, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliekami nenagrinėti. Teismas pažymi, kad proceso išlaidų priteisimo ir išieškojimo klausimas tarp ginčo šalių turės būti sprendžiamas priimant galutinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.