Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui J. T., jo atstovui adv. Dainiui Kenstavičiui

teismo posėdyje išnagrinėjo D. N. skundą dėl 2024-10-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimo Nr. 87-ANR-N-184-2024, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta pagal 2024-10-04 D. N. skundą dėl to, kad jo kaimynas ir žemės sklypo bendrasavininkis J. T. sugadino vandens įvadą iš gręžinio į jo namą. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 str.1 d. (savavaldžiavimas). 2024-10-16 nutarimu teisena buvo nutraukta konstatavus, kad nesutarimai tarp šalių dėl apmokėjimo už elektrą, kurią suvartoja gręžinys, paties gręžinio naudojimo yra civilinis ginčas, spręstinas civilinio proceso tvarka.

Nesutikdamas su tokiu nutarimu D. N. nurodė, kad 2024-09-14 parvykęs namo adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo jog namuose nėra vandens. Patikrinus sistemą paaiškėjo, kad visi prietaisai veikia. Prie gręžinio buvo pastebėti kasinėjimo darbai, kurių žymės vedė į J. T. namą. Bandant susisiekti su žemės sklypo bendrasavininkiu J. T., šis neatsiliepė, o po kelių skambučių telefoną išjungė. Pagal tai, kad į nuotekų šulinį bėgo vanduo, buvo matyti, kad kaimynas vandeniu naudojasi, o įvadas į jo namą buvo sugadintas. Dėl tokių kaimyno veiksmų jo šeima su mažamečiais vaikais liko be vandens. Sugadinus vandens įvadą jam buvo padaryta 2500 Eur žala. Esant nurodytoms aplinkybėms turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas). Nutarimas priimtas visapusiškai neištyrus J. T. nusikalstamos veikos aplinkybių ir pradėjus tyrimą dėl administracinio nusižengimo - savavaldžiavimo. Tyrimą atlikęs pareigūnas dirbtinai J. T. veiksmus apibūdino kaip civilinį bendraturčių ginčą. Visiškai netyrė ir nevertino vandens įvado sugalinimo aplinkybių, dėl kurių jam buvo padaryta žala. Nurodo, kad J. T. veiksmai turėjo būti vertinami ir ANK 72 str. (vaiko teisių pažeidimai) aspektu, kadangi dėl vandens trūkumo labiausiai kenčia jo vaikai, kurių jauniausiam - vos dveji metai. Be vandens vaikų gyvenimas namuose tapo neįmanomas. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 str. 1 d.

D. N. su šeima name nebegyvena nuo 2024m. rugsėjo mėnesio. 2024-09-06 D. N. su sutuoktine atvyko pasiimti likusių daiktų. Jiems išvykus nutrūko vandens tiekimas į jo namą. 2024-09-07 apie 14.00 val. D. N. vėl atvykus, vandens tiekimas iš karto atsinaujino, o išvykus apie 16.00 val. vanduo vėl dingo. Jo šeima su nepilnamečiais vaikais liko be vandens. 2024-09-10 jis iškvietė santechnikus, kurie atstatė vandens tiekimą. Buvo įrengtas autonomiškas įvadas į jo namą. Visi darbai buvo atliekami išimtinai jo naudojamoje sklypo dalyje. Santechnikai jam pasakė, kad jo namui buvo fiziškai atjungtas vandens tiekimas. Vandens tiekimas valdomas iš D. N. namo, todėl be jo niekas negalėjo atjungti. Teigdamas, kad sugadintas vandens įvadas į jo namą, D. N. nepateikė jokių įrodymų, kad jo name vandens neliko dėl vandens įvado problemų, kad vandens įvadas sugadintas, kad jį sugadino J. T.. D. N. teiginiai apie vandens įvado nuosavybę yra prieštaringi: vieną kartą teigia, kad tai jo įvadas, kitą kartą – kad tai bendra nuosavybė. D. N. nepateikė jokių įrodymų, kad vandens įvadas yra jo nuosavybė. Viešame registre vandens tiekimo sistema neregistruota. Šalių ginčas kilęs iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, kuris sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Prašo D. N. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš Nekilnojamojo turto registrų Nr. 79/6414 ir Nr. 10/323229 matyti, kad D. N. su J. K.-N. ir J. T. yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai, valdantys jį bendrosios dalinės nuosavybės: 1/2 dalis sklypo jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. N. ir J. K.-N., kita 1/2 dalis – J. T.. Šiame sklype esantis gyvenamasis namas jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. N. ir J. K.-N.. Šiame sklype esančios kūrybinės dirbtuvės – J. T.. 2005-06-23 sutartimi Nr. 1-2264 nustatyta naudojimosi žemės sklypo tvarka. Nei viename registre nėra registruota inžinerinių įrenginių, gręžinio, šulinio ar pan., kaip ir nuosavybės teisių į juos. Teismo posėdyje D. N. ir J. T. pripažino, kad sklype yra vandens gręžinys, kurį abu savininkai naudoja bendrai.

D. N. nurodė, kad J. T. sugadino vandens įvadą į jo namą. J. T. nurodė, kad D. N. atjungus vandenį į jo namą, jis pasitelkė specialistus, kurie jam iš bendro naudojimo gręžinio įrengė atskirą, nuo D. N. nepriklausantį, vandens įvadą.

Policija, pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną, D. N. nurodytus J. T. veiksmus vertino kaip galimą nusižengimą, numatytą ANK 518 str. - 1 d. (savavaldžiavimas). Savavaldžiavias – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šio nusižengimo objektas yra teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą atsiranda tada, kai asmuo savo subjektinę teisę, įgyvendina sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir pasirinkdamas tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka ne tik teisės aktų reikalavimų, bet ir geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių. ANK 518 str. yra blanketinė norma, todėl būtina nustatyti, kokiais teisės aktais nustatytą teisės įgyvendinimo tvarką asmuo pažeidė ir nurodyti, kokiais veiksmais buvo pažeisti teisės normoje nustatyti reikalavimai, t.y. turi būti nustatyta ANK 518 str. numatyto nusižengimo objektyvioji pusė. Šis nusižengimas padaromas tik tyčia, todėl turi būti nustatyta, kad asmuo suprato, jog veikia neteisėtai ir siekė kitam asmeniui žalingų savo veiksmų pasekmių arba leido tokioms pasekmėms atsirasti.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, D. N. ir J. T. nesutaria dėl bendro vandens gręžinio naudojimo. J. T. tvirtina, kad po galimai neteisėtų D. N. veiksmų įsirengė atskirą vandens įvadą. Taigi jo veiksmai nėra neteisėti, o duomenų, kad vandens įvadą tyčia sugadino J. T., ar kad įvado panaikinimas į D. N. namą buvo būtinas tam, kad J. T. galėtų įsirengti autonomišką savo įvadą, byloje nėra. Taigi institucija pagrįstai nutraukė administracinę teiseną, nesant savavaldžiavimo įvykio ir sudėties.

Pareiškėjo argumentas, kad J. T. veiksmai turėjo būti įvertinti ir pagal ANK 72 str. dėl vaikų teisių pažeidimo taip pat nepagrįstas. ANK 72 str. nustato administracinę atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Tai yra tyčinė veika, nukreipta būtent į vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Šio nusižengimo objektas yra vaiko teisės ir laisvės. Šioje byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl vaikų poreikių patenkinimo namuose nesant vandens, t. y. dėl galimybės tėvams tinkamai vykdyti savo pareigas tenkinant buitinius vaikų poreikius, o ne dėl tyčinio kėsinimosi į vaikų teises ir laisves.

Pareiškėjo reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 str. atmetamas. Šioje byloje nagrinėjamas skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje pagrįstumo klausimas. Teismui nesuteikta teisė inicijuoti ikiteisminius tyrimus, todėl šis pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepriskirtas teismo kompetencijai.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo turto sugadinimo analogiško BK 187 straipsniui ANK 115 straipsnio kontekste, pažymėtina, kad tiek baudžiamasis kodeksas, tiek administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tuo tarpu šioje byloje kalba eina ne apie svetimą turtą, bet apie turtą, kuris priklauso ir J. T., todėl atsakomybė pagal nurodytus įstatymus negali kilti nesant nusikaltimo ar administracinio nusižengimo objekto.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tarp D. N. ir J. T. susiklosčiusius santykius teisingai vertino kaip bendrasavininkių civilinį ginčą dėl bendro turto naudojimo, nagrinėtiną civilinio proceso tvarka ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmetamas.

J. T. šioje byloje patyrė 1050 Eur išlaidų byloje jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti. Išlaidos patirtos D. N. apskundus teisėtą institucijos nutarimą, t.y. dėl D. N. užimtos pozicijos byloje. Atmetus D. N. skundą ir skundžiamą nutarimą palikus nepakeistą, J. T. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos iš D. N. (ANK 666 str., BPK 106 str.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. N. skundą atmesti, 2024-10-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 87-ANR-N-184-2024 palikti nepakeistą.

Priteisti J. T. iš D. N. 1050 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.