Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei I. G., tretiesiems asmenims UAB „Armanera“, G. J., G. K., V. V. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Gaisro metu gyvenamasis namas buvo išnuomotas I. G. (buvusi P.). Nuomos sutarties 10 punkte numatyta, kad už nuostolius, padarytus eksploatuojant gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, tretiesiems asmenims ar nuomotojui nuomininkas atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nuomos sutarties 12 punkte įtvirtinta nuomininko pareiga grąžinti nuomotojui gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus tokios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui sutarties sudarymo metu. Gaisro tyrimo metu buvo nustatyta, kad sudegęs namas priklauso V. V., kurį jis nuomojo atsakovei pagal nuomos sutartį. Kokiu pagrindu ir tikslu, kiek laiko gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, ieškovei nėra žinoma. Šias aplinkybes ji bandė išsiaiškinti žalos administravimo procese, tačiau iš atsakovės tokia informacija nebuvo gauta. Dėl kokių priežasčių prierašą apie sutarties pratęsimą pasirašė G. K. ir koks jo santykis su atsakove, ieškovei taipogi nėra žinoma. Ieškinys reiškiamas atsakovei kaip nuomininkei nuomos sutarties pagrindu tenka pareiga atsakyti už nuostolius, padarytus eksploatuojant gyvenamąjį namą, be to, ji turėjo pareigą grąžinti nuomotojui jai perduotą turtą tokios būklės, koks buvo nuomos sutarties sudarymo metu. Kadangi gaisro metu gyvenamasis namas buvo sunaikintas, atsakovei tenka pareiga atlyginti žalą ieškovei. Iš gaisro tyrimo medžiagos matyti, kad buvo nustatyta tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus rūkymas. Kadangi tyčinio padegimo daiktų ar pėdsakų nebuvo aptikta, nuomotojui už neišsaugotą daiktą privalo atsakyti atsakovė sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja I. V. prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

7. Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo asmens atstovas advokatas T. U. prašė ieškinį atmesti.

8. Tretieji asmenys G. J., G. K., V. V. teismo posėdžiuose nedalyvavo, procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdžius jiems įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015-09-07 kilus gaisrui sudegė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). (I t. 8-10 b.l.). Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas buvo apdraustas būsto draudimu TIA Nr. 238537746 (I t. 5-7 b.l.), kuriame naudos gavėjais nurodyti V. V. (dėl gyvenamojo namo) ir G. J. (dėl ūkinio pastato). Ieškovė sunaikinto turto savininkui V. V. išmokėjo 13260,68 Eur draudimo išmoką (I t. 91 b.l.). ieškovas į bylą pateikė 2014-01-11 gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės I. G. (buvusi –P.) ir V. V., pagal kurią atsakovei išnuomotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-01-11 iki 2014-07-11. Po sutarties 2 punktu ranka įrašytas tekstas kad sutartis pratęsiama iki 2015-11-11 ir pasirašyta G. K. (I t. 11-12 b.l.).

10. Ieškovas savo reikalavimą regreso tvarka iš esmės grindžia argumentu, kad tuo momentu, kai gaisro metu sudegė apdraustas gyvenamasis namas, jo nuomininke buvo atsakovė I. G., todėl jai, kaip nuomininkei kyla pareiga, atsakyti už kilusius nuostolius. Ieškovo teigimu, atsakovė pažeidė nuomos sutarties reikalavimą grąžinti nuomotojui tokios būklės turtą, kurios jis buvo perduotas nuomos sutarties sudarymo metu, atsakovė neišsaugojo išsinuomoto turto ir atsiradę nuostoliai yra tiesioginis atsakovės pareigos išlaikyti išsinuomotas patalpas tokios būklės, kokias gavo, rezultatas. Atsakovės I. G. teigimu, nuomos sutartis gaisro metu buvo pasibaigusi, todėl atsakovei jokia atsakomybė už kilusius nuostolius nekyla.

11. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai šiuo atveju, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė I. G. gaisro momentu pagrįstai laikytina sudegusio namo nuomininke, o atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad nuomos santykiai tuo metu jau buvo nutraukti.

12. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra gausi bei nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje reglamentuota, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus.

13. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

14. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Keleto įrodymų vertinimo rezultatą lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008).

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.496 straipsnyje nustatyta, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sutarties sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. jeigu nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui daugiau kaip dešimt dienų toliau daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja.

16. Iš bylai pateiktos 2014-01-11 nuomos sutarties kopijos, matyti, kad nuomos sutartis tarp atsakovės I. G. ir namo savininko V. V. pasirašyta laikotarpiui nuo 2014-01-11 iki 2014-07-11. Sutarties 3 dalyje taip pat nurodyta, kad jei pusės sutinka, tai sutartis jai pasibaigus pratęsiama dar vieneriems metams. Sutarties 14 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos gali būti pakeistos arba papildytos šalių sutarimu. Nuomos sutarties šalys nurodytos namo savininkas V. V. ir atsakovė I. G. ir tai reiškia, kad bet kokie sutarties pakeitimai, tarp jų ir sutarties pratęsimas, turėjo būti pasirašyti būtent šių šalių. Minėtoje sutartyje ranka įrašytas sakinys apie sutarties pratęsimą iki 2015-11-11 ir pasirašytas G. K., tačiau ieškovas proceso metu negalėjo paaiškinti, kodėl šis asmuo pasirašė dėl sutarties pratęsimo, negalėjo įvardinti sąsajų su atsakove ir nepateikė jokių įrodymų, kad G. K. turėjo įgaliojimą pasirašyti kokius nors nuomos sutarties pakeitimus už atsakovę I. G.. Proceso metu išnaudotos visos priemonės dėl G. K. kvietimo į teismo posėdį, tačiau šio asmens surasti nepavyko. Proceso metu nepavyko rasti ir trečiojo asmens V. V. –gyvenamojo namo savininko. Ieškovas dar ieškinyje nurodė, kad jam nėra žinoma kokiu pagrindu name gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir nežinoma, kodėl sutarties intarpą dėl jos pratęsimo ranka surašė būtent G. K.. Šių aplinkybių ieškovas negalėjo pagrįsti ir proceso metu. Laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad G. K. kokiu nors būdu veikė atsakovės vardu ir turėjo teisę tęsti nuomos sutartį.

17. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovės teigimu, nuomos sutartis laikytina galiojančia vien tuo pagrindu, kad sutartis numatė pratęsimo galimybę ir nebuvo pasirašytas perdavimo priėmimo aktas (sutarties 12 punktas). Atsakovė patvirtino, kad perdavimo – priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, nes jai nepavyko rasti namo savininko. Teismas vertina, kad esant terminuotai nuomos sutarčiai, kurioje aiškiai nurodytas sutarties galiojimo terminas iki 2014-07-11, perdavimo – priėmimo akto nepasirašymas savaime nesuponuoja sutarties pratęsimo. Tuo labiau, kad sutartyje numatyta, kad sutartis laikoma pratęsta tik tuo atveju, jei nuomininkas vengia tokį aktą pasirašyti, o byloje tokių aplinkybių, kad atsakovė vengtų pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios atskirą susitarimą dėl terminuotos nuomos sutarties pratęsimo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuomos sutarties 2 punkte numatyta sutarties pratęsimo galimybė vieneriems metams ir abiem šalims sutikus, o ranka įrašytas sakinys dėl sutarties pratęsimo 1 metams ir 4 mėnesiams neatitinka nei sutartyje numatyto pratęsimo termino, nei pasirašytas atsakovės I. G..

18. Atsakovės argumentai, kad gaisro metu sudegusiame name gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai grindžiami tik 2015-09-10 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus vidaus tarnybos leitenanto P. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad name gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad šios aplinkybės išsiaiškintos bendravimo su gyventojais metu (I t. 27 b.l.). Ieškovė proceso metu nekvietė jokių liudytojų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad name išties gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nėra įrodymų, kad atsakovė, tuo metu būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir sudarydama nuomos sutartį, būtų veikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, todėl teismas atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovės buvimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir byloje neidentifikuotų gyventojų paaiškinimai dėl galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų buvimo name gaisro metu, kaip nors įrodo nuomos sutarties pratęsimo faktą.

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė fakto, kad draudiminio įvykio metu atsakovė I. G. buvo gyvenamojo namo nuomininkė, teismas vertina, kad namo savininko ir atsakovės, kaip nuomininkės, nuomos santykiai buvo nutrūkę, todėl ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo atmestini.

20. Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovės priteistinos bylinėjimosi (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). atsakovė pateikė rašytinius duomenis, kad patyrė 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą (II t. 97-98 b.l.), todėl šios išlaidos priteistinos atsakovės naudai.

21. Trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t.y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 str. 2 d., kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 str.). Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje dalyvavo kaip nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, teikė atsikirtimus į ieškovės ieškinį, buvo atstovaujamas teisme advokato, trečiasis asmuo įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti duomenys apie patirtas 900,00 Eur išlaidas advokatui (II t. 95-96 b.l.), todėl ši suma priteistina trečiojo asmens naudai iš ieškovės.

22. Byloje susidarė 39,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios, atmetus ieškinį, iš atsakovės priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 720,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Armanera“, juridinio asmens kodas 302885204, iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 39,54 Eur (trisdešimt devynis eurus 54 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 – „žyminis mokestis“ „bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.