- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1119-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09931-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- N. A.
- Ieškovas
- V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovei N. A. dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2305-752/2022, nustatytą nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, ieškovu V. K.; 2) priteisti iš atsakovės N. A. (toliau – ir atsakovė) nepilnamečiui vaikui M. K. išlaikymą po 250 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovas reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu V. K. ir laikiną atsakovės bendravimo su šalių vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais R. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) , ir M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini)., (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos.
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. K. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18394-1160/2023 įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieną mėnesį kalendorinių metų neporiniais savaitgaliais, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vaizdo skambučiais darbo dienomis keturis kartus per savaitę po 30 minučių nuo 19 val. Teismas kitos ieškovo prašymo dalies netenkino.
4. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-479-950/2024 Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
5. 2024 m. kovo 18 d. teisme gautas ieškovo V. K. patikslintas ieškinys, kuriame prašoma: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2305-752/2022 nustatytą nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, ieškovu V. K.; 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą M. K. po 570 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktų nustatyta tvarka, skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 22 d. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą V. K.; 3) padidinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2305-752/2022 iš atsakovės priteistą 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. K. ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui R. K. 781 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 15 d. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą V. K.; 4) nustatyti nuolatinę atsakovės bendravimo su šalių vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vasaros metu – 2 kartus po 2 savaites su abiem vaikais, t. y. pirmąją liepos ir rugpjūčio mėnesių pusę. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais visų žiemos atostogų lyginiais metais metu, jai pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė nelyginiais metais bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais pavasario ir rudens atostogų metu visą šių atostogų laiką, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais nuotoliniu vaizdo ryšiu darbo dienomis kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais vakare po 18 val., bet ne vėliau negu 20 val. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos. Šalys nesilaikydamos teismo nustatytos ir šalių susitarimu nepakeistos bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarkos, moka po 100 Eur baudą už kiekvieną šioje tvarkoje nurodytų sąlygų pažeidimo atvejį bei kiekvieną dieną, 50 procentų baudos sumos skiriant kitam iš vaikų tėvų, likusią baudos sumą sumokant į LT valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą.
6. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovas reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą M. K. po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią sumą indeksuojant LR teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą V. K.. Taip pat nustatyti atsakovės ir šalių vaikų laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama vaikus iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vasaros metu – 2 kartus po 2 savaites su abiem vaikais, t. y. pirmąją liepos ir rugpjūčio mėnesių pusę. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais visų žiemos atostogų lyginiais metais metu, jai pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė nelyginiais metais bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais pavasario ir rudens atostogų metu visą šių atostogų laiką, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais nuotoliniu vaizdo ryšiu darbo dienomis kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais vakare po 18 val., bet ne vėliau negu 20 val. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos. Šalys nesilaikydamos teismo nustatytos ir šalių susitarimu nepakeistos bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarkos, moka po 100 Eur baudą už kiekvieną šioje tvarkoje nurodytų sąlygų pažeidimo atvejį bei kiekvieną dieną, 50 procentų baudos sumos skiriant kitam iš vaikų tėvų, likusią baudos sumą sumokant į LR valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą.
Šalies argumentai
7. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovė nevykdo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, per tris–keturis mėnesius nė karto nesugebėjo atvykti pasimatyti su vaikais. Kaip neatvykimo priežastį atsakovė nurodė tai sugedusį automobilį, tai finansinių galimybių neturėjimą. Atsakovė niekada nėra teigusi, kad dėl jos tarnybos kariuomenėje ji negali atvykti į Lietuvą ir dėl to matytis su vaikais. Vaikai nenori su atsakove bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, ypač tai liečia sūnų R., kuris labai pergyvena, kai nemato motinos. Pažymėjo, kad nenustatyta jokių apribojimų atvykimui iš Latvijos į Lietuvą, draudimų kirsti sieną, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė, todėl atsakovės atsiliepime nurodomi teiginiai, kad ji negali dėl tarnybos kariuomenėje atvykti į Lietuvą, turi būti vertinami kaip deklaratyvūs. Atsakovė nepateikė savo darbo grafiko ir atsiliepime skirtingai nurodo ir galimai net maišosi įvardindama savo darbo laiką, t. y. vieną kartą sako, kad ji dirba slenkančiu grafiku (nors taip buvo ir jiems gyvenant kartu, kai atsakovė budėdavo 24 val. per parą), kitą kartą nurodo, kad dirba darbo dienomis aštuonias valandas per dieną, iki 17 val. Atsakovei tris dienas atvykus į Kauną, jai esant komandiruotėje, ji tik vieną dieną praleido su vaikais pusantros valandos. Atsakovei leido pabūti su vaikais tiek laiko, kiek ji prašė, jokių atsakovės nurodomų SMS žinučių ar skambučių dėl bendravimo su vaikais kitomis dienomis, jis negavo. Ieškovui atlikta planinė peties operacija, jo gydymas ir reabilitacija užtruks penkis–šešis mėnesius, todėl jis nesutinka vaikus vežioti iki Latvijos sienos. Siūlė atsakovei apmokėti kelionės išlaidas, suteikti gyvenamąją vietą Lietuvoje, kitas alternatyvas, tačiau ji minėtų pasiūlymų atsisako. Mano, kad tokie atsakovės veiksmai rodo nenorą matytis su vaikais. Pažymėjo, kad R. vartoja vaistus (gydymas taikytas 2023 m. rudenį, nes negalėjo susikaupti po brolio išvežimo gyventi į Latviją, prasidėjo nuotaikos svyravimai, nerimo priepuoliai), todėl baiminasi dėl vaiko buvimo užsienyje, ar jam bus suteikta tinkama pagalba, ar motina visada bus šalia, kas liks su vaikais, jei motina bus iškviesta į tarnybą ir pan. Abu vaikai turi telefonus, tačiau skambinimo funkcijos juose nėra dėl vaikų amžiaus. Be to, R. dėl savo diagnozės gali bet kur paskambinti, neadekvačiai sureaguoti į situaciją. Telefonų ribojimas bet kuriuo metu taip pat sąlygotas ir pačios atsakovės veiksmų, nes jis ne kartą girdėjo kaip atsakovė bendraudama su vaikais blogai atsiliepia apie vaikų tėvą, todėl jis kontroliuoja, prižiūri motinos ir vaikų bendravimo kokybę. Mokykloje vaikams telefonai yra draudžiami. Tik vaikams būnant su tėvu, vaikai turi telefonus ir gali jais naudotis. Šias priežastis jis įvardino ir atsakovei, bet ji nesupranta. Vaikai nuo balandžio pirmos savaitės atsisako bendrauti su motina telefonu, atsakovė tai žino ir pati matė vaikų atsisakymą. Vaikams atsibosta bendrauti telefonu, todėl ir teikiamas prašymas sumažinti bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis laiką. Atsakovė faktiškai neigia savo pareigą bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Tam pagrįsti atsakovė pasitelkė tik savo pačios žodinius paaiškinimus, nepatvirtintus jokiais įrodymais, arba pateikė su šiais paaiškinimais nesutampančius kitus įrodymus – nepateikdama absoliučiai jokių įrodymų.
Atsiliepimas
8. Atsakovė su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad atsakovė šiuo metu teikia vaikams 400 Eur dydžio išlaikymą. Tokią sumą atsakovė teikia atsižvelgiant į savo turtinę padėtį ir finansines galimybes. Atsakovė išlaikymą abiem vaikams pradėjo teikti 2023 m. gruodžio mėnesį, teismui nustačius sūnaus M. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė negu ieškovo. Ieškovas turi 19 nekilnojamojo turto objektų, atsakovė – vieną, kurį įgijo pagal paskolą, ieškovo pajamos per metus viršija 80 000 Eur sumą, atsakovės – 35 000 Eur, neatskaičius mokesčių, ieškovo vidutinės pajamos yra apie 5 500 Eur per mėnesį, o atsakovės – 2 000 Eur. Ieškovas gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), todėl kitas jo turimas turtas gali ir galimai yra nuomojamas bei atitinkamai gaunamos pajamos. Ieškovas gauna iš valstybės vaiko pinigus, kas nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur, papildoma 56,65 Eur dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia, kas bendroje sumoje sudaro 152,90 Eur. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, ieškovas vaikų išlaikymui turi skirti 75 proc. reikalingų lėšų, įskaitant iš valstybės gaunamas lėšas. Be to, didelę dalį ieškovo nurodomo išlaikymo sudaro mokestis už privačią mokyklą bei specialiojo pedagogo paslaugos. Atsakovės manymu, tokios išlaidos bent jau M. nėra reikalingos, kadangi gyvendamas su atsakove, vaikas lankė valstybinę nemokamą ugdymo įstaigą, joje puikiai adaptavosi, o vietoj specialaus pedagogo su vaiku dirbo pati atsakovė. Tai, kad ieškovas tokios pareigos vykdyti nenori dėl jam vienam žinomų priežasčių arba negeba to daryti, nereiškia, kad jo pasirinktas pareigos perkėlimo būdas turi būti finansiškai perkeltas ir atsakovei. Jeigu ieškovas nenori su vaikais rengtis pamokoms, pasirinkdamas trečiųjų asmenų paslaugas, jis pats už jas ir turi būti finansiškai atsakingas. Taigi prašymas dėl laikino išlaikymo teikimo neturi būti sprendžiamas. Atsakovė Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovės ir vaikų bendravimo tvarkos negali laikytis dėl pasikeitusio darbo grafiko. Atsakovė dirba pagal kintantį (slenkantį) darbo grafiką, vyksta į komandiruotes, todėl neturi galimybės kas antrą savaitgalį atvykti į Lietuvą bendravimui su vaikais. Be to, atsakovei dėl padėties pasaulyje neleidžiama išvykti iš Latvijos, išskyrus atostogų metu, nes ji esant reikalavimui į tarnybą turi atvykti per 3 valandas, ko padaryti būdama Lietuvoje negalėtų. Dviejų dienų atostogų atsakovė pasiimti negali, nes minimalus atostogų dienų skaičius yra septynios dienos. Ši aplinkybė yra viena iš priežasčių, dėl ko ji ieškovo prašo vaikus atvežti iki Lietuvos–Latvijos sienos, tačiau ieškovas tokius atsakovės prašymus ignoruoja. Kita priežastis – finansinė. Atsakovė nėra pajėgi teikti išlaikymo ir po du kartus vykti į Lietuvą, nes tokia vieno savaitgalio kelionė jai kainuoja apie 300 Eur, įskaitant kelionės išlaidas, mokesčius už nakvynę, maitinimąsi. Atsakovė naudojasi automobiliu neilgiems atstumams, nes yra sugedusi pavarų dėžė (neįsijungia 6 bėgis), atsakovė 600 Eur lėšų reikalingų pavarų dėžės remontui neturi. Kadangi atsakovė neturi galimybės paimti vaikų savaitgaliais, ieškovas jai keršija, trukdydamas bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis – jis dažnai neatsako į atsakovės žinutes dėl galimybės pabendrauti su vaikais, neatsiliepia į jos skambučius. Atsakovė 2024 m. sausio 22–25 d. buvo komandiruotėje Kaune, todėl atsakovo iš anksto paprašė leisti vakarus praleisti su vaikais, tačiau ieškovas leido su vaikais bendrauti tik pirmą vakarą, t. y. sausio 22 d. nuo 17.30 val. iki 19.00 val. Į kitus atsakovės prašymus ir SMS žinutes leisti su vaikais praleisti ir kitus vakarus ieškovas nereagavo ir vaikams praleisti laiko su motina neleido. Analogiškai ieškovas elgėsi ir vaikų Velykų atostogų metu. 2024 m. kovo 15 d. atsakovė informavo ieškovą, kad nuo kovo 31 d. iki balandžio 7 d. ji gali pasiimti atostogas ir prižiūrėti vaikus Latvijoje. Į prašymą atvežti vaikus į O. arba iki Latvijos sienos, ieškovas atsisakė, dėl ko atsakovė su vaikais pasimatyti negalėjo, o pati atvykti ir savaitę praleisti Lietuvoje, gyvenant viešbutyje, maitinantis kavinėse, neturėjo finansinių galimybių. Jeigu atsakovė dirba dienos metu, ji darbą baigia, tame tarpe ir penktadieniais, 17.00 val., ir tik priešventinėmis dienomis atsakovė dirba valanda trumpiau. Atsakovė gyvena O., dirba L.. Atstumas nuo Rygos iki O. apie 25–30 km. Nuo L. iki Rygos apie 60 km. Kai neturi automobilio, atsakovė iš L. į O. važiuoja tarnybiniu autobusu, kuris iš L. išvyksta 17.00–17.10 val., O. būna apie 17.30–17.40 val., Rygoje – apie 18.20–18.30 val. Kadangi autobusas stoja pagal darbuotojų pageidavimus, jo atvykimo ir išvykimo laikas nebūna pastovus ir svyruoja 15–20 min. intervale. Iš L.vyksta ir viešasis transportas, tačiau patogiausias yra elektrinis traukinys, iki kurio nuo atsakovės darbovietės yra 5 kilometrų atstumas. Taigi tiek baigus darbą ir vykstant į Lietuvą automobiliu, tiek vykstant viešuoju transportu, atsakovė jokiais būdais negalėtų su vaikais pradėti bendrauti nuo 17 valandos, juo labiau, vykdama viešuoju transportu ji neturėtų galimybės suspėti į autobusą, išvykstantį iš Rygos į Kauną 18.00 val. Autobusas iš Rygos į Kauną atvyksta 23.40 val. Tokiu laiku nusigauti iki viešbučio atsakovė gali tik viešuoju transportu arba taksi, priklausomai nuo viešbučio lokacijos (atsakovė renkasi pigesnius viešbučius, kurie nėra miesto centrinėje dalyje). Kadangi penktadienį ji atvyktų vėlai, tai su vaikais galėtų pasimatyti tik šeštadienio ryte. Jeigu atsakovė vyksta į komandiruotes, ar dirba slenkančiu grafiku ar pagal pavadavimą (kitam pareigūnui sergant, išvykus į komandiruotę ar atostogaujant to darbuotojo darbo krūvis padalinamas kitiems pareigūnams), ji netenka galimybės bendrauti net ir tais retais savaitgaliais. Ieškovo prašymas sumažinti atsakovės ir vaikų bendravimą darbo dienomis nuotolinėmis priemonėmis nuo 4 iki 2 kartų yra nesąžiningas ir neteisingas tiek vaikų, tiek atsakovės atžvilgiu. Jeigu teismas manys, kad motinos ir vaikų bendravimo tvarka turi būti nustatyta, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad atsakovė dirba pagal slenkantį grafiką, todėl turėtų numatyti, kad ji turi teisę per mėnesį ne mažiau kaip vieną savaitgalį bendrauti su vaikais, paimant vaikus nuo Lietuvos–Latvijos sienos, penktadienį nuo 19 iki 20 val., ir grąžinant juos sekmadienį nuo 18.00–19.00 val., apie ketinimą bendrauti su vaiku informuojant ieškovą prieš savaitę. Taip pat turi būti palikta galimybė atsakovei keturis kartus per savaitę bendrauti su vaikais vaizdo skambučiais. Pažymėjo, kad ieškovas yra nupirkęs abiem vaikams mobiliuosius telefonus, tačiau vaikų telefonuose atsakovė yra užblokuota, t. y. ji tiesiogiai vaikams nei rašyti, nei paskambinti negali. Tikslinga būtų nustatyti, kad atsakovė su vaikais galėtų bendrauti neribotai, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę, tiesiogiai, ir ieškovas, kaip vaikų tėvas, turėtų tokį bendravimą užtikrinti (panaikinti atsakovės skambučių blokavimą). Tuo pačiu atsakovė pabrėžia, kad ieškovui pristatant vaikus iki Lietuvos–Latvijos sienos, ji galimai turėtų galimybę su vaikais bendrauti ir daugiau negu vieną savaitgalį, tačiau tam būtinas ieškovo geranoriškumas ir supratimas. Atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatytą atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais lyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 18.00–18.30 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.30–18.00 val., vaikų tėvui V. K. pristatant vaikus penktadienį 18.00–18.30 val. prie Latvijos–Lietuvos sienos ribos, o atsakovei grąžinant abu vaikus tėvui V. K., sekmadienį nuo 17.30–18.00 val. į tą pačią vietą Latvijos–Lietuvos pasienyje. V. K. sudaro galimybę vaikų motinai bendrauti nuotoliniu būdu vaizdo priemonėmis 2 kartus per savaitę metų ne mažiau kaip 15–30 min., nuo 18.30 val. iki 20.00 val. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vasaros metu – 2 savaites, apie atostogų laiką informuodama vaikų tėvą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, vaikų tėvui pristatant vaikus atostogų dienos išvakarėse 18.00–18.30 val. prie Latvijos-Lietuvos sienos ribos, o atsakovei grąžinant vaikus tėvui V. K. paskutinę atostogų dieną nuo 17.30–18.00 val. į tą pačią vietą Latvijos–Lietuvos pasienyje. Sutapus tėvų atostogų laikui, lyginiais metais pirmenybę pasirinkti atostogų laiką turi vaikų motina, nelyginiais – vaikų tėvas. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais iki 14 dienų visų žiemos atostogų lyginiais metais metu, vaikų tėvui V. K. pristatant vaikus atostogų dienos išvakarėse 18.00–18.30 val. prie Latvijos–Lietuvos sienos ribos, o atsakovei grąžinant vaikus tėvui V. K. paskutinę atostogų dieną nuo 17.30–18.00 val. į tą pačią vietą Latvijos–Lietuvos pasienyje. Atsakovė apie konkretų atostogų laiką informuoja vaikų tėvą ne vėliau, kaip iki tų metų gruodžio 1 d. Atsakovė nelyginiais metais bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais pavasario ir rudens atostogų metu visą šių atostogų laiką, vaikų tėvui V. K. pristatant vaikus atostogų dienos išvakarėse 18.00–18.30 val. prie Latvijos-Lietuvos sienos ribos, o atsakovei grąžinant vaikus tėvui V. K., paskutinę atostogų dieną nuo 17.30–18.00 val. į tą pačią vietą Latvijos–Lietuvos pasienyje.
9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Kauno miesto VTAS) išvadoje nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti laikinas išlaikymas M. K. po 250 Eur yra gan minimalus ir galėtų patenkinti tik bazinius vaiko poreikius, o ieškovo prašymas nustatyti laikiną bendravimo tvarką pagal išdėstytą grafiką neprieštarauja vaikų interesams. Išvadą teikiančios institucijos įgaliota atstovė 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu palaikė išvadą. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji negali laikytis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Vaikams reikalinga nustatyti detalią bendravimo su motina tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės N. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo 2024 m. kovo 18 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2327-1160/2024 priėmimo dienos, šią sumą indeksuojant LR teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė vaiko tėvą V. K.. Teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje nustatytą laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, ir nustatė, kad atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieną mėnesį kalendorinių metų neporiniais savaitgaliais, t. y. nuo šeštadienio 12.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus su savimi iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vaizdo skambučiais darbo dienomis keturis kartus per savaitę po 15–30 min. nuo 18.30 val. iki 20.00 val. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vasaros metu – 1 kartą po 2 savaites su abiem vaikais, apie pasirinktą atostogų laiką informuodama vaikų tėvą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatyto atostogų laiko. Atsakovė likus savaitei iki atostogų laiko privalo informuoti atsakovą apie vaikų paėmimo dieną ir laiką, kad šis juos paruoštų išvežimui, taip pat nurodyti atvežimo ieškovui dieną ir laiką. Lyginiais metais pirmenybę pasirinkti atostogų laiką turi vaikų motina, nelyginiais – vaikų tėvas. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais visų žiemos atostogų lyginiais metais metu, jai pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė likus savaitei iki atostogų laiko privalo informuoti atsakovą apie vaikų paėmimo dieną ir laiką, kad šis juos paruoštų išvežimui, taip pat nurodyti atvežimo ieškovui dieną ir laiką. Atsakovė nelyginiais metais bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais pavasario ir rudens atostogų metu visą šių atostogų laiką, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė likus savaitei iki atostogų laiko privalo informuoti atsakovą apie vaikų paėmimo dieną ir laiką, kad šis juos paruoštų išvežimui, taip pat nurodyti atvežimo ieškovui dieną ir laiką. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos. Teismas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalies, kuria nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamoji vieta su tėvu V. K., nekeitė. Kitos ieškovo prašymo dalies netenkino.
11. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko, kuriam atsakovė turi teikti materialinį išlaikymą amžių, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose, byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, tiek ieškovo, tiek atsakovės turimą registruotiną turtą, į ieškovo šiuo metu gaunamą 96,25 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką, taip pat į tai, kad atsakovė dirba, o nuo bylos nagrinėjimo pradžios visuotinai žinoma apie pasikeitusią ekonominę situaciją Lietuvoje (ženkliai išaugo maisto, paslaugų kainos), taip pat į tai, kad nesant pilnai išsiaiškintų aplinkybių dėl neabejotinų vaiko poreikių ir jų dydžio, atsakovės galimybių teikti prašomą išlaikymo dydį, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus užtikrinant būtinus poreikius, bylos nagrinėjimui užsitęsus, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovo prašymą dėl 250 Eur laikino išlaikymo vaikui priteisimo tenkino visiškai ir iš atsakovės sūnui M. K. priteisė 250 Eur laikiną išlaikymą per mėnesį nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos, ieškovą paskiriant vaikui skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
12. Teismas nurodė, kad teismo nutarties, kuria nustatyta bendravimo tvarka nevykdymas, remiantis vien vaikų nuomone, kuri galimai suformuota vaikų interesus pažeidžiančiu būdu, negali būti pateisinama priežastis bei pagrindas siaurinti atskirai gyvenančio tėvo bei vaiko bendravimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju susidaro situacija, kad vaikams nematant motinos (nesvarbu dėl kokių priežasčių), ieškovas tuo pačiu riboja ir motinos bendravimą su vaikais telefonu, galimai siekdamas ją pamokyti ar siekdamas kitų savo interesų. Teismas pažymėjo, kad siekdamas išsaugoti vaikų ryšį su motina, jog šis ryšys nenutrūktų, ieškovas turėtų dėti maksimalias pastangas skatinant vaikus bendrauti su atsakove, leisti jiems patiems paskambinti ar parašyti SMS žinutes atsakovei, tačiau ieškovas nededa jokių pastangų siekiant padėti bei skatinti sūnus užmegzti kontaktą su motina bei nesudaro galimybės atsakovei bendrauti su sūnumis bent jau nuotoliniu būdu.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovės elgesio sūnūs nenori bendrauti su ja telefonu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, nurodytas aplinkybes grindžiant vien savo teiginiais (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat nepagrindė savo prašymo dėl bendravimo tokiu būdu dienų sumažinimo. Duomenų, leidžiančių teigti, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatyta atsakovės bendravimo tvarka nuotolinio ryšio priemonėmis darbo dienomis keltų grėsmę bei prieštarautų vaikų interesams ar jų neatitiktų, nenurodė bei nepateikė ir vaikų teises byloje atstovaujanti institucija.
14. Teismui nenustačius, kad atsakovės bendravimas su vaikais pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką galėtų daryti jiems žalą, kitaip kenktų jų interesams, vadovaudamasis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principais, teismas sprendė, jog ieškovas ir atsakovė nepagrindė savo prašymo dėl būtinybės keisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovės su nepilnamečiais sūnumis nustatytą laikiną bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis tvarką ją siaurinant, todėl tiek ieškovo, tiek atsakovės prašymus šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, atsižvelgdamas į šalių norą, kad motinos su vaikais bendravimas vyktų po 18 val. ir iki 20 val., nustatė kitą tokio bendravimo laiką, kuris, teismo nuomone, geriau atitiks vaikų dienos režimą, amžių ir užtikrins tėvų lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
15. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo keisti jos bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė turi teisę per mėnesį ne mažiau kaip vieną savaitgalį bendrauti su vaikais, paimant vaikus nuo Lietuvos–Latvijos sienos, penktadienį nuo 19 iki 20 val., ir grąžinant juos sekmadienį nuo 18.00–19.00 val., apie ketinimą bendrauti su vaiku informuojant ieškovą prieš savaitę, nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad toks siaurinimas reikalingas siekiant vaikų interesams užtikrinti. Priešingai, atsakovė akcentuoja savo interesus ir prisiimtus įsipareigojimus, kuriuos ji turi vykdyti kaip kariškė. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie galėjimą matytis su vaikais tik vieną kartą per mėnesį ir negalimumą vykti į Lietuvą kaip (duomenys neskelbtini) kariškei. Vien jos teiginiai, kad buvo gautas žodinis vado nurodymas nevykti į užsienį, apie kurį atsakovė nurodė tik šio prašymo nagrinėjimo metu, taip pat jos teiginiai dėl darbo pobūdžio ir laiko, atsižvelgiant į tai, jog pati atsakovė pripažino, kad po vieno pokalbio su vadovybės juristu ji daugiau dėl darbo laiko sureguliavimo ir kitų klausimų į vadovybę nesikreipė, leidžia spręsti, jog tokie atsakovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl toks atsakovės prašymas dėl bendravimo su jos nepilnamečiais vaikais tvarkos susiaurinimo ir papildomų sąlygų, kurių pagrindu motinos ir vaikų bendravimas galėtų vykti, nustatymas objektyviai negali būti tenkinamas.
16. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė gyvena ne Kaune ir ne Lietuvos Respublikoje, gavus duomenis apie tai, jog atsakovė tarnauja (duomenys neskelbtini) pajėgose, pagal jos pateiktą 2024 m. balandžio 5 d. pažymą ji atlieka ne trumpesnę nei 8 val. tarnybą, teismas sprendė, kad tikslinga koreguoti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kadangi teismo nustatyta bendravimo tvarka negali būti realiai įvykdoma (t. y. atsakovei pasiimant vaikus nuo penktadienio 17 val.), yra neracionali ir nenormalizuoja šalių konfliktinės situacijos, o ją tik didina, todėl turi būti keičiama, teismui nustačius kitą motinos su sūnumis bendravimo laiką. Teismo nuomone, pakoreguota motinos ir vaikų bendravimo tvarka užtikrintų tiek motinos, tiek vaikų interesus, atsakovė pagal savo finansines galimybes galėtų lygiaverčiai bendrauti su sūnumis, bendravimo tvarka būtų optimali, racionali ir iki bus išnagrinėta civilinė byla, atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius, laikinai sureguliuojanti ginčo situaciją (CPK 376 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tėvų lygiateisiškumo principą bei vengdamas deklaratyvių ar priverstine tvarka neįvykdytinų sąlygų, sprendė, kad nagrinėjamu atveju labiausiai vaiko interesus atitiks teismo pakoreguota atsakovės laikina bendravimo su sūnumis tvarka, nustatant kitą šalių bendravimo neporiniais savaitgaliais laiką.
17. Teismas pritarė atsakovės atstovės išsakytai pozicijai, kad tikslinga nustatyti atsakovės bendravimą su nepilnamečiais vaikais po dvi savaites vieną kartą per metus vasaros atostogų metu. Nepaisant to, kad ieškovas nori vaikų vasaros atostogų metu pagalbos iš atsakovės pusės ir abu tėvai turi lygias teises su vaikais praleisti vasaros atostogas, tačiau teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitiks teisinio reglamentavimo, kai vasaros atostogų laikas sutaps su kitų atostogų laikais lyginiais ir nelyginiais metais. Duomenų, dėl kurių laikina atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamečiais sūnumis žiemos, pavasario ir rudens atostogų metu negalėtų būti nustatoma, byloje nėra. Teismo vertinimu, atsakovės laikinos bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarkos ieškovo nurodytų žiemos, pavasario ir rudens atostogų metu nustatymas ne tik nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, o priešingai, juos užtikrina.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovės atstovės raštu baigiamojoje kalboje išdėstyta atsakovės bendravimo su sūnumis tvarka atostogų metu, nepateikus jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių draudimo atsakovei vykti į Lietuvą buvimą, teismui neturint galimybių ieškovą įpareigoti vežti šalių sūnus iki sienos, negali būti tenkinama.
19. Teismas sprendė, kad pagal teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas nustatyti baudos skyrimą, šalims nesilaikant nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Atskiruoju skundu atsakovė N. A. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį, nustatant, kad pagal bendravimo tvarką visais atvejais ieškovas vaikus atsakovei perduoda prie Lietuvos–Latvijos pasienio, o pasibaigus bendravimo laikui atsakovė vaikus Lietuvos–Latvijos pasienyje perduoda ieškovui. Jeigu teismas netenkintų minėto reikalavimo, atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties 1 punktą, jį išdėstant sekančiai: N. A. turi teisę su savo nepilnamečiais vaikais bendrauti ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį, nuo šeštadienio 12.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus su savimi iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), apie ketinimą bendrauti su vaikais informuodama vaikų tėvą prieš savaitę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovė nori bendrauti su vaikais ir to siekia, tačiau aiškiai nurodė priežastis, dėl ko pagal ieškovo nurodytas sąlygas ji to padaryti negali. Pirmosios instancijos teismas į atsakovės nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, o atsakovės prašymą nustatyti, kad vaikai motinai perduodami Lietuvos–Latvijos pasienyje, be jokio pagrindo atmetė, nurodydamas, kad neva negali įpareigoti ieškovo vežti vaikus į Latvijos pasienį. Vaikų perdavimas pasienyje būtų lygiavertis, kadangi tiek ieškovui, tiek atsakovei nuo kiekvieno jų gyvenamosios vietos iki Latvijos–Lietuvos pasienio yra panašus atstumas.
11.2. Kita svarbi aplinkybė, kurios nevertino teismas – atsakovės finansinės galimybės bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį. Atsakovės pajamos per mėnesį yra 2 000–2 200 Eur. Iš jų ji apie 350 Eur moka būsto paskolos įmokas, apie 600 Eur iki 2024 metų gruodžio pabaigos moka lizingo įmokas, kadangi naujam butui neturėdama lėšų buitinę techniką ir baldus pirko išsimokėtinai, apie 200 Eur sudaro komunaliniai mokesčiai, 450 Eur vaikų išlaikymui. Atsakovė Lietuvoje neturi turto, todėl vienintelė galimybė jai gauti nakvynę – viešbutis. Atsakovė 2023 metų rudenį, kuomet kas antrą savaitgalį atvykdavo į Lietuvą, kad tiek pati, tiek sūnus M. pasimatytų su sūnumi R., o M. dar ir su tėvu, užsisakydavo viešbutį ir savaitgalio bendravimas su vaikais jai kainuodavo apie 250 Eur. Į šią sumą įskaičiuotos kelionės išlaidos (kuras), apgyvendinimo išlaidos, pramogos su vaikais bei maitinimasis. Taigi kas antras bendravimo su vaikais Lietuvoje savaitgalis atsakovei yra nepakeliama finansinė našta.
11.3. Tuo atveju, jeigu atsakovė su vaikais bendrautų Latvijoje, ji įgytų teisę vadovybės prašyti taikomų išimčių, jai kaip motinai, su kuria tomis dienomis Latvijoje bus vaikai, juo labiau, kad apie jų atvykimą ji žinotų iš anksto pagal nustatytą bendravimo tvarką ir galėtų tai suderinti, tačiau į šiuos jos motyvus teismas neatsižvelgė. Kitu atveju negali būti nustatytas konkretus motinos ir vaikų bendravimo savaitgaliais laikas, nes motinos tarnybos grafikas jai neleistų to grafiko laikytis. Teismui nenustačius vaikų perdavimo motinai vietos – Lietuvos–Latvijos pasienyje – nustatytina tik motinos teisė pagal galimybes bendrauti su vaikais bent du savaitgalius per mėnesį, apie tai informuojant vaiko tėvą prieš savaitę.
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. K. prašo atsakovės N. A. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Atsakovė visų pirma yra dviejų nepilnamečių vaikų motina ir tik po to kariškė, atliekanti tam tikras darbo ar tarnybos užduotis. Vaikai jau ima atsisakinėti su mama bendrauti nuotoliniu būdu, kadangi tokių pokalbių metu mama ne tik vengia temos, kada ji atvažiuos pasimatyti su vaikais gyvai, bet ir nebematydami mamos ištisus pusmečius, ima tiesiog pykti ant jos, nes prisimena jų bendravimą betarpiškai. Dėl to atsakovei kyla grėsmė prarasti emocinį ryšį su vaikais, todėl atsakovė turėtų pagalvoti apie savo gyvenimo būdo ir darbovietės, neva neleidžiančios jai bendrauti su Lietuvoje gyvenančiais vaikais, keitimą, o ne savo nepaaiškinamų kliūčių ir problemų perkėlimą vaikus Lietuvoje auginančiam tėvui (ieškovui), kuris ir taip turi didesnę kasdieninių rūpesčių naštą ir teisę nuo jos bent retsykiais pailsėti tuo metu, kai atsakovė pagal teismo nustatytą tvarką bendrauja su vaikais, pasiimdama juos iš ieškovo gyvenamosios vietos Lietuvoje.
12.2. Atsakovė nepagrindė ir jos teiginių apie 250 Eur sumos per savaitgalį reikalingumo atvykti ir bendrauti su vaikais, taip pat nepagrindė ir jos tikrųjų pajamų dydžio pakankamais įrodymais, kadangi pateikė tik 2022 metų gyventojų pajamų deklaravimo duomenis, tuo tarpu kai teismo nutartis yra priimama į ateitį ir buvo jau 2024 metų pavasaris, kai atsakovės pajamos neabejotinai yra pasikeitę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš atsakovės nepilnamečiam vaikui M. K. priteistas 250 Eur laikinas išlaikymas ir pakeista Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje nustatyta laikina atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas V. K. ir atsakovė N. A. turi nepilnamečius vaikus R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusį (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2305-752/2022 šalių sūnaus M. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o sūnaus R. K. – su ieškovu, vaikams iš šalių priteistas išlaikymas, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Sprendimas įsiteisėjo 2022 gruodžio 28 d., kai Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1453-894/2022, buvo nutarta Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
25. 2023 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo V. K. ieškinys atsakovei N. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, kuriame prašoma: 1) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2305-752/2022, nustatytą nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, ieškovu V. K.; 2) iš atsakovės nepilnamečiui vaikui M. K. priteisti išlaikymą po 250 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti V. K..
26. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovas reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu V. K. ir laikiną atsakovės bendravimo su šalių vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos.
27. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. K. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18394-1160/2023 įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieną mėnesį kalendorinių metų neporiniais savaitgaliais, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus su savimi iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vaizdo skambučiais darbo dienomis keturis kartus per savaitę po 30 minučių nuo 19 val. Teismas kitos ieškovo prašymo dalies netenkino.
28. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-479-950/2024 Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
29. 2024 m. kovo 18 d. teisme gautas ieškovo V. K. patikslintas ieškinys, kuriame prašoma: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2305-752/2022 nustatytą nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, ieškovu V. K.; 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą M. K. po 570 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią sumą indeksuojant LR teisės aktų nustatyta tvarka, skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 22 d. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą V. K.; 3) padidinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2305-752/2022 iš atsakovės priteistą 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. K. ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui R. K. 781 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 15 d. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą V. K.; 4) nustatyti nuolatinę atsakovės bendravimo su šalių vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vasaros metu – 2 kartus po 2 savaites su abiem vaikais, t. y. pirmąją liepos ir rugpjūčio mėnesių pusę. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais visų žiemos atostogų lyginiais metais metu, jai pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė nelyginiais metais bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais pavasario ir rudens atostogų metu visą šių atostogų laiką, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais nuotoliniu vaizdo ryšiu darbo dienomis kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais vakare po 18 val., bet ne vėliau negu 20 val. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos. Šalys nesilaikydamos teismo nustatytos ir šalių susitarimu nepakeistos bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarkos, moka po 100 Eur baudą už kiekvieną šioje tvarkoje nurodytų sąlygų pažeidimo atvejį bei kiekvieną dieną, 50 procentų baudos sumos skiriant kitam iš vaikų tėvų, likusią baudos sumą sumokant į LT valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą.
30. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovas reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą M. K. po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią sumą indeksuojant LR teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą V. K.. Taip pat nustatyti atsakovės ir šalių vaikų laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama vaikus iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vasaros metu – 2 kartus po 2 savaites su abiem vaikais, t. y. pirmąją liepos ir rugpjūčio mėnesių pusę. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais visų žiemos atostogų lyginiais metais metu, jai pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė nelyginiais metais bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais pavasario ir rudens atostogų metu visą šių atostogų laiką, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais nuotoliniu vaizdo ryšiu darbo dienomis kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais vakare po 18 val., bet ne vėliau negu 20 val. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos. Šalys nesilaikydamos teismo nustatytos ir šalių susitarimu nepakeistos bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarkos, moka po 100 Eur baudą už kiekvieną šioje tvarkoje nurodytų sąlygų pažeidimo atvejį bei kiekvieną dieną, 50 procentų baudos sumos skiriant kitam iš vaikų tėvų, likusią baudos sumą sumokant į LR valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą.
31. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės N. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo 2024 m. kovo 18 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2327-1160/2024 priėmimo dienos, šią sumą indeksuojant LR teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė vaiko tėvą V. K.. Teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje nustatytą laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, ir nustatė, kad atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieną mėnesį kalendorinių metų neporiniais savaitgaliais, t. y. nuo šeštadienio 12.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus su savimi iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vaizdo skambučiais darbo dienomis keturis kartus per savaitę po 15–30 min. nuo 18.30 val. iki 20.00 val. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vasaros metu – 1 kartą po 2 savaites su abiem vaikais, apie pasirinktą atostogų laiką informuodama vaikų tėvą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatyto atostogų laiko. Atsakovė likus savaitei iki atostogų laiko privalo informuoti atsakovą apie vaikų paėmimo dieną ir laiką, kad šis juos paruoštų išvežimui, taip pat nurodyti atvežimo ieškovui dieną ir laiką. Lyginiais metais pirmenybę pasirinkti atostogų laiką turi vaikų motina, nelyginiais – vaikų tėvas. Atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais visų žiemos atostogų lyginiais metais metu, jai pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė likus savaitei iki atostogų laiko privalo informuoti atsakovą apie vaikų paėmimo dieną ir laiką, kad šis juos paruoštų išvežimui, taip pat nurodyti atvežimo ieškovui dieną ir laiką. Atsakovė nelyginiais metais bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais pavasario ir rudens atostogų metu visą šių atostogų laiką, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal. Atsakovė likus savaitei iki atostogų laiko privalo informuoti atsakovą apie vaikų paėmimo dieną ir laiką, kad šis juos paruoštų išvežimui, taip pat nurodyti atvežimo ieškovui dieną ir laiką. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos. Teismas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamoji vieta su tėvu V. K., nekeitė. Kitos ieškovo prašymo dalies netenkino.
32. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė N. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes ir prašymą nustatyti, jog vaikai apeliantei perduodami Lietuvos–Latvijos pasienyje, be jokio pagrindo atmetė, nurodydamas, kad neva negali įpareigoti ieškovo vežti vaikus į Latvijos pasienį.
33. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl pakeistos Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje nustatytos laikinos apeliantės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos dalyje dėl vaikų paėmimo iš ieškovo gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ir vaikų grąžinimo į gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
34. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės.
35. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
36. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šeimos teisinių santykių srityje taikomi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai. Teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020 39 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatytą laikiną apeliantės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir sumažinti bendravimo su vaikas laiką iki vieno karto per mėnesį, nustatant, kad vaikų tėvas V. K. pristatys vaikus prie Latvijos–Lietuvos sienos ribos, o atsakovė vaikus grąžins tėvui V. K. į tą pačią vietą Latvijos–Lietuvos pasienyje. Apeliantė savo prašymą grindė tuo, kad apeliantė dirba pagal slenkantį grafiką ir turi ribotas finansines galimybes praleisti su vaikais savaitgalius Lietuvoje, be to, jai uždrausta vykti į Lietuvą ne atostogų metu. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos nurodytų aplinkybių apie priežastis dėl kurių pagal ieškovo nurodytas sąlygas apeliantė negali bendrauti su vaikais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apeliantės argumentai yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie galėjimą matytis su vaikais tik vieną kartą per mėnesį ir negalėjimą vykti į Lietuvą, kaip (duomenys neskelbtini) kariškei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien apeliantės teiginiai, jog buvo gautas žodinis vado nurodymas nevykti į užsienį, apie kurį apeliantė nurodė tik prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu, taip pat jos teiginiai dėl darbo pobūdžio ir laiko, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pripažino, jog po vieno pokalbio su vadovybės juristu ji daugiau dėl darbo laiko sureguliavimo ir kitų klausimų į vadovybę nesikreipė, leidžia spręsti, kad tokie apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Priešingas išvadas leidžiančių daryti duomenų apeliantė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės prašymas dėl bendravimo su jos nepilnamečiais vaikais tvarkos susiaurinimo ir papildomų sąlygų, kurių pagrindu motinos ir vaikų bendravimas galėtų vykti, nustatymas objektyviai negali būti tenkinamas.
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos susiaurinimo ir papildomų sąlygų, kurių pagrindu motinos ir vaikų bendravimas galėtų vykti, nustatymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.