- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- AN2-189-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00196-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- T. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1516-2025 T. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda: 850 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių ir transporto priemonės – automobilio Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Minėtu nutarimu T. Z. buvo nubaustas už tai, kad jis 2025 m. balandžio 8 d., 21.05 val., Tauragės r. sav., Tauragėje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, metų laikotarpiu nusižengimą padarė pakartotinai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 5 ir 14 punktų reikalavimus. Šis nutarimas buvo apskųstas.
2. Skundžiama 2025 m. liepos 3 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Z. skundo netenkino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1516-2025 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Z. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir pakeisti Institucijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1516-2025 – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas T. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiais toliau nurodomais argumentais.
3.1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas „ignoruodamas eliminavo iš Konstitucijos imperatyviai kylantį proporcingumo principo reikalavimą“ (ANK 566 straipsnio 1 dalis) ir ydingai nesivadovavo vienu iš svarbiausių konstituciniu protingumo (angl. common sense) principu, tai turėjo įtakos neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimui, be to, teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.
3.2. ANK 424 straipsnio 8 dalies dispozicijoje yra nurodyta, jog už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadovaujantis minėta administracinio įstatymo nuostata asmeniui gali būti skiriama transporto priemonės konfiskacija. Tačiau, aiškinant lingvistiškai šiai „administracinės justicijos bylai“ aktualią ANK 424 straipsnio 8 dalies normą, „darytina konsekvencija“, jog vadovaujantis „kvintesenciniais konstituciniais proporcingumo inter alia protingumo (angl. common sense) principais“, normos loginė konstrukcija nedraudžia teismui apskritai netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, kadangi ši administracinio poveikio priemonė yra perteklinė.
3.3. Taigi, ANK 424 straipsnio 8 dalyje nurodytas žodžių junginys „gali būti“, yra ne privalomasis ar įsakmus prievolės principo ultimatyvus imperatyvusis reikalavimas, o būtent tik rekomendacinio pobūdžio pasvarstomasis pasiūlymas. Skiriant atitinkamą sankcijoje numatytą nuobaudą ir kartu pripažinus, kad veikos pavojingumo laipsnis nėra didelis, pilnos apimties turto konfiskavimo taikymas, kuris žymiai viršytų patį administracinės nuobaudos dydį, turėtų būti pagrįstai vertinama kaip neproporcinga priemonė. Vertintina ir tai, jog apeliantas neginčijo administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Padarytu administraciniu nusižengimu iš esmės žala absoliučiai niekam nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Z. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį bei Institucijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijama T. Z. kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija, tačiau pakartojant tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, keliamas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą T. Z. paskirtos administracinio poveikio priemonės (transporto priemonės konfiskavimo) individualizavimo klausimas. Galima spręsti, jog yra siekiama, kad ši administracinio poveikio priemonė T. Z. apskritai nebūtų skiriama. Šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog T. Z., padariusiam ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nekonfiskavus transporto priemonės, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Tokios apylinkės teismo išvados dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo T. Z. yra tinkamai motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės ir patikimumo pasisakė, ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo vertinti taip, kaip norėtų apeliantas, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, savaime nereiškia, kad įrodymai buvo vertinti netinkamai, padaryta materialinės teisės pažeidimų, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, o skundžiama nutartis (arba jos dalis) yra neteisėta.
9. T. Z. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. balandžio 8 d. vairavo automobilį Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, metų laikotarpiu nusižengimą padarė pakartotinai.
10. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
11. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK nurodytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-697/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-16 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019).
12. Institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-10-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).
13. Pažymėtina, jog T. Z. neginčija Institucijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu jam paskirtos 850 Eur dydžio baudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 20 mėnesių terminui, todėl apygardos teismas šiais klausimais plačiau nepasisako.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu nusprendė taikyti T. Z. administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės (automobilio Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Nors apeliantas teisingai akcentuoja, kad ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatytas transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas, o tik gali būti skiriamas, tačiau tai savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju minėta administracinio poveikio priemonė jam neturėjo būti skiriama. Savo sprendimą skirti šią administracinio poveikio priemonę Institucija nutarime išsamiai motyvavo tuo, kad išanalizavus T. Z. vardu administracinių nusižengimų registre registruotus administracinius nusižengimus, nustatyta, kad jam net 5 administracinių nusižengimų bylose priimtais nutarimais už padarytus administracinius nusižengimus vairuojant transporto priemones neturint teisės vairuoti ar kai ši teisė atimta, yra paskirtos administracinės nuobaudos – baudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimai, visos šios nuobaudos yra galiojančios, tebevykdomos. Institucija pažymėjo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje T. Z. 2025 m. balandžio 8 d. ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus padarė pakartotinai per vienerius metus, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, jo kaltė yra įrodyta, jis jos neginčijo. Skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones Institucija atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Institucija nustatė, kad nagrinėjamu atveju T. Z. vairuota transporto priemonė yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė, o T. Z. nuo 2025 m. vasario 15 d. yra automobilio Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Skirdama turto konfiskavimą Institucija atsižvelgė į tai, kad T. Z. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, byloje yra duomenys apie tai, kad per pastaruosius penkerius metus jis yra net 5 kartus baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, arba kai ši teisė yra atimta, o visa tai rodo, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, t. y. jis žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir toliau vairuoja, todėl, siekdama atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo, Institucija paskyrė jam ir anksčiau minėto automobilio konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiems Institucijos nutarime išdėstytiems šios administracinio poveikio priemonės taikymo motyvams, apygardos teismas taip pat neturi jokio pagrindo su jais nesutikti. Aukštesniojo teismo vertinimu Institucijos nutarimu T. Z. paskirta ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė natūra konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę, kurią vairuodamas jis 2025 m. balandžio 8 d. padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, aptariamu atveju buvo individualizuota tinkamai, nėra per griežta ar neproporcinga ir tinkamai užtikrina administracinio poveikio priemonės paskirtį.
15. Bylos medžiaga patvirtina, kad priimdama sprendimą nurodytą konfiskuotiną turtą konfiskuoti, Institucija įvertino tiek T. Z. padarytą nusižengimą, tiek jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, tinkamai laikėsi ir nenukrypo nuo šio procesinio sprendimo 10–12 punktuose aptartų teisinio reglamentavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl turto konfiskavimo taikymo, iš esmės tas pats pasakytina ir apie skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį. Apygardos teismas neabejoja, kad ši administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju yra būtina siekiant užkirsti kelią T. Z. priklausančios transporto priemonės naudojimui daryti kitiems panašaus pobūdžio šiurkštiems administraciniams nusižengimams, kurie gali pakenkti visuomenei.
16. Bylos medžiaga patvirtina, jog T. Z. 2025 m. balandžio 8 d. žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisydamas to eilinį kartą nusprendė vairuoti. Nors apeliaciniame skunde stengiamasi sumenkinti ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą teigiant, kad jis yra „nedidelio pavojingumo“, juo nebuvo padaryta jokia žala, tačiau yra akivaizdu, kad šis nusižengimas yra laikytinas šiurkščiu, nes už jo padarymą skiriama bauda nuo 800 iki 1 000 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, taip pat gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju. Tokios griežtos administracinės atsakomybės numatymas reiškia, kad įstatymų leidėjas šį nusižengimą laiko šiurkščiu ir visapusiškai siekia užkirsti kelią tokių nusižengimų darymui. Pažymėtina, jog jeigu šiuo atveju T. Z. pakartotinai vairuojant transporto priemonę neturint tam teisės dėl jo neteisėtų veiksmų būtų dar ir sukeltas eismo įvykis, padaryta žalos kitų asmenų sveikatai, turtui, dėl to jam būtų kilusi kitokio pobūdžio, griežtesnė teisinė atsakomybė.
17. Taip pat pažymėtina, kad T. Z. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą padarė būdamas daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už su transporto priemonių vairavimu ir (arba) eksploatavimu susijusius nusižengimus, tarp jų ir tokio paties pobūdžio, o šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu jam galiojo daug administracinių nuobaudų, be to, jis nėra sumokėjęs jam anksčiau paskirtų baudų. Byloje yra duomenys, kad net ir po aptariamo 2025 m. balandžio 8 d. administracinio nusižengimo padarymo buvo užfiksuoti nauji T. Z. padaryti nusižengimai – 2025 m. gegužės 27 d. numatyti ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, o 2025 m. gegužės 31 d. – numatytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje. Nurodytos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja T. Z. kaip visiškai nedrausmingą vairuotoją, kuris nuolat daro KET pažeidimus, ignoruoja jam skiriamas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, o tai leidžia daryti išvadą, kad dėl kitų eismo dalyvių saugumo yra būtina užkirsti jam kelią daryti naujiems panašaus ar tokio paties pobūdžio nusižengimams.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, jog T. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė (turto konfiskavimas) buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 22, 27, 29 ir 32 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padaryto administracinio nusižengimo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumui, ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Jokių aplinkybių, dėl kurių T. Z. būtų galima netaikyti transporto priemonės konfiskavimo administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.
19. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.