- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-311-544/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- R. B., B. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-311-544/2015
Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05830-2013-5
2015 m. gegužės 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4033-940/2014 pagal ieškovių R. B. ir B. V. ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centras dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės R. B. ir B. V., patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) pagal „Tinteris ir kompanija“, UAB 2014-10-15 paruoštą žemės sklypo planą ir nustatyti, kad ieškovės R. B. ir B. V. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta Nr. 2 ir 3, atsakovas V. S. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta Nr. 1, o visi trys bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta Nr. 1, 2, 3. Nurodė, kad bendrai šalių valdomo žemės sklypo plotas yra 0,0616 ha, iš kurio 152/616 dalis arba 152 kv. m. nuosavybės teise valdo R. B., 131/616 dalis arba 131 kv. m. nuosavybės teise valdo B. V., o V. S. nuosavybės teise valdo 333/616 dalis arba 333 kv. m. žemės sklypo. Pagal atsakovo V. S. pasiūlytą 2000-01-27 detalų išplanavimo projektą buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, su kuria tuo metu sutiko ieškovė B. V., atstovavusi nepilnametę dukrą R. V. (B.). Tačiau ši tvarka nebuvo patvirtinta notarine tvarka ir įregistruota viešame registre. 2008 metais visi bendraturčiai sutarė, kad nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu yra netinkama, kadangi šiaurinėje sklypo dalyje bendram visų trijų bendraturčių naudojimui yra priskirtas žemės sklypas, kuris realiai neatlieka savo paskirties, nes bendraturtis V. S. be jokio pagrindo vaikšto pro gyvenamojo namo dalį, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovėms, nors turi galimybę naudotis kitu įėjimu į jam nuosavybės teise priklausančią namų valdos dalį. 2013-07-22 K. T. individuali įmonė paruošė naują žemės sklypo planą, tačiau su jame nurodyta nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka atsakovas be pagrindo nesutinka. Po sklypo apžiūros vietoje 2014-10-15 „Tinteris ir kompanija“, UAB paruošė žemės sklypo planą, kuriame yra nubraižyta nauja žemės sklypu naudojimosi tvarka, kuri labiausiai atitinka bendraturčių turimas idealiąsias žemės sklypo dalis. Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovo galimybės prieiti prie jo lango pirmame namo aukšte nuo (duomenys neskelbtini) pusės, todėl pagal patikslintą planą atsakovui tokia galimybė sudaroma, jam skirta prieš šio lango atskirai naudotis 3 kv. m. Be to, nubraižius naują naudojimosi žemė sklypu planą paaiškėjo, kad pagal bendraturčių turimas idealiąsias žemės sklypo dalis atsakovas V. S. turėtų naudotis 48 % bendro žemės sklypo ploto. Pagal 2014-10-15 „Tinteris ir kompanija“, UAB paruoštą žemės sklypo planą, 100 kv. m. ploto V. S. turėtų būti paskirta naudotis bendrai su ieškovėmis, o 233 kv. m. ploto atsakovui turėtų būti paskirta naudotis atskirai. Ieškovė R. B. turi naudotis 15 % bendro žemės sklypo ploto, kurio 31 kv. m. ploto jai turi būti paskirtas naudotis bendrai su kitais bendraturčiais, o 121 kv. m. ploto ji turi naudotis atskirai. Ieškovė B. V. turi naudotis 37 % bendro žemės ploto, kurio 77 kv. m. jai turėtų būti paskirti naudotis bendrai, o 54 kv. m. – atskirai. Ieškovių siūloma nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka yra pagrįsta racionaliu gyvenamojo namo ir kitų statinių naudojimu, nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, yra sumažinama bendro naudojimo žemės sklypo ploto dalis (1 t., b. l. 170-174, 2 t., b. l. 24-25).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė nustatytą naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pagal „Tinteris ir kompanija“, UAB 2014-10-15 paruoštą žemės sklypo planą, nustatant, kad ieškovės R. B. ir B. V. atskirai naudojasi 175 kv. m. ploto žemės sklypu, kuris plane pažymėtas Nr. 2 ir 3, atsakovas V. S. atskirai naudojasi 233 kv. m. ploto žemės sklypu, kuris plane pažymėtas Nr.1, visi bendraturčiai R. B., B. V. ir V. S. bendrai naudojasi 208 kv. m. bendro ploto žemės sklypu, kuris plane pažymėtas Nr. 1, 2 ir 3.
Teismas padarė išvadą, kad bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo pagrindus (CK 4.75 str. 1 d.). Todėl pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad, nenuginčijus 2000-01-27 UAB „Nivelyras“ paruošto žemės sklypo plano, su kuriuo sutiko visi bendraturčiai, susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos negali būti keičiamas. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškiniu siekia pakeisti naudojimosi tvarką taip, kad kiekvieno bendraturčio teisė naudotis žemės sklypu atitiktų jų realiai naudojamas žemės sklypo dalis. Pagal šį žemės sklypo naudojimosi planą, atsakovas V. S. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 1, į kurią patenka ir įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškovių 2013-07-22 paruoštu žemės sklypo planu iš esmės nesutiko, nes pagal jį jis nebūtų turėjęs galimybės priteiti prie jam priklausančio lango, esančio pirmame gyvenamojo namo aukšte nuo (duomenys neskelbtini) pusės (2 t., 15 b. l., fotonuotraukos Nr. 1, 2, 3), kadangi žemė sklypo dalimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės (plane pažymėta Nr. 2, 3) buvo priskirta naudotis tik ieškovėms. 2014-10-06 vietos apžiūros metu nustačius, kad ieškovių minėtas 2013-07-22 žemės sklypo planas neatitinka realios situacijos, jos pateikė patikslintą 2014-10-15 „Tinteris ir kompanija“, UAB paruoštą žemės sklypo planą (2 t., b. l. 7-22, 71). Pagal jį atsakovui 100 kv. m. ploto skiriama naudotis bendrai su ieškovėmis, o 233 kv. m. plotas jam paskiriamas naudotis atskirai. Ieškovė R. B. naudotųsi 15 % bendro žemės sklypo ploto, kurio 31 kv. m. ploto jai paskiriama naudotis bendrai su kitais bendraturčiais, o 121 kv. m. ploto turėtų naudotis atskirai su B. V.. Ieškovė B. V. naudotųsi 37 % bendro žemės ploto, kurio 77 kv. m. jai turėtų būti paskiriama naudotis bendrai, o 54 kv. m. - atskirai su R. B.. Pagal patikslintą planą atsakovui sudaroma galimybė prieiti prie langų, esančių pirmame bei cokoliniame aukštuose nuo (duomenys neskelbtini) pusės, tam atsakovui skiriama naudotis 3 kv. m (2 t., fotonuotraukos Nr. 1, 2, 3, 4, 5,6 ). Atsakovas patekti į garažą turi galimybę nuo (duomenys neskelbtini) pusės bei iš kiemo pusės (2 t., b. l. 15-16, fotonuotraukos Nr. 4, 5).
Teismas konstatavo, kad naudojimo žemės sklypo plotas tarp bendraturčių skaičiuojamas pagal turimas nuosavybės teise gyvenamojo namo (pagrindinio pastato), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis: V. S. - 48 %, kas atitinka 48/100 dalis pastato; R. B. ir B. V. bendrai - 52 % (15%+37 %), kas atitinka 15/100 ir 37/100 dalis pastato. Bendro naudojimo žemė po gyvenamuoju namu ir bendro naudojimo kiemu pagal patikslintą 2014-10-15 „Tinteris ir kompanija“, UAB paruoštą žemės sklypo planą sudaro 208 m² : V. S. - 48 % arba 100 kv. m., R. B. ir B. V. - 52 % arba 108 kv. m. Likusi žemė naudojama pagal turimas nuosavybės dalis, įskaitant atskirai naudojamus ūkinius statinius: V. S. - 233 kv. m., B. V. ir R. B. - 175 kv. m. Teismas nustatė, kad ieškovės naudojasi gyvenamojo namo antruoju aukštu, įėjimu į namą nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir laiptine, o atsakovas V. S. - pirmuoju gyvenamojo namo aukštu, jo įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. 2000-01-27 UAB „Nivelyras“ sklypo planas buvo pasirašytas ieškovės B. V., kuri atstovavo ir savo nepilnametę dukrą R. V. (B.), bei atsakovo V. S.. Įvertinęs NTR duomenis apie tai, kad ieškovėms nuosavybės teise priklauso 383/616 sklypo dalis, atsakovui – 333/616 sklypo dalis, iš „Tinteris ir kompanija“, UAB paruošto 2014-10-15 plano teismas sprendė, jog nei vienos iš šalių nuosavybės teisės dalis nekeičiama. Atsakovui iš jam priklausančių 333 kv. m. žemės sklypo skiriama atskirai naudotis 233 kv. m., o bendro naudojimo plote atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis sudaro 100 kv. m., kuri atitinka jo nuosavybės teise turimas 48/100 pagrindinio pastato dalis. Pateiktame plane yra pažymėti laikini statiniai - šiltnamiai, o naudojimasis žemės sklypo dalimis šioje dalyje (plane pažymėta Nr. 1) atitinka realią situaciją. Pažymėjo, kad sumažintoje žemės sklypo bendro naudojimo dalyje yra bendras įvažiavimas į kiemą (plane pažymėta Nr. 2, 3), joje yra tik ieškovių ūkinis pastatas (fotonuotraukos Nr. 7, 8), nėra jokių bendrai naudojamų pastatų ar pastatų, priklausančių atsakovui, realiai atsakovas ta įvažiavimo į kiemą dalimi nesinaudoja. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovių pateiktas žemės sklypo planas neatitinka realiai jų naudojamų ir valdomų dalių arba pažeidžia jo teises, nes 10 kv. m. padidinta užstatyta (po gyvenamuoju namu) atsakovo bendro naudojimo ploto dalis. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir byloje atlikta vietos apžiūra. Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje.
Teismas pažymėjo, kad CPK normos nenumato specialisto instituto, todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad R. T. turėjo būti apklausta kaip specialistė, o ne kaip liudytoja. Ji nedalyvavo nei viename parengiamajame posėdyje (1 t., b. l. 66-69, 163-164, 189-191). Ieškovės pateikė 2014-10-15 „Tinteris ir kompanija“, UAB paruoštą žemės sklypo planą su koordinačių žiniaraščiais, o jo ribos nekerta gretimų žemė sklypų ribų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja galiojančioms materialinėms ir procesinėms teisės normoms, todėl turėtų būti panaikintas dėl šių motyvų. 2000-01-27 tarp šalių buvo sudarytas sandoris - nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurio ieškovės ne tik neginčijo sandorių negaliojimo pagrindais, numatytais CK 1.78 str. - 1.96 str., bet ir pripažino, kad jis tikrai buvo sudarytas ir atitiko tikrąją šalių valią. 2000-01-27 susitarimą dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos pasirašė ir pati R. B.. Jos, tuomet dar nepilnametės, interesus, pagal CK 3.163 str. 1 d. (anksčiau SŠK 65 str.). nuostatas atstovavo ir įgyvendino tėvai. Nesutinka su teismo motyvais, kad sandoris turėjo būti notariškai patvirtintas ir registruotas viešajame registre, nes jo sudarymo metu nei tokio įstatymo, nei viešojo registro nebuvo, o sandorio šalys nepasikeitė (CK 4.81 str. 2 d.). Teismas netinkamai aiškino CK 4.75 str. 1 d. nuostatas, nes ši teisės norma taikoma nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu, o ne naudojimosi tvarką keičiant, ko daryti nei ieškinyje, nei teismo sprendime nurodytais motyvais nebuvo pagrindo. Teismas neteisėtai vadovavosi liudytojos R. T. parodymais ir pažeidė CPK 241 str. reikalavimus, nes R. T. dalyvavo parengiamuosiuose posėdžiuose, todėl negalėjo būti liudytoja. Teismas klaidingai nurodė, kad ieškovėms priklauso 383/616 dalys žemės sklypo. K. T. individualios įmonės sudarytas žemės sklypo planas teismo turėjo būti įvertintas kritiškai, nes, nežiūrint to fakto, kad nepagrįstai pakeistos naudojamų sklypų ribos, ko ieškovės net neprašė, B. V. posėdyje pareiškė, jog šią įmonę pasamdė vien todėl, kad ji buvo pigiausia. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kuo bloga 2000-01-27 šalių susitarimu patvirtinta sutartis ir UAB „Nivelyras“ sudarytas žemės sklypo planas. Teismo sprendimu nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia jo teisę patekti prie lango, esančio nuo gatvės pusės, nepagrįstai pakeisti jam priskirtų naudotis žemės sklypų dydžiai, o tai pažeidžia bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, prieštarauja galiojančiai teismų praktikai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo tinkamai bei visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertindamas byloje surinktus rašytinius įrodymus, priėmė sprendimą, kuris turi būti paliktas galioti. Teisme ištirtos aplinkybės visiškai patvirtino ieškinio reikalavimo pagrįstumą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą spręsti pagal bylos aplinkybes. Nurodo, kad ginčo dėl išorinių žemės sklypo ribų nėra, o privačių asmenų konfliktų dėl vidinio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pasidalijimo tarnyba nesprendžia. Konfliktinė situacija dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos atsirado todėl, kad nei viena pusė į kompromisus nesileidžia, tartis ir santykius išsiaiškinti taikiai nenori.
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2, 3 d., nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kuriuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Byloje tarp bendraturčių iškilo ginčas dėl naudojimosi 0,0616 ha bendro ploto žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos, kuri bendru atsakovo V. S. ir ieškovės B. V., atstovavusios tuomet dar nepilnametę dukrą R. V. (B.), susitarimu buvo nustatyta pagal 2000-01-27 UAB „Nivelyras“ paruoštą žemės sklypo planą (1 t., b. l. 11-15, 25, 26).
LR CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Bendraturčiams geranoriškai nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo: turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertintos nesutarimo priežastys, turi būti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų proporcingumo principą, nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt.).
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovei B. V. nuosavybės teise priklauso 131/616 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 37/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); R. B. nuosavybės teise priklauso 152/616 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 15/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); atsakovui V. S. nuosavybės teise priklauso 333/616 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 48/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių tuo pačiu adresu (1 t., b. l. 11-25, 2 t., b. l. 31-47). Taigi, ieškovėms bendrai priklauso 52 %, atsakovui – 48 % gyvenamojo namo dalių. Bendro naudojimo žemė po gyvenamuoju namu ir bendro naudojimo kiemu sudaro 228 kv. m., todėl pagal turimas nuosavybės teise pagrindinio pastato dalis ieškovėms tenka naudotis 118 kv. m., o atsakovui – 110 kv. m. bendro naudojimo žemės. Likusi minėto žemės sklypo dalis turi būti naudojama atskirai pagal turimas nuosavybės dalis nekilnojamame turte: atsakovui – 223 kv. m., ieškovėms – 165 kv. m. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, kad, ieškovių nuomone, pagal planą šiaurinė sklypo dalis nuo (duomenys neskelbtini) pusės be pakankamai pagrįsto pagrindo ir nesant tam būtinumo paskirta bendram visų bendraturčių naudojimui, nors toje dalyje yra tik ieškovėms priklausanti namo dalis, laiptinė, pro kurią į antrąjį aukštą vaikšto tik jos, o atsakovas šia laiptine nesinaudoja ir į jam priklausančią namo dalį patenka pro kitą įėjimą iš pietinės pusės per jam priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, be to, atsakovas naudojasi 10 kv. m. didesniu plotu negu jam priklauso pagal turimas nuosavybės teisės dalis (1 t., b. l. 11-13, 25-26, 29, 30).
Iš teismų sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos, vertino ieškovių pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą su anksčiau šalių susitarimu nustatyta naudojimosi sklypu tvarka ir pagrįstai sprendė, jog teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo, nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus ieškovų pateiktas patikslintas 2014-10-15 žemės sklypo projekto pasiūlymas atitinka (1 t., b. l. 29, 2 t., b. l. 13-22, 26, 71, LR CK 4.75, 4.81 str.). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nukrypo nuo galiojančios teismų praktikos.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sandorių negaliojimo pagrindais nenuginčijus 2000-01-27 šalių sudaryto jų tikrąją valią atitinkančio sandorio (nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos) nebuvo pagrindo reikšti ieškinio dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Pagal bylos duomenis, 2000-01-27, kai buvo parengtas ir suderintas planas, ieškovė R. V. (B.) buvo nepilnametė ir ją pagal įstatymą atstovavo jos motina ieškovė B. V. (tuo metu galiojusio SŠK 65 str., šiuo metu galiojančio CK 3.156 str., 3.163 str.). Todėl apeliantas teisingai nurodo, kad dėl to, jog už nepilnametę bendraturtę dukrą plane pasirašė ją atstovaujantis įstatyminis atstovas, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas nėra neteisėtas. Tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad pilnamečio ir nepilnamečio asmens poreikiai ir interesai naudotis turtu, jį valdyti ir juo disponuoti skiriasi ir nėra vienodos apimties ir, asmeniui tapus pilnamečiu, nebeatitinka jo teisių ir teisėtų interesų. Ieškovės 2013-07-12 išsiuntė atsakovui pretenziją-pasiūlymą, nurodydamos, kodėl jų nebetenkina anksčiau šalių susitarimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, siūlė iki 2013-07-29 pasirašyti jų naujai parengtą planą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (b. l. 27-28). Iš bylos duomenų matyti, kad šalių derybos teigiamo rezultato nedavė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, bendraturtėms manant, kad kitas bendraturtis su jų siūlomu naudojimo būdu nesutinka nepagrįstai ir be pagrindo trukdo įgyvendinti jų teises, turi teisę kreiptis į teismą dėl, jų manymu, pažeistos teisės gynimo. LR CK 4.75 straipsnyje nėra įtvirtintas draudimas šia teisės norma vadovautis ir tada, kai tarp bendraturčių atsiranda nesutarimas ir pagrindas pakeisti anksčiau jų susitarimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 2 d. normų aiškinimo ir taikymo, dėl bendraturčių viešajame registre įregistruoto susitarimo dėl naudojimosi daiktu tvarkos reikšmės bei dėl bendraturčių teisių, esant pagrįstam pagrindui, reikalauti pakeisti nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką.
Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo argumentus dėl R. T., kuri yra žemės sklypo planą parengusios bendrovės vadovė, statuso ją apklausiant šioje byloje bei negalėjimo ją apklausti liudytoja, nes ji dalyvavo parengiamuosiuose posėdžiuose. Teismas nurodė, kad CPK normos nenumato specialisto instituto, todėl R. T. buvo apklausta kaip liudytoja, turinti specialiųjų žinių ir nei viename parengiamajame posėdyje ji nedalyvavo. Šios teismo išvados sutampa su 2013-10-17 teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad šiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovių atstovė paprašė liudytoja apklausti planą parengusią R. T., kuri paaiškins kaip buvo apskaičiuotos bendraturčiams naudotis priskiriamos sklypo dalys, o atsakovų atstovas, pripažinęs, kad galbūt yra padaryta klaidų, neprieštaravo arba paliko teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl liudytojos apklausos. Teismas protokoline nutartimi nutarė apklausti R. T. liudytoja (1 t., b. l. 66-69) ir ją apklausė 2013-12-04 teismo posėdyje bylą nagrinėdamas iš esmės (1 t., b. l. 78-85). Fiksuotoje proceso eigoje nėra jokių duomenų, kad liudytoja prieš apklausą buvo teismo salėje, dėl to jokių prieštaravimų atsakovo atstovas nepareiškė. Bylą nagrinėjant pakartotinai nei 2014-07-02, nei 2014-08-27 parengiamuosiuose posėdžiuose, nei 2014-10-06 teismo posėdyje iki apklausos liudytoja teismo posėdžių salėje nebuvo, nes pastarajame posėdyje ją ir buvo nutarta apklausti liudytoja, o ieškovės įpareigotos užtikrinti jos dalyvavimą (1 t., b. l. 163-164, 189-193, 2 t., b. l. 7-10). Todėl CPK 241 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Liudytojos R. T. parodymai buvo įvertinti kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kuo bloga 2000-01-28 šalių susitarimu patvirtinta sutartis ir UAB „Nivelyras“ sudarytas žemės sklypo planas. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad jame išsamiai išdėstyta ir motyvuota, kodėl teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas pakeisti anksčiau bendraturčių susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką: nesant tam būtinumo visų bendraturčių bendram naudojimui paskirta sklypo dalis nuo (duomenys neskelbtini) (šiaurinės pusės), nors toje dalyje yra tik ieškovėms priklausanti namo dalis, laiptinė, pro kurią tik jos vaikšto į savo namo dalį antrajame aukšte, tuo tarpu atsakovas šia laiptine nesinaudoja, į jam priklausančią namo dalį patenka pro kitą įėjimą iš pietinės pusės per jam priskirtą naudotis žemės sklypo dalį; atsakovas naudojasi 10 kv. m. didesniu plotu negu jam priklauso pagal turimas nuosavybės teisės dalis (1 t., b. l. 11-13, 25-26, 29, 30). Šių byloje esančių įrodymų pagrindu padarytų teismo išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Atsakovui nesutinkant su 2013-07-22 K. T. individualios įmonės paruoštu planu (1 t., b. l. 29, 30) ir po teismo atliktos vietos apžiūros (2 t., b. l. 13-21) nustačius, kad ieškovėms prašoma nustatyti naudojimosi žemėse sklypu riba eina per atsakovo šiltnamį ir kad atsakovas neturi galimybės prieiti prie jam priklausančios namo dalies pirmajame aukšte esančių langų nuo (duomenys neskelbtini) pusės, ieškovės 2014-10-15 pateikė patikslintą naudojimosi žemės sklypu projektą, kuriame šiltnamis liko atsakovo naudojamame žemės sklype, o priėjimui prie lango dešinėje namo pusėje, dėl ko tarp šalių buvo kilęs ginčas, atsakovui naudotis skirta 3 kv. m., jis taip pat turi galimybę prieiti ir prie kitų langų (2 t., b. l. 26, 71). Todėl apelianto apeliacinio skundo teiginys, kad nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia jo teisę patekti prie lango, esančio nuo gatvės pusės, yra nepagrįstas. Bendro naudojimo žemės sklypo plote atsakovui tenkanti 100 kv. m. dalis atitinka jo nuosavybės teise valdomas 48/100 pagrindinio pastato dalis. Sklypų dalys, kuriose bendraturčiai valdo ir naudoja laikinus statinius, paskirtos naudotis pagal faktinę situaciją. Todėl apeliantui nebuvo nepagrįstai pakeisti jam priskirtų naudotis žemės sklypų dydžiai, nebuvo pažeistas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, kaip kad jis nurodo apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus ar įrodymų vertinimo taisykles (CK 1.5 str., 4.81 str., CPK 178, 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.