Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovei J. L.

dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo Omega Invest OU atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, teismo šaukimas apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą ir datą įteiktas tinkamai. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Byla nagrinėjama ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo_LT“ ir atsakovė J. L. 2017 m. gruodžio 28 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT28122017/0024, pagal kurią atsakovei už sutartą mokestį buvo perduota naudotis 2526,25 Eur vertės transporto priemonė Peugeot 307, (duomenys neskelbtini) su galimybe ją įsigyti. Atsakovė priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti kas mėnesį įmokas po 105,65 Eur iki 2023 m. gruodžio 28 d. Atsakovė nuomos mokesčio nemokėjo, todėl sutartis 2021 m. liepos 20 d. nutraukta. Po sutarties nutraukimo atsakovė transporto priemonę grąžino.

Iki reikalavimo perleidimo 2021 m. gruodžio 20 d. priskaičiuota 423,44 Eur transporto priemonės nuomos mokesčio, 4,66 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 10 iki 2022 m. lapkričio 10 d. (už 31 d.), taikant 0,05 proc. delspinigių normą.

Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2022 m. gruodžio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą Risk Management Services OU, o šis 2022 m. gruodžio 20 d. skolų pardavimo – pirkimo ir perleidimo sutartimi perdavė ieškovei iš pradinės kreditorės perimtas teises į atsakovės skolą pagal minėtą Sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu, laikytina, kad atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės atsiradus sutartiniams prievoliniams teisiniams santykiams (CK 6.1 – 6.4 straipsniai), atsakovė įgijo pareigą Sutartyje nustatyta tvarka mokėti transporto priemonės valdymo ir naudojimo (nuomos) mokestį bei atlikti kitus mokėjimus pagal Sutartį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.503 straipsnis, 6.522 straipsnio 1 dalis, sutarties 2.1. punktas). Ieškovei perėmus reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu pagal reikalavimo perleidimo sutartis, ji įgijo teisę iš atsakovės reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.101 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė, byloje duomenų apie atsakovės sutartinių įsipareigojimų visišką įvykdymą nėra, todėl, darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė.

Atsakovė, nemokėdama transporto priemonės nuomos mokesčio ir ieškovei nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, grąžino transporto priemonę ieškovei, bei nesutinka mokėti priskaičiuotas sumas (374,30 Eur nuomos mokesčio bei 99 Eur netesybų (delspinigių)) motyvuodama tuo, jog jos sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis priskiriama vartojamo kredito sutarčių tipui, turi būti pripažinta kaip neatitinkanti teisės normoms, todėl suteikiant jai automobilį už užmokestį, jos atveju turėjo būti vertinamos pajamos Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis. Nurodo, kad sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo kitų skolinių įsipareigojimų, užvestos keturios vykdomos bylos pas antstolius ir ji prisiimti jokių įsipareigojimų negalėjo, taip pat ir šiandiena turi daug kitų skolinių įsipareigojimų. Jos pajamos buvo minimalios, o įsipareigojimai viršijo ne tik Lietuvos banko 40 proc. kriterijų, o apskritai įmokos mėnesiui viršijo jos gaunamų mėnesinių pajamų sumą. Po sutarties nutraukimo grąžino automobilį ieškovei bei jau sumokėjusi didelį pinigų sumą, todėl ieškovui nebėra skolinga ir nesutinka mokėti prašomų sumų.

Teismas nesutinka su atsakovės pozicija ir ją iš dalies atmeta kaip nepagrįstą. Kaip nurodyta aukščiau, CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (lot. savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016).

Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovės) ir verslo subjekto – juridinio asmens (pradinės kreditorės, iš kurios reikalavimą perėmė ieškovas). Sutartyje numatyta, kad transporto priemonė yra suteikiama atsakovei valdyti ir naudotis (Sutarties 2.1 punktas), byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilis buvo nuomojamas verslo tikslais. Atsižvelgiant į tai, taip pat aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, vertintina, kad Sutartis yra laikytina vartojimo sutartimi.

Teismas, ex officio įvertinęs Sutarties turinį ir jos sąlygas, daro išvadą, kad, nors ji yra laikytina vartojimo sutartimi, tačiau nėra kvalifikuotina vartojimo kreditu. Sutartimi nėra numatyta atsakovės pareiga įsigyti transporto priemonę (Sutarties 12.1, 12.2 punktai), todėl ji nepatenka į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) taikymo sritį (VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sutartimi taip pat nėra numatyti sunkiai įgyvendinami transporto priemonės grąžinimo ieškovui (pradinei kreditorei) reikalavimai, kurie bet kuriam protingam ir rūpestingam asmeniui iš esmės paliktų galimybę tik transporto priemonę įsigyti. Transporto priemonės galimo įsigijimo suma Sutarties pabaigoje nėra simbolinė (2526,25 Eur), ji yra laikytina realia likutine transporto priemonės verte, atsižvelgiant į jos pagaminimo metus (2007 m.) bei tai, kad Sutartis (tinkamu jos vykdymo atveju) būtų trukusi ir atsakovė automobilį naudojusi iki 2023 m. gruodžio 28 d. (72 mėn.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Sutarties nuostatomis nebuvo stengiamasi dirbtinai paslėpti vartojimo kredito teisinių santykių.

Taigi, Sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai transporto priemonės išperkamosios nuomos, taip pat transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teisiniai santykiai (CK 6.503 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnio 1 dalis), kuriuose atsakovė yra laikytina vartotoja, o ieškovas (iki reikalavimo perleidimo – pradinė kreditorė) yra verslininkas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.522 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, išrašo iš priedo prie Sutarties dėl Skolų portfelio pardavimo tarp „Risk Management Services“ OU (UAB „mogo LT“) ir Omega Invest OU, reikalavimo perleidimo dienai, t.y. 2021 m. gruodžio 20 d., neapmokėtas transporto priemonės nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. liepos 20 d. (sutarties nutraukimo dienos) sudarė 423,44 Eur; netesybos (delspinigiai) iki skolos perleidimo už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 10 iki 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė - 4,66 Eur (Sutarties Nr. RNT28122017/0024 bendrųjų nuostatų 10.3 p.). Viso skola pagal Sutartį Nr. RNT28122017/0024, 2021 m. gruodžio 20 d. sudarė 428,10 Eur. Kadangi sutartis nevykdoma, atsakovė neatliko mokėjimų, ieškovas papildomai nuo neapmokėto transporto priemonės nuomos mokesčio sumos už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. (už 749 dienas x 0,05%) paskaičiavo 145,20 Eur netesybų (sutarties bendrųjų nuostatų 10.3 p. ). Atsakovė po sutarties nutraukimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atliko kelis dalinius mokėjimus, iš viso 100 Eur, todėl nurodytais mokėjimais buvo padengti priskaičiuoti delspinigiai (50,86 Eur) ir transporto priemonės nuomos mokesčio sumos (49,14 Eur).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, jog atsakovė savo sutartinių prievolių nevykdė, už automobilio nuomą tinkamai nemokėjo ir skola šiai dienai sudaro - 374,30 Eur. Byloje nesant duomenų apie šių sumų sumokėjimą, ši suma iš atsakovės priteisiamos ieškovui (CK 6.38, 6.63 straipsniai, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.522 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovo prašomi priteisti 99 Eur netesybų( delspinigių), kurie buvo apskaičiuoti taikant 0,05 proc. dydį už kiekvieną pavėluotą dieną. Bendra delspinigių suma apskaičiuota taip: 4,66 Eur (už laikotarpį iki reikalavimo teisės perleidimo ieškovui) +145,20 Eur (už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., viso 749 d.) (-50,86 Eur =99 Eur).

Atsakovė yra vartotoja, todėl jai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos. Vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktu, preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nagrinėjamoje byloje nėra tiesiogiai taikytinos VKĮ nuostatos, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pavyzdžiui, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ne daugiau kaip už 180 dienų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Minėta, kad ieškovas reikalavimą priteisti delspinigius kildina iš Sutarties 10.3 punkto, kuriame numatytas jų dydis yra 0,05 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną, o jų skaičiavimo terminas nėra ribojamas. Taigi, vertinant pagal orientacinį atsakovės, kaip vartotojo, civilinės atsakomybės dydį, numatytą VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje (0,05 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną, bet ne daugiau kaip 180 dienų), taip pat atsižvelgiant į delspinigių skaičiavimo senatį, numatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalyje (šeši mėnesiai), teismas daro išvadą, kad Sutarties 10.3 punkte numatyta atsakovės, kaip vartotojos, civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą skaičiuotinų delspinigių pavidalu yra nepagrįstai didelė (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė, kaip vartotoja, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turėjo ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą, byloje nėra duomenų, kad ji galėjo atskirai aptarti ir daryti įtaką Sutartiems sąlygoms. Be to, ieškovas delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 99 Eur netesybų ( delspinigių), priskaičiuotų už 529 dienas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., taikant 0,05 proc. delspinigių normą. Pažymėtina, kad netesybos atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkciją. Netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog iš atsakovės priteistinų netesybų (delspinigių) dydis turi būti skaičiuojamas ne daugiau, kaip už 180 dienų. Atsakovė iš dalies vykdė įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, be to atsakovė yra vartotojas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, delspinigiai mažintini iki 33,68 Eur (374,30 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį ir patyrė 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso patyrė 272 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (patenkina 86 procentai), ieškovui iš atsakovės priteistina 86 procentai, t. y. 234 Eur, patirtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 374,30 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 30 ct) neapmokėtos transporto nuomos mokesčio, 33,68 Eur (trisdešimt tris eurus 68 ct) netesybų (delspinigių), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 407,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Omega Invest OU, įmonės kodas 10866568.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.