- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2906-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01531-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- UAB „Pango LT“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pango LT“ ieškinį atsakovui R. B. dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovo 3 900 Eur nuostolių (negautų nuomos pajamų), 1 732,11 Eur nuostolių, 300 Eur per mėnesį nuostolių (ieškovo negautų nuomos pajamų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki faktinio atsakovo išsikėlimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo pastato dienos.
2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 14 013,11 Eur (12 832 Eur nuostoliai ir 1 181 Eur bylinėjimosi išlaidos) sumai atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas, ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas jį ar trečiuosius asmenis (įskaitant ir V. B. vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas), leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu.
3. Paaiškino, kad 2017 m. vyko atsakovui R. B. priklausiusių turtinių teisių į 0,0905 ha žemės sklypą bei pastatą – gyvenamąjį namą esančius (duomenys neskelbtini), varžytinės. 2017 m. gegužės 26 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0070/12/00687, nurodytos turtinės teisės parduotos ieškovui už 39 072,00 Eur sumą. Ieškovui įgyvendinant įsigytas turtines teises, 2017 m. birželio 15 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu ieškovas tapo žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininku. Atsakovui atsisakant geranoriškai išsikelti, ieškovas per antstolę N. J. 2017 m. birželio 27 d. įteikė atsakovui R. B. reikalavimą dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo. Atsakovas iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo neišsikraustė, toliau juose gyvena ir jais naudojasi be jokio teisinio pagrindo, taip pažeisdamas ieškovo, kaip turto savininko, teises ir teisėtus interesus bei padarydamas ieškovui nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 12 832,11 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui R. B. ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis (įskaitant atsakovo turtinę teisę į V. B. vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu.
5. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
6. Nurodė, kad preliminariai įvertinus pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas, nes kreditorius nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti.
7. Nustatė, kad atsakovo oficialios gaunamos pajamos sudaro vos apie 95 Eur per mėnesį. Nurodė, kad į vykdomąją bylą, kurioje vykdytose varžytinėse ieškovas įsigijo turtą, pats atsakovas yra pateikęs savo, kaip UAB „Legacija“ direktoriaus, pasirašytą 2016 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 2016/10, kuriuo remiantis atsakovo darbo užmokestis nuo 2016 m. lapkričio 1 d. turėtų būti 3 500 Eur per mėnesį. Iš atsakovo R. B. 2017 m. gegužės 11 d. elektroninio laiško antstoliui R. S. teismas nustatė, kad atsakovas teiravosi apie savo skolos dydį bei pranešė, kad per 6 mėnesius buvo atlikti mokėjimai kreditoriams. Iš 2016 m. spalio 20 d. turto arešto akto nustatė, kad turto arešto akto surašymo dieną bei per varžytines ieškovo įsigytų atsakovui priklausiusių turtinių teisių į namą ir žemės sklypą, atsakovui priklausė turtinės teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3974 minėtą butą pardavė. Atsakovas yra jo mirusios mamos V. B. turto paveldėtojas, jos vardu atidarytos banko sąskaitos nėra uždarytos. Atsakovas 2018 m. birželio 26 d. atliko mokėjimą iš aukščiau nurodytos V. B. banko sąskaitos. Padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra tikimybė, jog atsakovas, sužinojęs apie ieškinio pateikimą gali siekti išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali perleisti ar kitaip slėpti jam priklausantį bet kokį turtą ar turtines teises, įskaitant ir mirusios mamos atsakovo valdomojo ir naudojamoje sąskaitoje esančias lėšas, suvaržyti teises į jį, bei kitaip apsunkinti disponavimą juo, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad nustačius teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad teismas klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė nepranešus atsakovui, nors ieškovas nepateikė tam jokių pagrindų. Tokiu būdu buvo pažeistas principas būti išklausytam. Pažymėjo, kad pateikiama teismui ESO pažyma patvirtina, kad atsakovas nėra skolingas už komunalinius mokesčius. Nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad jis ieškovui mokėjo 100 Eur nuomos mokestį, pravesdamas pavedimu pinigines lėšas A. P. arba mokėdamas grynais pinigais ieškovo atstovui V. M.. Paaiškino, kad atsakovas 2017 m. gegužės 26 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0070/12/00687 įgijo atsakovo turtines teises į 0,0905 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Turto pardavimo iš varžytinių aktas apskųstas. Civilinė byla Nr. e2-900-450/2018 išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme, o šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Nurodė, kad teismas neįvertino, kad reali žala ieškovui nepadaryta. Ieškovas neįrodė, kad reali turto nuomos kaina buvo, yra ir bus ateityje 300 Eur per mėnesį. Reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo neįrodyti. Ieškovo prašoma priemonė nesusijusi su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, kad jis patyrė, patiria ar ateityje patirs nuostolius. Ieškovas įsigydamas turtą varžytinių aktu, įvertino riziką ir tai, kad turto negalės išnuomoti iš karto, sekančią dieną po varžytinių. Teigė, kad kol teisme nagrinėjami reikalavimai pripažinti negaliojančiu varžytinių aktą ir taikyti restituciją ir nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas, negalima vertinti, kad ieškovas patyrė nuostolius. Nurodė, kad teismas nepagrįstai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kaip pablogėjusią ir nepagrįstai vertino aplinkybes dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo bei dėl V. B. sąskaitos. Nurodė, kad teismas neįvertino, kad atsakovas yra darbingas, turi savarankiškas pajamas, nežiūrint į finansinius sunkumus, atsiskaito su kreditoriais. Pažymėjo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų teises sumokėti komunalinius mokesčius, atsiskaityti su kreditoriais, atlikti eilinius mokėjimus, kurie būtini kasdieniniame gyvenime. Paaiškino, kad ieškovas būsimus nuostolius (7 200 Eur) grindžia tik prielaida. Pateiktas skelbimas dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo nuomos bei vieno asmens atsakymas neįrodo ieškovo tikėtino nuomos mokesčio (300 Eur) dydžio. Nėra tikimybės kad ieškovas iš karto nuo varžytinių akto priėmimo momento, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. būtų išnuomojęs žemės sklypą ir gyvenamąjį namą už 300 Eur bei nuomotų šį turtą ateityje už 300 Eur.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję su ginčo teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis ir su ieškinio reikalavimų pagrįstumu, tačiau ne su nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumu. Pažymėjo, kad atskirajame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių ar duomenų, kurie paneigtų teismo išvadą, jog byloje gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Byloje yra įrodyta grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas tokios grėsmės egzistavimą paneigiančių duomenų nepateikė. Jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovui ieškinio suma nėra didelė arba, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovui palankų sprendimą, tokio sprendimo įgyvendinimas nepasunkės, atsakovas nepateikė. Po ieškovo reikalavimo išsikelti iš gyvenamojo namo gavimo, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3974 butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavė. Atsakovas perleido tretiesiems asmenims vienintelį savo turėtą turtą, į kurį būtų buvę galima nukreipti ieškovo patirtų nuostolių išieškojimą. Atsakovas naudojasi mirusios V. B. sąskaitomis, laiko jose atsakovui priklausančias lėšas, vykdo mokėjimus, tokių būdu siekdamas išvengti galimo skolų išieškojimo.
Šalies argumentai
11. Ieškovas taip pat prašė prijungti prie bylos 2018 m. rugsėjo 20 d. turto aprašą ir „įteikimo pranešimą“ bei antstolio S. U. el. laišką ieškovui. Nurodė, kad šie dokumentai yra reikšmingi teismui nagrinėjant atsakovo pateiktą atskirąjį skundą, kadangi jie įrodo, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., kai atsakovas išėmė iš savo mirusios mamos vardu atidarytos banko sąskaitos beveik visas joje buvusias lėšas (3000 Eur) sumą, atsakovas jau buvo gavęs ne tik ieškovo ieškinį ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį, bet ir antstolio S. U. surašytą turto aprašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Ieškovas pateikė papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų, kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji įrodymai prisideda prie bylos faktinių aplinkybių atskleidimo, pateiktus naujus duomenis apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis –užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
17. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo pastato, priteisti iš atsakovo 3 900 Eur nuostolių (negautų nuomos pajamų), 1 732,11 Eur nuostolių (mokesčių už dujų ir elektros energijos tiekimą), 300 Eur per mėnesį nuostolių (ieškovo negautų nuomos pajamų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki faktinio atsakovo išsikėlimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo pastato dienos.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra preliminariai pagrįsti.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo su nurodyta išvada nesutikti, kadangi ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
22. Atsakovo atskirojo skundo argumentai, kuriais pastarasis įrodinėja ieškinį esant preliminariai nepagrįstą, iš esmės susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Paminėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
23. Aplinkybė, kad atsakovas ginčijo varžytinių aktą, kurio pagrindu ieškovas įgijo turtines teises į žemės sklypą bei pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-900-450/2018 atsakovo R. B. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė. Nors priimtas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo preliminariai vertinti, jog skundžiamas varžytinių aktas, kurio pagrindu ieškovas įgijo turtines teises, yra negaliojantis.
24. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
26. Taip pat pažymėtina tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suma atsakovui yra pakankamai didelė. Tuo tarpu pateikdamas atskirąjį skundą atsakovas grėsmės būsimo teismo sprendimui iš esmės nepaneigė, įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, t. y. neįrodė, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė egzistuojant grėsmei ieškovo reikalavimų, jeigu jie būtų patenkinti, tinkamam įvykdymui. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra didesnė tikimybė, kad turtas iki bylos išnagrinėjimo nebus išsaugotas.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas.
29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.