- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- 1-328-1240/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39628-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Zubkas
- Kaltinamasis
- G. P.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
Žemesnės instancijos teismas
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
Lietuvos Respublikos vardu
2025 m. balandžio 4 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1) Panevėžio apygardos teismo 2001 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 1 punktą, galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 14 straipsniu ir 45 straipsniu, veikos perkvalifikuotos atitinkamai į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo;
2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2001 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 9 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;
3) Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų;
4) Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 3 metams laisvės atėmimo, paskirtą bausmę subendrinus su Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo;
5) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
6) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų;
Žemesnės instancijos teismas
7) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Bausmę atlikęs 2024 m. liepos 19 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. spalio 9 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, konflikto su R. M. metu, tyčia du kartus spirdamas R. M. į kairę veido pusę, tuo nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. P. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio dienos vakare po darbo nuvažiavo į namus pas nukentėjusįjį. Jo namuose vartojo alkoholį. Namuose buvo R.M., jo sugyventinė ir jo motina. Alkoholį vartojo trise, motina negėrė. Pats pasigėrė, užmigo fotelyje. Prabudęs pasigedo telefonų. Pagalvojo, kad R.M. su savo gyvenimo drauge iš jo pavogė telefonus. Dėl to kilo konfliktas, kurio metu su nukentėjusiuoju apsistumdė, buvo susikibę. Nukentėjusiajam įspirti jis negalėjo, nes dėvėjo storas žiemines kelnes, nebūtų pakėlęs kojos. Jokio smurto nenaudojo, kadangi įvykio metu buvo labai girtas, vos ant kojų pastovėjo. Konflikto metu su nukentėjusiuoju tik apsistumdė. Įvykį matė R.M. sugyventinė. Išgertuvių metu jis norėjo pasiimti alų ir važiuoti į namus, bet jie jam išvažiuoti neleido, nenorėjo atiduoti alaus ir telefonų. Nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus, nes norėjo juo atsikratyti, kad jį išvežtų ir jiems liktų visas alkoholis ir telefonai. Tą vakarą du kartus buvo kviečiami policijos pareigūnai. Pirmą kartą pasakė, kad jokių pretenzijų jam neturi. Antrą kartą iškvietė policijos pareigūnus, nes norėjo, kad jį išvežtų, ką jie sakė pareigūnams, nepamena.
3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena. Įvykio dieną girtavo. Konfliktas įvykio pavakaryje. Atsimena, kad įvykio konfliktas, jam du kartus spyrė. Buvo atvykę policijos pareigūnai. Vieną kartą susitaikė. Po to motina antrą kartą iškvietė policijos pareigūnus. Jis kaltinamąjį laikė, kol atvyko policijos pareigūnai. Jam buvo suduoti smūgiai į veido sritį, bet negali tiksliai pasakyti, į kurią pusę, spyrė koja. Tuo metu juto skausmą. Įvykio metu buvo daug išgėręs. Sekančią dieną skausmo nebejautė. Buvo perskaityti nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. spalio 9 d. vakare, tiksliai laiko dabar nepasakys, pas jį į svečius atėjo pažįstamas G. P. Namuose, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo jo mama N. M. ir sugyventinė A. V.. Atėjus pažįstamui G.P., jie visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu iš pradžių buvo viskas gerai, paskui G.P. pradėjo agresyviai elgtis, konfliktuoti. Apie 20.30 val., G.P. konflikto metu koja jam du kartus spyrė į galvos, t. y. veido sritį, kairę veido pusę, tokiais veiksmais jis sukėlė jam fizinį skausmą, jam skaudėjo. Kas G.P. pasidarė ir kodėl jis jį puolė nesupranta. Viską matė mama N.M., kuri ir iškvietė pagalbą. 2024 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau viską ką pareigūnams sakė apklausos metu yra tiesa, tvirtina savo duotus parodymus pirmos apklauso metu. Šiuo metu jis yra blaivus ir gali papildyti, kad 2024 m. spalio 9 d. vakare, kiek buvo valandų nepasakys pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atėjo pažįstamas G. P., jis atsinešė alaus pakuotę, namuose dar buvo jo mama N.M. ir sugyventinė A. V., jie visi vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį G.P. juos visus pradėjo vadinti visokiais negražiais žodžiais, bomžais, konteineriniais, jie susipyko, apsižodžiavo, tada jo mama paskambino policijai, bet atvažiavus policijos pareigūnams G.P. nurimo, jis pasakė policijos pareigūnams, kad viskas gerai, kad jokio smurto nebuvo tik konfliktas ir pareigūnai išvyko, o jie toliau visi vartojo alkoholį. Po kurio laiko G.P. vėl tapo agresyvus, vėl pradėjo tiek jį tiek jo šeimos narius kolioti, visaip vadinti, jis nesitikėjo, kad G.P. prieš jį smurtaus, bet vienu metu jis atsistojo ir jam sėdinčiam iš kojos du kartus įspyrė į veidą, tai pamačiusi jo mama paskambino policijos pareigūnams ir atvykus pareigūnams G.P. buvo sulaikytas ir iš jų namų išvežtas. Jis iš G.P. jokio telefono neėmė, matė, kad jis turėjo telefoną su savimi, net kai buvo sulaikytas jis paliko kuprinę su daiktais jo namuose, o kitą dieną su pareigūnais atvyko ir visus savo daiktus susirinko, taip pat ir dviratį su kuriuo pas juos buvo atvažiavęs. Ar A. kažką matė jis negali pasakyti, jie nemažai buvo išgėrę alkoholio tą vakarą. Kai G.P. jam įspyrė, jam skaudėjo. Po įvykio praėjus kuriam laikui G.P. jam paskambino į telefoną ir klausė kam jis parašė tą pareiškimą, prašė pareiškimą atsiimti, bet jis su juo nesileido į kalbas. Jis su juo po įvykio nebebendrauja, mato kartais jį mieste, bet nebendrauja. Nori, kad G.P. atsakytų už savo veiksmus, už tai, kad jam sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje nereikš.
4. Nukentėjusysis R. M. po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo patvirtino, kad parodymai teisingi.
5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. K. parodė, kad yra Biržų rajono PK reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja. 2024 m. spalio 9 d. dirbo naktinėje pamainoje. Tarnybos pradžioje, apie aštuntą valandą vakaro gavo du pranešimus iš (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą pranešė, kad policijos pagalbos nebepageidauja. Po to gautas antrasis pranešimas, kad vyksta muštynės. Nukentėjusiojo mama N. M., pranešė, kad muša jos sūnų. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja N. M., kuri pasakė, kad mušamas jos sūnus. Bute išgirdo riksmus. Įėjusi į butą, liudytoja pamatė, kad R. M. laiko įtariamąjį prispaudęs lovoje. A. R. nuo įtariamojo G. P. Paties smurto naudojimo nematė. Nukentėjusysis sakė, kad spyrė jam ir sukėlė fizinį skausmą. Kiek atsimena, nukentėjusiojo veide matėsi patinimas ar paraudimas. Nukentėjusiojo mama sakė, kad mušė. Nukentėjusysis taip pat sakė, kad mušė. Kaltinamasis buvo neblaivus ir su juo buvo problemų. Liudytoja nukentėjusiojo veide matė patinimą, paraudimą. Pirmą kartą buvo gautas pranešimas dėl nepageidaujamo asmens. Nuvykus, ten buvo R. M., N. M. ir A. V. R.M. paaiškino, kad viskas tvarkoje, jie išsiaiškino ir policijos pagalba nebereikalinga. Vėliau gautas antras pranešimas, kad mušasi. Nuvykus antrą kartą, nukentėjusysis kalbėjo apie tai, kad kaltinamasis jį apkaltino telefono vagyste.
6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. M. parodė, kad įvykio dieną liudytoja atvažiavo pas sūnų R. M. Sūnus, G. P. ir sūnaus sugyventinė vartojo alkoholį. Liudytoja alkoholio negėrė, ji sėdėjo kambaryje ant lovos. Išgertuvių metu tarp sūnaus ir G. P. kilo konfliktas. Liudytoja matė, kad G.P. sūnų partrenkė ant grindų, kad jis turėjo peilį. Liudytoja tuo metu sėdėjo ant lovos. Jie abu mušėsi parkritę ant grindų. G. P. sūnui sudavė smūgius, buvo jį ant žemės prispaudęs, bet jis ištrūko. Abu buvo girti ir nebežinojo ką daro. Kaltinamasis G. P. naudojo smurtą prieš jos sūnų. Liudytoja buvo persigandusi, čiupo telefoną ir skambino policijai. Tuo metu sūnaus namuose buvo atjungta elektra, švietė tik žvakė. Tuo metu kalbos apie dingusį telefoną nebuvo. Liudytoja kaltinamojo telefono nematė. Įvykio metu jie visi buvo gerai išgėrę. Liudytoja buvo blaivi ir labai išsigando, todėl kvietė policiją. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. spalio 9 d. ji buvo pas savo sūnų R. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Joms būnant namuose, pas jos sūnų atėjo jo pažįstamas G. P. Kai jis atėjo galėjo būti tarp 17.00 ar 18.00 val., dabar tiksliai laiko nepaskysiu. Jos sūnus R.M. su G.P. ir savo sugyventine A. V. vartojo alkoholį. Paskui jiems bevartojant alkoholį G.P. pradėjo konfliktuoti, girdėjo kaip jis R.M. įžeidinėti, vadino „valkata, šūdo gabalu“. Matė kaip G. P. nusirengė striukę ir puolė jos sūnų. Matė kaip jis koja spyrė jos sūnui R.M. į veidą, mažiausiai du kartus. Paskui jie abu pradėjo grumtis. Ji iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kadangi išsigando. Visą konfliktą pradėjo G. P., girdėjo kaip jis grasino ir susidoroti su jos sūnumi R.M. Jis buvo labai agresyvus. Liudytoja N. M. po jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo patvirtino, kad parodymai teisingi.
7. Iš 2024 m. spalio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo matyti, kad pareiškėjas R. M. parodė, jog 2024 m. spalio 9 d. apie 20.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje pažįstamas G. P., gim. (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu du kartus koja spyrė jam į veido sritį, kairę veido pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl patirtų spyrių jam skaudėjo. Prašo minėtą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 1-8).
8. Iš 2024 m. spalio 10 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. K. pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad registruotas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,64 promilių girtumas, pareiškimas, kad 2024 m. spalio 9 d. apie 20.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, neblaivus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,47 promilių girtumas, įvykusio konflikto metu, du kartus koja spyrė į veido sritį, kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas G. P. sulaikytas (1 t., b. l. 9-10).
9. Iš 2024 m. spalio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), esančiame kelių butų gyvenamajame name. Į įvykio vietą patenkama iš vidinio kiemo pusės. Nuo Biržų miesto pusės pirmos durys medinės. Pro jas patenkama į koridorių, kuriame matomi įvairūs daiktai. Tiesiai matomos kitos medinės durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvės dešinėje pusėje matomas įėjimas į kitą kambarį. Kambario kairėje pusėje matoma medinė spinta, už jos matoma dvigulė lova. Tiesiai prie sienos pastatytos spintelė - sekcija. Kambario dešinėje pusėje prie lango matoma viengulė lova. Kambario centre medinis stalas, du foteliai. Aplinka netvarkinga, daiktai išmėtyti. Iš įvykio vietos niekas nepaimama. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l 19-23).
10. 2024 m. spalio 9 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo R. M. kūnas. Nustatyta, kad kairėje R. M. veido pusėje ties žandu, matomas paraudimas. Kitų išorinių sužalojimų nematyti. Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 24-29).
11. 2025 m. vasario 10 d. nukentėjusiojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam R. M. pasiūlius atlikti jo parodymų patikrinimą įvykio vietoje, R. M. sutiko atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Parodymų patikrinimas pradedamas (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) . R. M. nurodo eiti prie įėjimo į butą iš kiemo pusės, parodo į buto duris, pasak nukentėjusiojo jis čia gyvena (nuotrauka Nr.1), pro medines duris patenkama į namo vidų, praėjus virtuvę patenkama į gyvenamąjį kambarį. R. M. parodo į fotelį, kuriame pasak jo, išgertuvių metu sėdėjo G. P. (nuotrauka Nr. 2), po to R. M. prieina prie kito fotelio stovinčio kambaryje ir parodo į jį, kur pasak liudytojo, sėdėjo jis pats (nuotrauka Nr. 3). Po to R. M. parodo į kambaryje esančią lovą su čiužiniu (nuotrauka Nr. 4) ir paaiškina, kad po to, kai G. P. du kartus įspyrė jam į veidą, jie su G.P. pradėjo grumtis ir abu nugriuvo ant šios lovos. Jis laikė prispaudęs G. P. rankas, kol atvyko policijos pareigūnai. Parodymų patikrinimas su liudytoju R. M. baigiamas. Grįžtama į tarnybines policijos komisariato patalpas protokolo surašymui. Parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu fotografuota (1 t., b. l. 46-53).
12. 2025 m. sausio 30 d. liudytojos N. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytojai N. M. pasiūlius atlikti jos parodymų patikrinimą įvykio vietoje, liudytoja N. M. nurodė, kad sutinka atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Parodymų patikrinimas pradedamas (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1). Liudytoja nurodo eiti prie įėjimo į butą iš kiemo pusės, pro medines duris patenkama į namo vidų, praėjus virtuvę patenkama į gyvenamąjį kambarį, liudytoja N. M. parodo į fotelį, kuriame pasak jos išgertuvių metu sėdėjo G. P. (nuotrauka Nr. 2), po to N. M. prieina prie kito fotelio ir parodo į jį, kur pasak liudytojos N. M. išgertuvių metu sėdėjo R. M. (nuotrauka Nr. 3). Po to N. M. parodo į prie kambario sienos esančią lovą, ant kurios uždėtas čiužinys, parodo vietą kur ji sėdėjo (nuotrauka Nr. 4), kai pasak N. M. kilo konfliktas tarp jos sūnaus R. M. ir G. P.. Po to N. M. parodo į tą pačią lovą su čiužiniu (nuotrauka Nr. 5) ir paaiškina, kad po to, kai G. P. du kartus įspyrė R. M. į veidą, R. M. su G. P. pradėjo grumtis ir nugriuvo abu ant lovos, R. M. laikė prispaudęs G. P. rankas, kol atvyko policijos pareigūnai. Parodymų patikrinimas su liudytoja N. M. baigiamas. Grįžtama į tarnybines policijos komisariato patalpas protokolo surašymui. Parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu fotografuota (1 t., b. l. 63-70).
13. 2024 m. spalio 10 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. D. tarnybiniame pranešime „Dėl papildomos informacijos“ nurodoma, kad 2024 m. spalio 9 d. dirbant kartu su Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėja L. K., apie 20.40 val. Iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), išvykus policijos pareigūnams, prasidėjo muštynes. Susimušė pranešėjos sūnus su draugu. GMP niekam nereikia. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad įvykio liudininkė yra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti tuo pačiu į adresu. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, ARKB-0227, A. V. nustatytas 3,25 promilių neblaivumas. Dėl A. V. sunkaus neblaivumo įvykio vietoje nepavyko jos apklausti. A. V. buvo stipriai neblaivi, todėl ji negalėjo nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių. Tikslinga liudytoją A. V. apklausti kitą dieną, kai ji išsiblaivės (1 t., b. l. 71-72).
14. Iš liudytojos A. V. 2024 m. lapkričio 29 d. apklausos protokolo matyti, kad liudytoja parodė, tikslios įvykio datos nurodyti negali. Atsimena, kad pas juos į namus (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo pažįstamas G. P., atsinešė alaus. Alų gėrė G.P., liudytoja ir jos sugyventinis R. M., dar buvo R.M. mama N.M. Pavartojusi alkoholio, liudytoja užmigo, jokio konflikto ji negirdėjo, nematė, kad G.P. muštų R.M. Atsimena, kad ją pažadino policijos pareigūnai ir paklausė, ar ji gyva. Po įvykio liudytojai R.M. pasakė, kad G.P. išvežė policijos pareigūnai, nes G. R. įspyrė į veidą. Ant R.M. veido sužalojimų nepastebėjo, kraujo nebuvo. Daugiau apie šį įvykį ji nieko nežino ir negali papasakoti (1 t., b. l. 75-77).
15. 2024 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2024 m. spalio 9 d. pranešimo garso įrašas pavadinimu „BPC skambu išrašas ((duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-10-09 20_37_25).mp3“, kurio trukmė 47 sekundės. Garso įraše užfiksuota, kaip pranešėja, prisistačiusi N. M., praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės tarp jos sūnaus ir jo pažįstamo P. iš (duomenys neskelbtini). Greitoji pagalba nereikalinga, tik policija (1 t., b. l. 87-89).
16. 2024 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti kūno kamerų, kuriomis 2024 m. spalio 9 d. įvykio vietoje naudojosi Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėjas L. K. ir vyriausiasis patrulis E. D., vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 12 min. 35 sek. užfiksuota, kaip tamsiu paros metas atvykę į įvykį pareigūnai užeina į namą. Girdisi N. M. balsas: „kažin ar nesukruvintas?“. Pareigūnė E. D. klausia kas nutiko. N. M. sako: „Tas daužosi, P.“. Pareigūnė E. D. šaukia: „kas vyksta ei, baikit! Nulipk nuo jo!“. Girdisi R. M. balsas: „nulipt nuo jo, kai man snukį daužo, man reikėjo nulipt, ne? Asile <..> P., <..> močios žudike <..> N. M. šaukia: „kad jo čia nebūtų!“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnės liepia nurimti, du vyrai mušasi. Pareigūnė įspėja, kad bus panaudotos dujos. Vyrai išskiriami. N. M. sako: „iš kojos, kad varė į veidą“. R. M. sako: „jis man „pisė“, patys matėt <..>...“ Girdėti G. P. balsas: „su ožiu bendraut...“ R. M. sako: „ai, su ožiu, tai ko pas ožį atėjai, gaidy? <..> atėjęs pas mane namuose, mane daužo...“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip G. P. uždedami antrankiai, jis pasodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Vaizdo įrašo 10 min. 50 sek. užfiksuota, kaip pareigūnės grįžta į namą. N. M. sako: „pradėjo muštis, ai R. apvagino, kad jis telefoną pavogė“. Pareigūnė kreipiasi į R. M.: „nu, sakei pageidaujamas, pageidaujamas, ką?“ R. M. sako: „nu, pasirodo nepageidaujamas, pradėjo man snukį daužyt, visku, ir va matot ir jum įspyrė, nu...“. Pareigūnė E. D. klausia: „čia jo daiktai?“. R. M.: „kuprinė jo“. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 4 min.4 sek. užfiksuotas R. M., kuris kalba: „..taip pat kaip prieš jus kojas kilojo, man irgi spyrė į veidą“. Pareigūnė L. K. klausia: „tau fizinį skausmą sukeltas buvo?“ R. M. nurodo: „ taip, taip“. Pareigūnė L. K. klausia: „kur viskas buvo?“. R. M. sako: „kambary, jis man spyrė iš kojos į veidą“. Pareigūnė L. K.: „kiek kartų?“ R. M.: „du kartus“. Pareigūnė L. K. klausia: „rašai pareiškimą, taip?“ R. M. sako: „taip, taip“. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 30 min., užfiksuota, kaip pareigūnės tarnybiniame automobilyje atlieka R. M. apklausą, pildo reikalingus procesinius dokumentus. Pareigūnė L. K. sako: „sukėlė tau, R., fizinį skausmą sakei, taip? Du kartus koja spyrė į veido sritį?“ R. M. sako: „taip“. Vaizdo įrašo 5 min. 12 sek. užfiksuota, kaip R. P. nustatomas girtumas. Pareigūnė E. D. sako: „N. blaivi. A -3,25 prom., miegojo jinai jau“. Vaizdo įrašo 14 min. 24 sek. užfksuota, kaip pareigūnė L. K. klausia R. M.: „tau kairę veido pusę, ar ne?“ Girdėti R. M. balsas: „jo. Tai matė ir mano motina ir draugė kaip man spyrė, į tų pusį, aš dar raminau G. raminkis, nee...“. Vaizdo įrašo 18 min. 04 sek užfiksuota, kaip pareigūnė L. K. klausia: „ką jis darė?“ R. M. sako: “su kojom spardėsi, su rankom. Iš pradžių dar ir A. padėjo man jį palaikyt, paskui jau <..>, spyrė porą kartų iš kojos į žandą kairį, iš pradžių viskas buvo gerai, nežinau kas jam pasidarė“. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini), kurio trukmė 17 min. 37 sek., užfiksuota, kaip atvyksta į įvykį, užeina į namą, duris atidaro N. M., kuri klausia: „kažin, ar nesukruvintas R?“. Į klausimą kas nutiko atsako: „nu, tas daužosi...“. Pareigūnė E. D. šaukia: „kas vyksta ei, baikit! Nulipk nuo jo!”. Matyti Kaip kambaryje ant lovos R. M. apžergęs gulintį lovoje G. P., šalia guli moteris (A. V.). R. M. šaukia: „nulipt nuo, jo kai man snukį daužo, man reikėjo nulipt ne? Asile <..>, P <..>, močios žudike <..>“. Moteris išlipa iš lovos, vyrai toliau grumiasi lovoje. Pareigūnės liepia baigti muštis, įspėja, kad bus panaudotos dujos. R. M. sako: „jis man „pisė“ patys matėt <..>...“. Girdėti G. P. balsas: „su ožiu bendraut...“ R. M. sako: „ai, su ožiu, tai ko pas ožį atėjai, gaidy? <..> atėjęs pas mane namuose, mane daužo...“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip G. P. uždedami antrankiai, jis pasodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Pareigūnė E. D. klausia: „kas buvo, R.“ R. M. (verkia): „priėmiau kaip žmogų, atėjo atsigert, pradėjo snukį daužyt prie mano A. kabinėtis“. Pareigūnė E. D.: „o dėl ko, ką jis jums sakė?“ R. M.: „dėl ko prie A. kabinėjs? Ką sakė? Sakė aš jam telefoną pavogiau, tai tegu pasižiūri, yra tie liečiamus telefonai, kas jam yra, <..>, dėl ką man pradėjo tą snukį spardyt? (keikiasi). N. M.: „pažiūrėkit, kas čia dedas“. Pareigūnė L. K.: „o tai ko įsileidžiat?“ N. M.: „sakiau R, neprasidėk, ne... Pradėjo muštis, ai R. apvagino, kad jis telefoną pavogė“. Vaizdo įrašo 12 min. 57 sek. užfiksuota, kaip R. M. pučia į alkotesterį, jam nustatomas 1,64 promilių girtumas(1 t., b. l. 93-97).
17. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020).
18. Kaltinamasis G. P. savo kaltės nepripažįsta, nurodydamas, kad įvykio metu buvo labai girtas ir vos laikėsi ant kojų. Dėl stipraus girtumo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį atlikti negalėjo. Mano, kad jis nukentėjusiajam įspirti negalėjo, nes dėvėjo storas žiemines kelnes, nebūtų pakėlęs kojos. Kaltinamasis pripažįsta, kad konflikto metu jis su nukentėjusiuoju apsistumdė, abu buvo susikibę. Aplinkybę, kad konflikto metu G. P. susikibo su nukentėjusiuoju ir grumtynių metu jo veiksmais buvo suduoti smūgiai R. M. į kairę veido pusę, įrodyta paties nukentėjusiojo R. M., liudytojos N. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais; nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos N. M. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis; R. M. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kur užfiksuota, kad konflikto metu G. P. du kartus koja spyrė jam į kairę veido pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Aplinkybę, kad aptartais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, be paties nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos N. M. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, patvirtina netiesioginiai įrodymai: liudytojos L. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad atvykus įvykio vietą, nukentėjusiojo veide matėsi patinimas ar paraudimas, jis sakė, kad G. P. jam spyrė ir sukėlė fizinį skausmą; nukentėjusiojo R. M. asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad kairėje R. M. veido pusėje ties žandu, matomas paraudimas. Visa tai neginčijamai įrodo G. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Tuo tarpu paties kaltinamojo G. P. nurodoma versija, kad dėl stipraus girtumo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį atlikti negalėjo, be to įspirti nukentėjusiajam negalėjo, nes dėvėjo storas žiemines kelnes ir nebūtų pakėlęs kojos, nepatvirtina daugiau jokie kiti faktiniai duomenys. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė nurodyto smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį neabejotinai įrodyta, o tai, kad G. P. neigia smurtavęs, yra jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
19. Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo R. M., liudytojų parodymais, apžiūros protokolais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
20. Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams, kad kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė, jog kaltinamasis veiką padarė 2024 m. rugsėjo 9 d., apie 20 val. 30 min., gali būti pakeista iš esmės skirtinga t. y., kad kaltinamasis veiką padarė 2024 m. spalio 9 d., apie 20 val. 30 min. Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad kaltinamasis G. P. veiką padarė 2024 m. spalio 9 d., apie 20 val. 30 min., todėl ši faktinė aplinkybė kaltinime buvo pakeista.
21. Nukentėjusysis R. M. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
22. Už 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
23. Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
24. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis anksčiau kelis kartus teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, paskutiniu 2023 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu už turtinio pobūdžio nusikaltimus paskirtą laisvės apribojimo bausmę atlikęs, jo teistumas neišnykęs. Baustas administracine tvarka už ANK 484 straipsnio 2 dalies, 428 straipsnio 7 ir 8 dalies, 493 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies, 508 straipsnio 1 dalies, 506 straipsnio 4 dalies, 108 straipsnio 1 dalies pažeidimus. G. P. nedirba, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, iš viso teisiamas 8 kartą, kaltinamąjį pripažįsta recidyvistu.
25. Atsižvelgiant padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus G. P. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skiriama bausmė – areštas, kurio trukmė ženkliai didesnė už bausmės minimumą.
26. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
27. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).
28. Teismas mano, jog G. P. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, paskutiniu 2023 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę jis atliko nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Probacijos tarnybos darbuotojų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismui nebuvo pateikti teikimai dėl jam paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne. Spręstina, kad paskirta arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam G. P. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant G. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6 ir 10 punktai). Tokiu būdu G. P. suteikiama galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo.
29. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 9 d. 20.55 val. iki 2025 m. spalio 10 d. 10.29 val.
30. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
31. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo G. P. valstybei išieškomos 40,25 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 9 d. 20.55 val. iki 2025 m. spalio 10 d. 10.29 val. – vieną parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu ir 10 punktu, G. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Pripažinti G. P. recidyvistu.
G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš G. P. 40,25 Eur (keturiasdešimt eurų 25 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybei. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.