- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2A-737-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07525-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- M. Z.
- Ieškovas
- D. Z.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės ir Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. (D. Z.) ieškinį atsakovei M. Z., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsiskaitymo su kreditoriumi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padalyti santuokoje su atsakove įgytą turtą: t. y. ieškovui asmeninėn nuosavybėn priteisti: 1) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 50 100,00 Eur vertės; 2) 3 566/26 496 dalis pastogės, adresu (duomenys neskelbtini); 3) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 57 500,00 Eur vertės; 4) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 50 900,00 Eur vertės; 5) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 800,00 Eur vertės. Taip pat prašė nustatyti, kad ieškovas išmoka atsakovei 8 656,26 Eur kompensaciją. Nurodė, kad santuokos metu 2008 m. liepos 3 d. siekdami įsigyti bendrąją jungtinę nuosavybę – butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė sutartį su kreditore akcine bendrove SEB banku dėl 159 688,75 Eur kredito suteikimo. Nors kredito sutartyje atsakovė M. Z. nėra įvardyta kaip kredito gavėja, tačiau ji pasirašė sutartyje. Minėtas kreditas buvo panaudotas bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti, todėl ši bendroji jungtinė nuosavybė dalijama ieškovui ir atsakovei, kaip sutuoktiniams, todėl protinga ir sąžininga bus pripažinti, kad ši paskola yra jų abiejų solidarioji prievolė. Paaiškino, kad kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo momentu – 2017 m. gegužės 1 d. šio kredito likutis buvo 144 987,48 Eur. Teigė, kad iki pat šio momento jis (ieškovas) asmeniškai dengia šį kreditą. Nurodė, kad supranta, jog ir po santuokos nutraukimo abu liks solidariai atsakingi bankui, tačiau nutraukiant santuoką sutinka ir prašo nustatyti, kad nekeičiant prievolės pobūdžio po turto padalijimo vykdys prievolę bankui ir mokės kredito įmokas, kaip tą daro nuo santuokos iširimo ir nutraukimo iki šiol.
2. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog bankas nereiškia prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų, kadangi ieškovas nereiškia reikalavimų dėl solidariosios prievolės pagal kredito sutartį padalijimo ar kitokio modifikavimo, pripažįsta, kad ieškovo ir atsakovės prievolė pagal kredito sutartį yra solidari ir jos neginčija, kas atitinka banko kaip hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius. Taip pat nurodė, kad neprieštarautų, kad bankui įkeistas turtas būtų vienokiu ar kitokiu būdu paskirstytas buvusiems sutuoktiniams, nepanaikinant hipotekos. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad vienoks ar kitoks buto paskirstymas ieškovui ir atsakovei nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus (banko) teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abi šalys bendrai ar bet kuri viena jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas. Ieškovui D. Z. priteista: 1) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 50 100,00 Eur vertės; 2) 3566/26496 dalys pastogės, adresu (duomenys neskelbtini); 3) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 57 500,00 Eur vertės; 4) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 50 900,00 Eur vertės; 5) automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 800,00 Eur vertės. Priteista iš ieškovo atsakovei 8 656,26 Eur kompensacija. Nustatyta, jog šalys, t. y. ieškovas ir atsakovė, ir toliau lieka solidariai atsakingos AB SEB bankui pagal šalių sudarytas kredito sutartis. Nustatyta, kad, nekeičiant prievolės pobūdžio, po turto padalijimo ieškovas vykdys prievolę bankui ir mokės kredito įmokas. Priteista iš atsakovės ieškovui 2 642 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad nėra pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo, todėl turtas padalytinas lygiomis dalimis po 1/2 nuosavybės teisės dalį – po 56 100,00 Eur vertės.
4.2. Nurodė, kad įvertinęs tai, jog atsakovė nesinaudoja turtu (yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini)), jo neprižiūri, neišlaiko ir nemoka kreditoriui kredito (negrąžina paskolos ir nemoka palūkanų), teismas mano, kad tikslinga turtą natūra priteisti ieškovui, o iš ieškovo atsakovei priteisti kompensaciją, atsižvelgiant į šalių solidariąją atsakomybę bankui.
4.3. Kompensacijos dydį nustatė iš bendrosios turto masės (aktyvo) atėmęs kreditinius įsipareigojimus (pasyvą) – kadangi viso dalijamo (bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo) ir atidalijamo (bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo) turto vertė lygi 162 300,00 Eur, o įsiskolinimas kreditoriui turtinių santykių nutraukimo momentu buvo lygus 144 987,48 Eur, todėl kompensacijos suma sudaro 8 656,26 Eur (162 300,00 – 144 987,48 = 17 312,52; 17 312,52 / 2 = 8 656,26).
4.4. Nustatė, kad ir po šio teismo sprendimo, kuriuo padalijamas šalių santuokoje įgytas turtas, šalys (ieškovas ir atsakovė) ir toliau lieka solidariai atsakingos bankui pagal sudarytas kredito sutartis. Tačiau įvertinus ieškovo pageidavimą nustatytina, kad, nekeičiant prievolės pobūdžio, po turto padalijimo ieškovas vykdys prievolę bankui ir mokės kredito įmokas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė M. Z. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad visuma į bylą surinktų duomenų pirmosios instancijos teismui liudijo, kad bylos šalis – atsakovė Lietuvoje negyvena ir nedirba. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ir 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus užsienyje gyvenančiai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu ir neįpareigojo ieškovo ištaisyti ieškinio trūkumus, patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą, nesvarstė kuratoriaus paskyrimo galimybės ar kitų būdų užtikrinti atsakovės realų informavimą apie teismo procesą. Tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įsitikinti, kad atsakovės adresas negali būti nustatytas, jis galėjo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Dėl to teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, nes neišnaudojo visų proceso įstatyme numatytų galimybių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą.
5.2. Nurodo, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą. Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu.
5.3. Nurodo, kad ieškovas, ieškinyje prašydamas procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, nagrinėjamu atveju taip pat turėjo pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti, nes pareiga nurodyti teismui teisingus byloje dalyvaujančiu asmenų adresus priklauso ieškovui. Ieškovui ieškinio padavimo metu buvo ir turėjo būti žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas užsienyje, nes šalys (duomenys neskelbtini) kurį laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą sąskaitą banke, šioje šalyje gyvena ir dirba vienintelis bendras šalių sūnus.
5.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės: nenustatė viso santuokoje įgyto bendro turto, jo vertės, netinkamai jį padalijo, nepagrįstai nustatė priteistinos piniginės kompensacijos dydį.
5.5. Prašo pridėti naujus pateiktus įrodymus: 2019 m. kovo 28 d. Dubajaus teismo sprendimą dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo su vertimu į lietuvių kalbą; 2019 m. liepos 12 d. Gyventojų registro pažymą apie tai, kad ieškovas dar 2017 m. vasario 6 deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini); Namų knygą; 2017 m. liepos 1 d. pažymą, patvirtinančią, kad apeliantė 2016 m. balandžio 12 išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
6. Ieškovas D. Z. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimo motyvai:
6.1. Nurodo, kad ieškovas nurodė paskutinį jam žinomą atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Tai, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad ieškovui privalu žinoti ir tikslų jos adresą užsienyje.
6.2. Mano, kad teismas visiškai pagrįstai įteikė procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu.
6.3. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė VĮ Registrų centro teikiamas turto vertes, o, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovė pirmojoje instancijoje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir kitokių įrodymų neteikė, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti VĮ Registrų centro vertėmis, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas padalijo turtą, remdamasis netinkamomis vertėmis. Visgi, esant tokiai atsakovės pozicijai, kuri paaiškėjo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, mano, kad apeliacinio skundo pagrįstumo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
8. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018)
9. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.
10. CPK 123 straipsnyje nustatytos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias procesiniai dokumentai, teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą (šio straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017 30 punktą).
12. Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017, 31 punktas).
14. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiama ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje G. prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).
16. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje B. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
17. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).
18. Atsakovė M. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą, nebuvo sudaryta galimybė jai būti išklausytai. Apeliantės teigimu, ieškovo ieškinyje nurodytas atsakovės gyvenamasis adresas buvo klaidingas. Vien prie ieškinio kaip ieškinio 6 priedas buvo pridėtas 2018 m. rugpjūčio 16 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas apie M. Z. gyvenamąją vietą, kuriame nurodyti duomenys iš esmės prieštaravo ieškovo ieškinyje nurodytam atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresui, t. y. šioje pažymoje aiškiai nurodyta, kad M. Z., t. y. atsakovė, 2017 m. liepos 1 d. išvyko į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini). Pats pirmosios instancijos teismas taip pat buvo išreikalavęs Gyventojų registro duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą, juose buvo nurodyta, kad atsakovė yra išvykusi gyventi į užsienį, t. y. į (duomenys neskelbtini).
19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei M. Z. procesiniai dokumentai (ieškinys) buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau jie nebuvo įteikti. Byloje pateiktas 2018 m. rugpjūčio 16 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas apie M. Z. gyvenamąją vietą, kuriame nurodyta, kad M. Z. 2017 m. liepos 1 d. išvyko į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje yra 2018 m. rugsėjo 19 d. „Sodros“ pažyma, iš kurios nustatyta, kad atsakovė 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. rugsėjo 19 d. laikotarpiu nedirbo, todėl teismas neturėjo galimybės procesinius dokumentus jai įteikti per darbovietę.
20. Iš bylos dokumentų aišku, kad teismas tikrino Gyventojų registro duomenis ir nustatė, jog atsakovė yra deklaravusi išvykimą į užsienį – (duomenys neskelbtini), tačiau registre nenurodytas tikslus adresas. Iš tokių byloje nustatytų duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovei įteikti procesinius dokumentus galimybių nėra, todėl 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ir 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus užsienyje gyvenančiai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu specialaus interneto tinklalapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“. Atitinkamai visi procesiniai dokumentai, taip pat pranešimai apie teismo posėdžio laiką ir vietą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovei buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepavykus įteikti atsakovei procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu adresu, neįpareigojo ieškovo ištaisyti ieškinio trūkumus ir patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą, spręsti kuratoriaus paskyrimo galimybę ar kitais būdais užtikrinti atsakovės tinkamą informavimą apie teismo procesą. Tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įsitikinti, kad atsakovės adresas negali būti nustatytas, procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors atsakovė apie pradėtą teismo procesą buvo informuota pagal įstatymą, tačiau iš bylos duomenų nustačius, jog ji yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos ir gyvena užsienyje – (duomenys neskelbtini), byloje taikytomis informavimo apie pradėtą procesą priemonėmis nebuvo pasiektas efektyvus šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai rūpestingas, nes neįpareigojo kitos bylos šalies – ieškovo pateikti tikslesnės informacijos apie atsakovės gyvenamąją vietą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatyti informavimo apie prieš asmenį pradėtą teismo procesą trūkumai vertintini kaip pagrindinių CPK principų, teisės į teismą pažeidimai (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sudarantys pagrindą tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Apeliaciniam teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.