Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Getelit“ ir Delmare OÜ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1554-796/2016 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Getelit“ ir Delmare OÜ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimų, priimtų vykdant viešojo pirkimo konkursą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo –Trelleborg Offshore & Construction, AB.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-16 sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas pripažino teisinį ieškovių suinteresuotumą ginčyti atsakovės priimtus sprendimus dėl visų ieškinyje nurodytų viešųjų pirkimų principų pažeidimo, taip pat padarė išvadą, kad jos nepraleido termino kreiptis į teismą. Ieškinys pateiktas 2016-09-01, t. y. nepasibaigus 15 dienų nuo paskutinės dienos atsakovei pateikti atsakymą dėl pretenzijos (2016-08-17). Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės teisės aktais, standartais, tarptautine praktika ar specialistų nuomone nepagrindė savo teiginių, kad slėgis į laivo korpusą (HP) turėtų būti skaičiuojamas pagal jų nurodytą metodiką. Ieškovių ir trečiojo asmens pasiūlymuose nurodytos charakteristikos buvo skaičiuojamos vienodai. Pagal atsakovės pasirinktą metodiką frontalinės plokštės skydo plotą skaičiuoja ir gamintojai. Be to, ir pačios ieškovės savo pasiūlymuose frontalinės plokštės skydo plotą skaičiavo taip, kaip ir atsakovė. Teismas nustatė, kad atsakovė skaičiavo slėgį į laivo korpusą (HP) nuo kitų parametrų nominalių dydžių neatsižvelgdama į parametrams E ir R numatytą toleranciją, ir kad šią skaičiavimo tvarką vienodai taikė ieškovų ir trečiojo asmens atžvilgiu. Už tokią skaičiavimo tvarką pasisakė ir pačios ieškovės savo 2016-07-20 paaiškinimuose į atsakovės paklausimą. Nors trečiojo asmens vienoje atmušoje HP parametro nuokrypis yra didesnis 0,09 kN/m² (leidžiamas slėgis – 200 kN/m², trečiojo asmens – 200,09 kN/m²), tačiau trečiasis asmuo patvirtino, kad gamybos procese yra pajėgus neviršyti reikalaujamo slėgio į laivo korpusą (HP) dydžio. Priešingai nei teigė ieškovės, trečiojo asmens pasiūlyti gaminiai techninių specifikacijų reikalaujamus parametrus atitinka prie techninių specifikacijų nurodyto deformacijos (suspaudimo) laipsnio (70 proc.). Teismas sprendė, kad abiejų tiekėjų pateikti pasiūlymai buvo įvertinti nenukrypstant nuo lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

Paprastai naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje priimti atsisakoma, išskyrus CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai tiek apeliantės, tiek trečiasis asmuo, reaguodamas į apeliančių skunde naujai dėstomus argumentus, teikia papildomus argumentus, siekdami pagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų dėl trečiojo asmens pasiūlymo nukrypimo nuo techninėse specifikacijose įtvirtinto slėgio į laivo korpusą (HP) leistino maksimalaus dydžio (ne)teisėtumą, o trečiasis asmuo pateikė ir naują įrodymą – docento dr. N. L. išvadą. Kaip matyti iš bylos, dėl šios aplinkybės ginčas pirmojoje instancijoje nevyko, nes bylos medžiaga, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas atitinkamas išvadas ir padarė, yra pripažinta nevieša, taigi apeliantės neturėjo galimybės su ja susipažinti ir atitinkamai dėl to pasisakyti. Kadangi CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia, nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė, kad trečiasis asmuo piktnaudžiautų savo teise pateikti įrodymus, pripažintina, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju teisėjų kolegija trečiojo asmens pateiktą įrodymą – docento dr. N. L. išvadą, prijungia prie bylos medžiagos ir vertins ją kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Ginčo viešajame pirkime buvo perkamos atmušos – prie uosto krantinių montuojami laivų atmušimo įrenginiai, skirti besišvartuojantiems prie krantinės laivams sustabdyti. Kiekvienam iš ketinamų įsigyti atmušų tipui buvo keliami trys pagrindiniai kriterijai: atmušų absorbcijos energija (E), reakcijos jėga (R), slėgis į laivo bortą (HP). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad trečiojo asmens vienoje atmušoje slėgio į laivo korpusą (HP) parametro nuokrypis yra 0,09 kN/m² didesnis už leidžiamą maksimalų slėgį – 200 kN/m², tačiau tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimo, vertinant tiekėjų pasiūlymus, nenustatė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į kasacinio teismo praktiką dėl turiningojo vertinimo prioriteto prieš formalųjį, tiek į aplinkybę, kad apeliančių pasiūlyme slėgio į laivo korpusą (HP) parametras viršijo leistiną dydį dar daugiau – 2 kN/m². Apeliantės skunde ginčija šių teismo išvadų pagrįstumą, teigdamos, kad: 1) techninės specifikacijos atmušų parametrų apvalinimo nenumatė; 2) teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluoto tiekėjui imperatyvo preciziškai laikytis techninių reikalavimų ir tiksliai taikyti pirkimo sąlygas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką dėl viešojo pirkimo dokumentų aiškinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vadovaujantis kasacinio teismo nurodymais, pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Tačiau sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti ir visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju būtų nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją).Sutiktina su apeliančių skundo teiginiais, kad techninės specifikacijos sąlygos expressis verbis (aiškiai) atmušų parametrų apvalinimo būdo nenumatė. Tiekėjai perkančiajai organizacijai pateikė brėžinius su parametrais, reikalingais apskaičiuoti atmušų slėgį į laivo bortą (HP), o skaičiavimus jau atliko pati perkančioji organizacija. Kita vertus, techninėse specifikacijose slėgio į laivo korpusą (HP) parametro maksimalus leistinas dydis nurodytas sveikojo skaičiaus tikslumu. Tai reiškia, kad visų tiekėjų pasiūlymų pagrindu slėgio į laivo korpusą reikšmės bus apskaičiuojamos būtent sveikojo skaičiaus tikslumu, o tai neišvengiamai suponuoja ir matematinių apvalinimo taisyklių taikymą. Taigi tokia sąlyga, įvertinus pirkimo sąlygų visumą, tiekėjams buvo objektyviai numatoma. Ir priešingai, reikalavimas slėgio į laivo korpusą (HP) parametrą atitikti didesniu tikslumu (pvz., dviejų skaičių po kablelio) neabejotinai reikalautų tokią sąlygą aiškiai įtvirtinti pirkimo sąlygose, idant nebūtų pažeistas viešųjų pirkimų skaidrumo principas. Be to, byloje nėra nustatyta, kad perkamų gaminių kokybei užtikrinti būtų protinga ir pagrįsta pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimą atitikti slėgio į laivo korpusą (HP) parametrą didesniu tikslumu, t. y. nėra duomenų, kad 0,09 kN/m² slėgio į laivo korpusą viršijimas trečiojo asmens atveju galėtų reikšmingai atsiliepti atmušų kokybiniams reikalavimams. Todėl sutiktina su atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas ginčo konkurso sąlygų aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiant pagal turiningąjį vertinimą (turinio viršenybės prieš formą principas). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad konkurse atmušų parametrai buvo skaičiuojami sveikųjų skaičių tikslumu ir būtent tokią perkančiosios organizacijos valią išreiškia ir techninės specifikacijos, kuriose atmušų techniniai parametrai taip pat pateikti sveikųjų skaičių tikslumu. Todėl būtent toks konkurso sąlygų aiškinimas atitinka ir perkančiosios organizacijos valią, kuri, kaip minėta, yra vienas iš reikšmingų kriterijų aiškinant viešojo pirkimo dokumentus.Apeliantės remiasi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1114-180/2016, 2016-10-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1003-180/2016, kur kalbama apie tiekėjų pareigą viešųjų pirkimų procedūrose būti rūpestingiems, atidiems ir preciziškai tiksliems, t. y. kiekvieną konkurso sąlygą vykdyti tiksliai. Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra vienodas visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams ir visi tiekėjai privalo jo laikytis. Tai atitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Tačiau apeliančių nurodytose bylose pateikti išaiškinimai dėl jose nagrinėtų skirtingų faktinių aplinkybių negali būti pritaikyti nagrinėjamoje byloje. Nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (faktinės aplinkybės) iš esmės skiriasi. Toje praktikoje buvo analizuojami atvejai, kuomet tiekėjas pasiūlymą parengė ir kainą apskaičiavo pagal savo pasirinktus paslaugų teikimo terminus, nesilaikydamas pasiūlymo formoje nurodytų maksimalių kiekių (mėnesiais), taip pat atvejis, kai tiekėjas pasiūlyme nurodė 14 mėnesių paslaugų teikimo laiką, nesilaikydamas konkurso sąlygose numatyto galimo 22 mėnesių paslaugų teikimo termino. Nagrinėjamoje byloje atsakovė reikalavimus slėgio į laivo korpusą (HP) parametrui nurodė sveikaisiais skaičiais pirkimo dokumentuose, todėl nėra pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo, pateikdamas pasiūlymą, tiksliai nesilaikė techninėse specifikacijose įtvirtintų reikalavimų.Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais svarstomu klausimu, pripažįsta, kad atsakovė, gautas atmušų slėgio į laivo korpusą (HP) reikšmes suapvalindama iki sveikųjų skaičių, Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatų ar principų nepažeidė.

Dėl slėgio į laivo korpusą (HP) kriterijui reikšmingo atmušos frontalinės plokštės skydo ploto skaičiavimo

Apeliantės nurodė ir tokius argumentus, kad perkančioji organizacija, skaičiuodama atmušos frontalinės plokštės skydo plotą, taikė netinkamą metodiką – frontalinės plokštės skydo plotą skaičiavo padauginant skydo aukštį H iš skydo pločio W, neatimant frontalinės plokštės skyde esančių elementų, kurie realiai su laivo bortu nekontaktuoja, t. y. plyšių tarp skydą sudarančių frikcinių pagalvėlių (konusų) ploto, skydą sudarančių frikcinių pagalvėlių (konusų) nuožulnų ploto ir (ar) varžtų, kuriais frikcinės pagalvėlės tvirtinamos prie frontalinės plokštės, neuždengtų galvučių ploto. Atmušos frontalinės plokštės skydo ploto tinkamas apskaičiavimas svarbus nustatant slėgio į laivo bortą (HP) parametrą, nes pastarasis apskaičiuojamas kaip reakcijos jėgos (R) ir atmušos frontalinės plokštės skydo ploto santykis. Pirmosios instancijos teismas tokiai argumentacijai nepritarė ir konstatavo, kad apeliantės frontalinės plokštės skydo plotą apskaičiavo pagal tokią pačią metodiką, kurią taikė perkančioji organizacija, taip pat jog ta pati metodika buvo taikoma abiejų tiekėjų atžvilgiu vienodai, o kitokios metodikos taikymo būtinumo apeliantės neįrodė, juolab kad ginčo pirkime pasirinkta metodika frontalinės plokštės skydo plotas skaičiuojamas ir jų gamintojų. Apeliaciniame skunde apeliantės šią teismo išvadą ginčija iš esmės dviem pagrindiniais argumentais: 1) apeliantės pripažįsta, kad slėgio į laivo bortą (HP) reikšmę skaičiavo netinkamai – neatimdamos su laivo bortu nekontaktuojančių detalių ploto, tačiau vien tai, jų vertinimu, nedaro trečiojo asmens pasiūlymo, kuris turėjo būti vertinamas individualiai, tinkamu; 2) byloje nėra pateikta jokių standartų ar teisės aktų, patvirtinančių apeliančių nurodomos metodikos, bet nėra ir patvirtinančių perkančiosios organizacijos pasirinktos skaičiavimo metodikos taikymo pagrįstumą. Su tokiais apeliančių skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantės savo pasiūlyme atmušos frontalinės plokštės skydo plotą apskaičiavo taip pat, kaip ir perkančioji organizacija vertindama tiekėjų pasiūlymus – frontalinės plokštės skydo plotas buvo apskaičiuotas padauginant skydo aukštį H iš skydo pločio W, iš skydo ploto atimant tik išorinių frontalinės plokštės skydo nuožulnų (sparnų) plotą, tačiau neatimant frontalinės plokštės skyde esančių su laivo bortu nekontaktuojančių detalių ploto. Apeliantės iš esmės neginčija, kad tokia frontalinės plokštės skydo ploto skaičiavimo metodika (atitinkamai ir slėgio į laivo korpusą (HP) skaičiavimo metodika) perkančiosios organizacijos taikyta vienodai tiek apeliančių, tiek trečiojo asmens, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, atvejais.Vadinasi, apeliantės ginčo pirkimo sąlygas suprato taip pat, kaip jas aiškino perkančioji organizacija. Apeliantės dėl perkančiosios organizacijos pasirinktos metodikos nereiškė prieštaravimų net ir tuomet, kai perkančioji organizacija atkreipė dėmesį į jų viršytus leistinus slėgio į laivo bortą dydžius. Iš elektroninėje bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad atsakovė pateikė apeliantėms užklausimą, be kita ko, prašydama pateikti detalius dalies atmušų tipų slėgio į laivo korpusą (HP) skaičiavimus, nes perkančiosios organizacijos skaičiavimais, atmušų 5.1.1, 5.1.3 ir 5.1.4 HP viršija leistiną dydį. Apeliantės, atsakydamos į šį užklausimą, pateikė atmušų gamintojo ShibataFenderTeam AG 2016-07-04 skaičiavimus, kuriais iš esmės patvirtino, kad atmušų 5.1.1 ir 5.1.3 HP reikšmės iš tikrųjų viršija leistinus dydžius, nurodydamos pasiregimą pakeisti priekinių rėmų paviršius 5.1.1 ir 5.1.3 atvejais taip, kad jie visiškai atitiktų konkurso sąlygas. Akivaizdu, kad suprasdamos, jog dalies jų pasiūlytų atmušų slėgio į laivo korpusą rodiklis neatitinka techninėse specifikacijose nurodyto šio rodiklio maksimalios leistinos reikšmės, apeliantės jau tuo metu galėjo kvestionuoti perkančiosios organizacijos frontalinės plokštės skydo ploto, neatimant su laivo korpusu nekontaktuojančių detalių ploto, skaičiavimus kaip netinkamus ar neteisingus. Tai leidžia teisėjų kolegijai suabejoti apeliančių deklaracijų dėl netinkamai pasirinktos frontalinės plokštės skydo ploto skaičiavimo metodikos pagrįstumu ir jų tikslais bei ketinimais. Apeliantės taip pat nurodo, kad jeigu atsakovė atmušų frontalinės plokštės skydo plotą būtų skaičiavusi preciziškiau, atimdama iš jo ir su laivo korpusu nekontaktuojančių detalių plotą, galimas realiojo kontaktinio ploto sumažėjimas siektų net 10 proc., o toks kontaktinio ploto sumažėjimas darytų kur kas didesnę įtaką slėgio į laivo korpusą (HP) reikšmei nei 0,65 proc. nuokrypis nuo leistino maksimalaus šio kriterijaus dydžio, dėl kurio apeliančių pasiūlymas buvo pripažintas neatitinkančiu techninių specifikacijų. Su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Kaip apeliantės ir pačios pažymėjo ieškinyje, frikcinių pagalvėlių (konusų), iš kurių sudarytas frontalinės plokštės skydas, išdėstymas yra standartinis visoje rinkoje, todėl šiuo atžvilgiu apeliančių ir trečiojo asmens pasiūlyti gaminiai yra identiški arba gali skirtis tik nežymiai (ieškinio 5 psl., 23 išnaša). Vadinasi, perskaičiavus apeliančių nurodyta metodika atmušų frontalinės plokštės skydo plotą, tiek pat (arba labai panašiai) sumažėtų ne tik trečiojo asmens, tačiau ir pačių apeliančių pasiūlymuose nurodytas atmušų frontalinės plokštės skydo kontaktinis plotas. Todėl nėra jokio pagrindo vertinimui, kad atsakovė nevienodai griežtai vertino apeliančių ir trečiojo asmens pasiūlymus. Teisėjų kolegija taip pat pritaria nagrinėjamoje byloje Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos išvados argumentui, kad pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 10.2 punkte yra nurodyta „Privalomieji paslaugų atlikimo dokumentai“, kuriuose skydų plotai yra skaičiuojami pagal tą pačią atsakovės naudotą metodiką (išvados 2 psl. 2 pastraipa). Plėtojant šią mintį, konkrečiai techninės specifikacijos 10.2 punkte yra daroma nuoroda į PIANC rekomendacijas „Fenderių sistemų projektavimo gairės“, 2002 m. (PIANC Recommendations “Guidelines for Design of Fenders Systems-2002”). Apeliančių pasirinkto atmušų gamintojo atmušų projektavimo vadove (pateiktas trečiojo asmens su 2016-09-22 lydraščiu) nurodoma, kad neturint išsamesnės informacijos, paprastai naudojamos toliau pateikiamos PIANC gairės, ir iš pateiktos atmušos frontalinės plokštės skydo schemos matyti, kad slėgis į laivo korpusą (HP) apskaičiuojamas pagal atsakovės pasirinktą skaičiavimo metodiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ne tik apeliančių pasirinktas atmušų gamintojas, tačiau ir kiti gamintojai (Trelleborg, Bridgestone), apskaičiuodami frontalinės plokštės skydo plotą ir atitinkamai slėgio į laivo korpusą (HP) reikšmę, neatima iš bendro ploto plyšių tarp skydą sudarančių frikcinių pagalvėlių (konusų) ploto, frikcinių pagalvėlių nuožulnų ploto ir varžtų galvučių ploto.Padarius išvadai, kad perkančioji organizacija, apskaičiuodama atmušų frontalinės plokštės skydo plotą, vadovavosi pirkimo sąlygų techninėse specifikacijose nurodytomis tarptautinėmis rekomendacijomis, pirmiau aptarus ir tokią aplinkybę, kad apie būtent tokį atmušų frontalinės plokštės skydo ploto skaičiavimo metodą atsakovė aiškiai nurodė savo užklausime apeliantėms dėl jų pasiūlymų paaiškinimo, apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo byloje papildomai įrodinėti jos pasirinktos metodikos teisingumą, pripažintini deklaratyviais ir atmestini. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantės, ginčydamos atsakovės pasirinktą ir abiem pasiūlymus teikusiems tiekėjams vienodai taikytą metodiką, neįrodė jos ydingumo ar poreikio trečiojo asmens (pirkimo laimėtojos) pasiūlymą vertinti taikant kitokią skaičiavimo metodiką. Būtent apeliantės, siekdamos paneigti pasirinktos skaičiavimo metodikos pagrįstumą, privalėjo pateikti atitinkamus jų teiginius pagrindžiančius įrodymus ir tai padaryti tam skirtoje viešųjų pirkimų procedūrų stadijoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantės viešojo konkurso sąlygų neginčijo, ėmusios ginčyti tik jo rezultatus, ir į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat dėmesį atkreipė pagrįstai. Nustačius, kad vadovaujantis ginčo konkurso sąlygomis, atmušų frontalinės plokštės skydo plotas turėjo būti skaičiuojamas pagal atsakovės pasirinktą metodiką, tampa akivaizdu, kad trečiojo asmens pasiūlymas (konkrečiai – slėgio į laivo korpusą (HP) reikšmė) atitiko viešojo konkurso sąlygas, o apeliančių – neatitiko, todėl vertinti, kad atsakovė nevienodai griežtai vertino konkurso sąlygas apeliančių ir trečiojo asmens atžvilgiu, nėra pagrindo. Priešingai, nukrypimas nuo pirkimo sąlygų ir apeliančių nurodomos skaičiavimo metodikos taikymas lemtų perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą. Apeliančių nurodomo pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys būtų nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo. Be to, toks pirkimo sąlygų aiškinimas būtų neracionalus ir nelogiškas, nes reikštų, jog perkančioji organizacija privalėtų apskaičiuoti kiekvienos frontalinės plokštės skydo plote esančios detalės (plyšių tarp skydą sudarančių frikcinių pagalvėlių (konusų), frikcinių pagalvėlių nuožulnų ir varžtų galvučių) plotą, nors, apeliantėms pačioms pripažįstant faktą, kad konusų išdėstymas yra standartinis visoje rinkoje, tokie skaičiavimo veiksmai būtų visiškai ar didžiąja dalimi neefektyvūs ir jokios pridėtinės vertės nesukurtų. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliančių pateiktuose atmušų brėžiniuose nėra nurodomi tarpų tarp frikcinių pagalvėlių nuožulnų parametrai, kas reikštų, jog pagal apeliančių perkančiajai organizacijai pateiktus duomenis jos nurodytos frontalinės plokštės skydo ploto skaičiavimo metodikos objektyviai netgi nebūtų galima pritaikyti.Tokiu atveju pritartina ir tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė slėgio į laivo korpusą (HP) kriterijui reikšmingo atmušos frontalinės plokštės skydo ploto dydžius skaičiavo tinkamai.

Dėl absorbcijos energijos (E) ir maksimalios reakcijos jėgos (R) tolerancijų įtakos maksimaliai slėgio į laivo korpusą (HP) vertei ir 70 proc. deformacijos taikymo

Apeliantės ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimus ir tuo aspektu, kad atsakovė, konkurso metu aiškiai išreiškusi poziciją, jog nepriklausomai nuo absorbcijos energijai (E) ir reakcijos jėgai (R) leidžiamų tolerancijų (±10 proc. nuokrypių), slėgio į laivo korpusą (HP) parametras jokiu atveju negali viršyti leistinos maksimalios ribos, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį techninėms specifikacijoms faktiškai leido šį dydį viršyti. Trečiojo asmens pozicija šioje ginčo dalyje grindžiama tuo, kad gamybos proceso metu yra užtikrinama, jog reakcijos jėga niekuomet nėra viršijama dėl to, kad pliusinė 10 proc. reakcijos jėga (R) niekada nėra taikoma. Tuo leidžia įsitikinti ir bylos nagrinėjimo metu pateikta Trelleborg pagamintų kūginių atmušų bandymų rezultatų ataskaita. Su apeliančių skundo argumentais, kad kūginių atmušų bandymų rezultatų ataskaita neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus, nes joje nurodytas bandymas atliktas su kitos bendrovės gaminiu, o bandytas gaminys yra kito tipo nei ginčo konkurse perkamas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantės, tiek trečiasis asmuo pasiūlymuose slėgio į laivo korpusą (HP) reikšmę nurodė su ±10 proc. tolerancija, dėl ko atsakovė iš abiejų tiekėjų pareikalavo papildomų paaiškinimų. Apeliantės neteisios teigdamos, kad atsakovė faktiškai leido trečiajam asmeniui viršyti slėgio į laivo korpusą (HP) reikšmę, nes trečiasis asmuo, atsakydamas į atsakovės prašymą pateikti papildomus paaiškinimus, 2016-07-19 atsakyme Nr. 2016/07/15-1 nurodė, kad tiekėjo gaminamos atmušos reakcijos jėgos tolerancija yra + 0 proc. / - 10 proc., dėl šios priežasties tiekėjas gali užtikrinti, kad maksimalus slėgis į laivo korpusą, priklausomai nuo reakcijos jėgos vertės, kaip nurodyta techninių specifikacijų dokumento T32 5 punkte, niekuomet nėra viršijamas. Taigi nėra jokio pagrindo vertinti, kad atsakovė būtų nukrypusi nuo techninių specifikacijų reikalavimų ir trečiajam asmeniui nepagrįstai pritaikiusi išimtį. Tokio trečiojo asmens patvirtinimo visiškai pakako įrodyti pasiūlymo atitiktį techninių specifikacijų reikalavimams, atsižvelgiant į pirkimo sąlygas bei į tai, kad trečiasis asmuo siūlė perkančiajai organizacijai įsigyti dar nesukurtas prekes.Nėra pagrįsti ir skundo argumentai, sietini su netinkamu byloje pateikto įrodymo – kūginių atmušų bandymo rezultatų ataskaitos, vertinimu. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo teiginius, kad atmušų gamybos procese ji turi galimybę, nekeisdama atsakovei pateikto pasiūlymo, užtikrinti tik neigiamą gaminamos atmušos reakcijos jėgos toleranciją, pateikė į bylą kūginių atmušų bandymo rezultatų ataskaitą. Nors ginčo atveju perkamos konusinio tipo atmušos, o ataskaitoje kalbama apie kūginio tipo atmušos bandymą, pritartina trečiojo asmens atsikirtimams į šį skundą, kad žodžiai „kūginė“ ir „konusinė“ yra sinonimai, todėl tiek atmušų bandymo ataskaitoje nurodytos atmušos, tiek techninėse specifikacijose nurodytos atmušos yra to paties tipo. Tokį aiškinimą suponuoja ir faktas, jog ginčo pirkimo techninių specifikacijų variante anglų kalba, taip pat minėtoje bandymų ataskaitoje vartojamas tas pats „cone“ terminas atmušų tipui apibūdinti. Dar daugiau, vadovaujantis viešai prieinamais Valstybinės lietuvių komisijos Konsultacijų banko duomenimis (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/1497-konusinis-kuginis), konusinis (konusinė) – nevartotina svetimybė, vartotinas žodis kūginis (kūginė). Apeliantės nepagrįstai šio įrodymo sąsajumą kvestionuoja teigdamos ir apie tai, kad buvo išbandytas kitos įmonės (ne trečiojo asmens) gaminys. Trečiasis asmuo atsiliepime paaiškino, kad šiuo atveju jis konkurse siūlė teikti tai pačiai įmonių grupei priklausančios bendrovės pagamintas atmušas. Neviešoje bylos medžiagoje esančio trečiojo asmens pasiūlymo duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė atmušų gamintoją – Trelleborg Engineered Systems (Qingdao) Co. Ltd, t. y. ta pati įmonė, kurios parengtą bandymų rezultatų ataskaitą ir pateikė į bylą trečiasis asmuo. Todėl ir šie apeliančių skundo argumentai (dėl įrodymo sąsajumo) atmestini kaip visiškai nepagrįsti.Apeliantės taip pat įrodinėjo, kad trečiojo asmens gamybos praktika (viešai prieinami katalogai) rodo, kad trečiasis asmuo atmušų veikimo parametrus paprastai skaičiuoja ne prie techninėse specifikacijose numatytos 70 proc. deformacijos, bet prie 72 proc. deformacijos. Įvertinus apeliacinio skundo motyvus, pripažintina, kad apeliantės jokių konkrečių ir svarių argumentų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo poziciją šiuo klausimu, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad turi būti vertinami ne trečiojo asmens viešuose kataloguose skelbiami duomenys, bet ginčo konkursui pateiktas trečiojo asmens pasiūlymas (jo turinys). Vykdant konkrečius projektus, šalys gali susitarti dėl konkrečiu atveju taikomų kitų gaminamų produktų techninių parametrų nei tie, kurie viešai skelbiami kataloguose. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateiktos siūlomų atmušų charakteristikos atitinka techninėse specifikacijose nurodytus techninius parametrus, t. y. trečiojo asmens pateiktuose brėžiniuose aiškiai nurodyta, jog atmušų eksploatacinės savybės bus pasiekiamos suspaudus jas 70 proc. Be to, minėtoje kūginių atmušų bandymų rezultatų ataskaitoje taip pat nurodoma, jog atmušų bandymų rezultatai pateikiami esant 70 proc. atmušų aukščio suspausdinimui. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo teisingai, visapusiškai ir itin išsamiai įvertinęs visas jo aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai bei motyvai teisinių prielaidų šį ginčą išspręsti taip, kaip siekia apeliantės, nesudaro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, atsakovė ir trečiasis asmuo turi teisę į jų apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 47 str. 2 d.). Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui prašymą priteisti 3 640 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti ir 1 335,78 Eur išlaidų vertimo paslaugoms apmokėti, pridėdamas šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus. Iš prie šio prašymo pridėtų suteiktų paslaugų ataskaitų matyti, kad suteiktos teisinės paslaugos apėmė atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamą maksimalų priteistiną teisinių paslaugų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą dydį, kuris atsiliepimo pateikimo metu sudarė 1 003,47 Eur. Todėl trečiajam asmeniui kompensuojamoji išlaidų dalis sumažintina iki maksimalios 1 003,47 Eur sumos, nenustačius pagrindų nukrypti nuo rekomenduojamo maksimalaus priteistino išlaidų dydžio. Vertimo išlaidų atsirado siekiant parengti atsikirtimus į apeliacinio skundo argumentus, todėl ir šios 1 335,78 Eur išlaidos trečiajam asmeniui kompensuotinos (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 302 str.). Susumavus, iš viso trečiajam asmeniui iš apeliančių lygiomis dalimis priteistina po 1 169,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos taip pat pateikė prašymą priteisti 677,60 Eur teisinių paslaugų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šis prašymas pagrįstas išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais, prašomas priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus kompensuotino dydžio, todėl priteistinos iš apeliančių lygiomis dalimis, t. y. po 338,80 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Getelit“ (įmonės kodas 111673020) ir Delmare OÜ (įmonės kodas 10996118) atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (juridinio asmens kodas 240329870) po 338,80 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Getelit“ (įmonės kodas 111673020) ir Delmare OÜ (įmonės kodas 10996118) trečiajam asmeniui Trelleborg Offshore & Construction, AB (įmonės kodas 556055-7711) po 1 169,62 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus šešiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.