- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1250-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01560-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- S. E.
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1250-524/2014
Teisėjas Vaclovas Jurjonas (Proceso Nr. 2-43-3-01560-2013-0)
2014 m. spalio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-72-385/2014 pagal ieškovo S. E. ieškinį atsakovei G. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir G. M. priešieškinį S. E. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1513 ha ploto su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (kanalizacijos šuliniu, lauko tualetu, rūkykla, tvora, kiemo aikštele), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), jo ir G. M. bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį kiekvienam, nustatyti tokią gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarką: jam naudotis pastato patalpų padalijimo projekte nurodyta dalimi Nr. 1, tai yra kambariu (9,24 kv. m ploto), plane pažymėtu ind. 1-6; prieškambariu (8,11 kv. m ploto), plane pažymėtu ind. 1-4; G. M. naudotis pastato patalpų padalijimo projekte nurodyta dalimi Nr. 2, tai yra kambariu (27,11 kv. m ploto), plane pažymėtu ind. 1-2, veranda (19,46 kv. m ploto), plane pažymėta ind. 1-1; o virtuvė (11,87 kv. m ploto), plane pažymėta ind. 1-5, sandėlis (4,13 kv. m ploto), plane pažymėtas ind. 1-3, paliekami bendram naudojimui; 2) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), jo ir G. M. bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį kiekvienam; 3) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), jo ir G. M. bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį kiekvienam; 4) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,00 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), jo ir G. M. bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį kiekvienam; 5) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,20 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), jo ir G. M. bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį kiekvienam; 6) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,30 ha esantį (duomenys neskelbtini), jo ir G. M. bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį kiekvienam; pripažinti automobilį Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo ir G. M. bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį kiekvienam.
Nurodė, kad su atsakove pradėjo gyventi kartu, nors dar nebuvo išsituokęs su žmona. Kaimyniniame (duomenys neskelbtini) kaime jis rado parduodamą sodybą, su pardavėja sutarė dėl kainos ir 2006-10-27 atsakovė G. M. su O. K. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Sodybą pirko iš bendrų su G. M. lėšų už 12 000 Lt. Jis turėjo nuo šeimos nuslėptą indėlį banke- 5 000 Lt, pardavė žemės ūkio techniką, ūkininkui P. T. pardavė traktorių už 9 000 Lt. Šie pinigai buvo panaudoti sodybos pirkimui ir statinių remontui. Perkant sodybą abu sutarė, kad gyvens kartu ir tai bus bendras turtas. Pirkti sodybą savo vardu negalėjo, nes tuo metu oficialiai buvo susituokęs su buvusia sutuoktine, santuoką nutraukė tik 2008-02-18. Nuo pat sodybos nupirkimo iki šiol ten gyvena, visą laiką gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, pats bendromis lėšomis iš pagrindų suremontavo gyvenamąjį namą, suremontavo ir atstatė visus ūkinius statinius, pastatė garažą. Atsakovės paimtą iš banko kreditą grąžino kartu iš bendrų lėšų. 2008-06-02 gimė dukra U. E. Gyvenant kartu, 2008 m. atsakovės vardu tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime pirko dar keletą žemės sklypų. Visus šiuos sklypus su atsakove įsigijo kartu iš bendrų lėšų ir bendrais šeimos interesais. 2013 m. už 4 500 Lt su atsakove nusipirko automobilį Volkswagen Polo, nes jo turėtą automobilį ,,Toyota Carina‘‘ atsakovė sudaužė avarijoje. Jis neturi kur gyventi, išskyrus ginčo namą, todėl jame nori likti gyventi.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad 2006-10-27 pirkimo-pardavimo sutartimi jos iš S. B. įgytas 0,1513 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, garažu, viraline, tvartu, daržine, malkinėmis, kiemo statiniais, yra jos asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad už šį nekilnojamąjį turtą pardavėjai sumokėjo 12 000 Lt, kuriuos gavo iš Šilutės kredito unijos kaip kreditą, kurį pati grąžino kredito sutartyje numatytu terminu. Kadangi minėtą turtą įgijo iš asmeninių lėšų ir asmeniniam naudojimui, jis laikytinas jos asmenine nuosavybe. Su ieškovu susipažino ir pradėjo draugauti 2005 m. Abiem reikėjo kur nors gyventi, planavo būti kartu, todėl ji ir paėmė paskolą ir už ją nusipirko sodybą. Iš abiejų lėšų pirko statybines medžiagas, ieškovas savo darbu visus statinius suremontavo. 2008 m. gimė dukra, tada ieškovas išsiskyrė su žmona. Žemės sklypus pirko ieškovo iniciatyva, jis planavo užsiimti žemės ūkio veikla. Kitos gyvenamosios vietos ji neturi, todėl nori likti gyventi šiame name. Žemės sklypai jai nereikalingi.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-04-16 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad šalių tarpusavio santykiai, susiklosčiusi situacija, šalių elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leidžia teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą. Atsakovė neneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, pripažįsta, kad nuo 2005 m. pradėjo planuoti bendrą gyvenimą, dėl to įsigijo turto, ieškovas savo darbu ir lėšomis kūrė turtą, šalys susilaukė bendro vaiko. Ieškovas kito būsto neturi, o atsakovei pripažįsta, kad nutraukus santuoką, jai priteista pusė gyvenamojo namo, įgyto santuokos metu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas pritarė ieškovo pasiūlytam turto padalijimo variantui, pagal VĮ Registrų centro paruoštą pastato patalpų padalijimo projektą, pagal kurį taip pat nustatytina naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Ieškovės priešieškinis negali būti patenkintas, kadangi ji neįrodė, jog sodybą įsigijo iš asmeninių lėšų ir ne bendram gyvenimui su ieškovu. Sodybą ji nupirko 2006-10-27, iki sutarties pasirašymo ji sumokėjo pardavėjai 8 000 Lt, likusius 4 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2007-03-30. 12 000 Lt paskolą ji gavo 2006-06-01, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent šios paskolos lėšomis atsakovė sumokėjo sodybos pardavėjai. Ieškovas pateikė kasos išlaidų orderį, iš kurio matyti, kad 2006-10-18 ūkininkas P. T. išdavė S. E. 9 000 Lt už traktorių Jumz-6. Be to, ieškovo nurodytas aplinkybes, kad visus sodybos statinius jis savo darbu ir bendromis su atsakove lėšomis iš pagrindų suremontavo, pagerino, pastatė naują garažą, patvirtino liudytojai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad jos reikalavimai pagrįsti rašytiniais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui paaiškino, kad nors ir planavo bendrą gyvenimą su ieškovu, ji turėjo aiškią poziciją, kad bendro būsto su ieškovu neplanuoja turėti. Teismas ignoruodamas rašytinius įrodymus besąlygiškai rėmėsi ieškovo ir jo liudytojų parodymais, nors kai kurie iš jų prieštaravo dokumentams. Pavyzdžiui, ieškovas teigė, kad visus 12 000 Lt už sodybą pardavėjai sumokėjo vienas pats. Ieškovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. J. S. ir L. S., kurie yra artimi ieškovo giminaičiai, rašteliai, ūkininko P. T. kasos išlaidų orderis, kuriame nenurodytas jo numeris, yra abejotinos įrodomosios reikšmės. Teismo motyvas, kad atsakovės 2006-06-01 paskolos gavimo faktas neduoda pagrindo teigti, jog šiais pinigais buvo atsiskaityta su pardavėja, yra nesuprantamas. Padarydamas tokią išvadą, teismas ignoravo paskolos sutartį, kurioje nurodyta paskolos paskirtis – sodybos pirkimui, ir notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog su pardavėja atsiskaitė atsakovė. Apeliantė neginčija, kad ieškovas savo darbu ir lėšomis pagerino sodybą, tačiau tai nebuvo esminis pagerinimas. Ieškovui įrodžius atlikto pagerinimo vertę, atsakovė sutinka ją kompensuoti. Teismas formaliai padalydamas žemės sklypus ir automobilį, sudarė sąlygas šalių ginčams ateityje. Anot apeliantės, būtų protinga turtinius vienetus priteisti nepadalytus, o lygių dalių principą išlaikyti priteisiant kompensacijas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jo ieškinio pagrįstumas bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai įrodytas. Jo turimos asmeninės lėšos buvo didesnės už ieškovės, pati sodybos pardavėja teisme patvirtino, kad dėl sodybos pirkimo tarėsi su ieškovu, kad būtent ieškovas jai sumokėjo pinigus. Be to, ieškovas savo rankomis ir šeimos lėšomis suremontavo namą: be kosmetinio remonto, namas buvo apšiltintas, pakeisti langai ir durys, įvesta vietinė kanalizacija, įrengta šildymo sistema, tam buvo pirkti vamzdžiai, radiatoriai, naujos krosnys. Taip pat ieškovas suremontavo ir atstatė visus apleistus ūkinius statinius, tvarte ir daržinėje išbetonavo grindis, sumontavo šarvuotas duris, pastatė pavėsinę ir mūrinį židinį, iš naujo atstatė verandą, malkinę, garažą, laiko tualetą, pastatė šiltnamį, sutvarkė kiemą. Sodybos pirkimui ir jos statinių tvarkymui ieškovas panaudojo ir asmenines lėšas: indėlį banke ir lėšas, gautas pardavus asmeninius ūkinius daiktus (grūdų sėjamąją, mėšlo kratytuvą, 5 t statinę ir traktorių). Pirkdamos sodybą šalys susitarė, kad turtas, nors registruotas ieškovės vardu, bus bendras. Atsakovės teiginys apie jos ketinimus turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, yra niekuo nepagrįstas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad sodybos įsigijimo metu ji turėjo bet kokias asmenines lėšas, jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių tebuvo apie 750 Lt per mėnesį. Be to, ji tuo metu turėjo dar du išlaikytinius – nepilnamečius vaikus. Jos paimtas kreditas buvo grąžintas iš bendrų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakove liko gyventi šalių nepilnametė dukra, atsakovas prašė teismo nustatyti jam naudotis daug mažesnę nei atsakovei gyvenamojo namo dalį. Teismas pagrįstai padalijo turtą pagal ieškovo pasiūlytą variantą, kadangi atsakovė reikalavimų dėl turto padalijimo būdo nereiškė, teisme patvirtino, jog sutinka ieškovui sumokėti pusę automobilio vertės, todėl sąlygų ateityje kilti ginčams nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2011m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.
Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia klausimą apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Šioje byloje ieškovui iškėlus ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo su atsakove ginčo turte pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo šį faktą įrodyti. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra šalių susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo ir bendrų lėšų panaudojimas. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, jog ieškovas įrodė, kad ginčo turtą įsigijo bendrosios nuosavybės teisės forma CK 4.47 str. 1p., 4 p. ir 12 p. nustatytais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, t. y. 2006-10- 27 žemės ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijus žemės sklypą su jame esančiais pastatais (b.l. 22), ieškinyje nurodytus žemės sklypus bei automobilį. Įvertinus šalių procesinius dokumentus darytina išvada, jog ginčo dėl 5 žemės sklypų ir automobilio, išvardytų ieškinyje, byloje nėra, nes ieškovas prašo juos padalyti lygiomis dalimis po ½ dalį, o atsakovė dėl šių daiktų apeliaciniame skunde pasisakė tik tiek, kad prašo jų nedalyti dalimis, o natūra palikti vienai šaliai, kuri turėtų išmokėti kompensaciją. Todėl darytina išvada, kad tarp šalių esminis ginčas iškilo dėl paminėta pirkimo - pardavimo sutartimi įsigyto žemės sklypo su statiniais.
Dėl bendrų lėšų panaudojimo.
Byloje iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2005 m. pradėjo planuoti bendrą gyvenimą, todėl kartu ieškojo gyvenamojo būsto. Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tik atsakovė įrodinėja, kad žemės sklypą su statiniais ji įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes 2006-06-01 jai buvo suteikta paskola sodybos pirkimui (b.l. 87), o sodyba įsigyta 2006-10-27 (b.l.22). Byloje nustatyta, kad šalys kartu gyveno 2008 m., nes 2008-06-02 jiems gimė dukra (b.l.37) ir 2008 m. vasario 19-20 d. atsakovės vardu buvo nupirkti 5 žemės sklypai. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, jog jis rado ginčo sodybą, rūpinosi jos pirkimu. Šis jo paaiškinimas patvirtintas liudytojos O. K. parodymais. Iš liudytojos O. K. parodymų nustatyta, jog perkama sodyba domėjosi ieškovas, 8000 Lt iki sutarties pasirašymo šalys jai atvežė kartu, nors ieškovas jai yra jos mamos pusbrolis, tačiau jie nebendrauja, jai buvo svarbu parduoti sodybą (b. l.124). Byloje yra nenuginčytas 2006-10-18 kasos išlaidų orderis, kuris įrodo, jog ūkininkas 2006-10-18 išdavė ieškovui 9000 Lt (b.l. 31), ieškovo banko sąskaitos išrašas įrodo, kad šalių bendro gyvenimo pradžioje ieškovas sąskaitoje turėjo 9 761 Lt ( b.l. 35), todėl paneigta aplinkybė, jog tik iš atsakovės pasiimtos paskolos ši ginčo sodyba buvo įgyta. Ši aplinkybė įrodo, jog prieš pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ieškovas turėjo pinigų, taip pat kad jų turėjo ir atsakovė, gavusi paskolą. Paskola atsakovei buvo suteikta 2006-06-01, atsakovė nurodo, jog paskolą yra grąžinusi, tačiau akivaizdu, jog paskola buvo grąžinama jau faktiškai gyvenant su ieškovu, t.y. iš bendrų jų lėšų. Byloje įrodyta, jog ieškovas nuo 2006-10-01 nuolat gaudavo netekto darbingumo pensiją (b. l.74), o atsakovė gaudavo darbo užmokestį, ligos, motinystės pašalpas (b.l. 102), kurių dydis iš esmės buvo toks pat kaip ir ieškovo pajamos, tačiau atsakovė turi savo 2 nepilnamečius vaikus, todėl paneigta aplinkybė, jog ji tik savo pajamomis dengė paskolą.
Aplinkybė, jog šalys buvo sutarusios gyventi kartu, ieškojo bendro būsto, nepaneigia išvados, jog ieškovo lėšos ir darbas taip pat buvo panaudoti šios namų valdos įsigijimui ir jos remontui, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovas turėjo kitą gyvenamąją vietą ar negyveno ginčo valdoje nuolat. Tai, kad ieškovas savo lėšomis ir darbu pagerino sodybą, pripažįsta atsakovė apeliaciniame skunde. Todėl byloje įrodyta, kad šalys ginčo sodybą įsigijo kaip faktiniai sutuoktiniai, juos siejo bendra buitis, bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, bendri turtiniai santykiai ir 2008-05-26 gimusi jų dukra (b.l.37). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011, kt.).
Dėl susitarimo sukurti bendrąją nuosavybę.
Pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nustatytas CPK 178 str., ieškovė įrodė, jog toks susitarimas buvo. Liudytojai nepaneigė aplinkybės, jog šalys gyveno kaip šeima. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovė, pripažino aplinkybę, kad nuo pat bendro gyvenimo pradžios ieškovas savo darbu rekonstravo namą, nuolat gyveno ir prižiūrėjo jį kaip savo, todėl bendro susitarimo buvimas yra įrodytas. Ieškovas savo darbu ir priežiūra nuolat gyvendamas ginčo objekte prisidėjo kaip bendraturtis ir šios aplinkybės atsakovė nenuginčijo, prašydama ginčo turtą pripažinti tik jos asmenine nuosavybe. Byloje įrodyta, kad šalys gyveno ir gyvena iki šiol ginčo statiniuose, jais naudojasi kaip savais, juos prižiūri, todėl įrodyta, jog ieškovas ir atsakovė buvo sutarę sukurti bendrą nuosavybę.
Paminėti motyvai ir įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad šalys, faktiškai sutuoktiniai, sukūrė turtą, kuris laikomas bendrąja daline nuosavybe. CK 4.73 str. 3d. nustatyta, kad jeigu bendrosios nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys lygios. Ieškovas savo ieškinio dalį grindžia šia prezumpcija, o atsakovė jos nenuginčijo, nenurodė kitos ieškovės dalies, todėl ši ieškinio dalis buvo patenkinta pagrįstai.
Dėl kitų žemės sklypų ir automobilio padalijimo.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus - ieškinį ir priešieškinį. Atsakovė, pateikdama priešieškinį nepasiūlė savo bendrų paminėtų žemės sklypų padalijimo būdo, šalys neprašė nustatyti naudojimosi tvarkos šiais sklypais, todėl ieškovo reikalavimo nustatyti idealias dalis į šias sklypų dalis neturėjo pagrindo atmesti, nors šalys ir neteikė savo atidalijimo iš bendro turto projektų. Pagal CK 6.978 str. 4 d. turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Pagal CK 4.80 str. 2 d. nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu – jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant galimybės suformuoti atskiro nekilnojamojo daikto, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Taigi atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir į juos atsižvelgiant parinkti teisingą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, todėl byloje turėjo būti teikiami šių žemės sklypų atidalijimo projektai. Tačiau šioje byloje buvo nustatytos tik idealiosios bendro turto dalys į žemės sklypus, nes šalys reikalavimų dėl atidalijimo iš bendro turto teismui nesuformulavo, todėl jei tarp šalių iškils ginčas, jie ateityje galės kreiptis į teismą dėl realių bendro turto dalių padalijimo pagal paminėtas taisykles. Tačiau naikinti skundžiamo teismo sprendimo vien tuo pagrindu nėra teisinio pagrindo, nes nustačius idealiąsias dalis bendrame turte, šalys ne visada gali teisminiu keliu nusistatyti realiąsias dalis.
Pirmosios instancijos teismas pagal paminėtas taisykles neteisingai padalijo automobilį, nes nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog automobilis yra nedalus daiktas CK 4.6 str. 2 d. prasme, todėl jis turi būti paliktas natūra vienam bendrosios jungtinės sutarties dalyviui, kitam priteisiant kompensaciją pinigais. Byloje atsakovė priešieškiniu neprašo automobilio natūra palikti jai, apeliaciniame skunde tokio padalijimo būdo nenurodo, todėl iš esmės sprendimo dalis dėl automobilio patikslintina ir sprendime nurodytas automobilis paliktinas ieškovui, jį įpareigojant priteisti 1500 Lt kompensaciją atsakovei už natūra paliktą turtą ieškovui, nes byloje nenustatyta, kad tarp šalių buvo iškeltas ginčas dėl šio automobilio įvertinimo.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Papildyti teismo sprendimą dalimis dėl 3000 Lt vertės automobilio Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį priteisti S. E. Priteisti iš S. E. G. M. 1500 Lt kompensaciją už jam priteistą automobilį.