- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-28
- Bylos Nr.
- e2YT-495-541/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03548-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, V. P. L.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, V. P. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. K. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio J. L. (toliau – ir palikėjas) (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. L.. Kadangi jis nebuvo surašęs testamento, tai po jo mirties liko 2 įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja, kaip jo sutuoktinė ir sūnus iš pirmos santuokos – V. P. L., gim. (duomenys neskelbtini). Kitų įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Nors palikėjo vardu nėra įregistruotų jokių nekilnojamųjų daiktų, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjas santuokos metu (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) – gyventojų registro išrašas pridedamas) bendrosios jungtinės nuosavybės teise (po ½ su sutuoktine) 2001 m. įgijo (pasistatė) pastatą – kluoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir registruotą V. K. vardu (tikslus adresas (gatvė ir namo Nr.) minėtai nuosavybei suteiktas 2009 m. gruodžio 30 d.). Nors tuo metu sutuoktiniai gyveno atskirai ir minėtą pastatą V. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje savo lėšomis pasistatė pati V. K., tačiau minėtas pastatas buvo įgytas santuokoje, todėl pagal įstatymus formaliai priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi pareiškėja po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl dabar negali disponuoti minėtu statiniu. Kito paveldimo turto, į kurį įeina ir palikėjo turtinės teisės bei pareigos, nėra. Pažymėtina, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Nors po J. L. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą (3 mėnesių) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (notaro liudijimas pridedamas), tačiau pareiškėja V. K. priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: po sutuoktinio mirties ji liko gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje santuokos metu buvo pastatytas formaliai abiems sutuoktiniams priklausantis pastatas – kluonas. Kadangi V. K. yra ūkininkė ir nuolat laikė ir laiko gyvulius, todėl nuolat nepertraukiamai naudojasi minėtu statiniu – kluonu, kur sandėliuojami naminių gyvulių pašarai (šienas, šiaudai, grūdai). Be to, kaip matyti iš teismui pateikiamų rašytinių įrodymų – galvijų apskaitos žurnalo GAŽ – 1, 2003 m. kovo 29 d. ir 2003 m. bei 2004 m. Vilniaus apskr. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) aktų dėl klinikinio ūkinės paskirties gyvūnų patikrinimo, palikėjo mirties momentui V. K. turėjo gyvulių ūkį, kuriame buvo 1 melžiama karvė, 1 bulius ir 1 telyčia, 2 kiaulės, 1 arklys ir 5 paukščiai, kuriais pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau rūpinosi, prižiūrėjo, maitino. Minėtą faktą patvirtina 2004 m. balandžio mėn. V. K. vardu sudaryta veterinarinių paslaugų atlikimo sutartis. Minėtos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja trijų mėnesių laikotarpyje perėmė palikėjo prievoles (šėrė santuokoje įgytus naminius gyvulius ir lesino naminius paukščius, rūpinosi jų sveikata), kasdien naudojosi santuokoje pastatytu statiniu – kluonu savo reikmėms ir gyvūnų priežiūrai (sandėliavo ir naudojo gyvūnų pašarus ir pakratus), kas įrodo, kad pareiškėja nuolat rūpinosi santuokoje įgytu turtu, ir kas patvirtina faktą, kad faktiniu valdymu priėmė palikimą po sutuoktinio J. L. mirties. Nurodytos aplinkybės įrodo faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties valdė, naudojosi ir prižiūrėjo jo paliktą turtą kaip savo, palaikė jį tinkamos būklės, laikė save to turto vienintele savininke ir perėmė palikėjo pareigas, kas reiškia, kad atliko aktyvius veiksmus. V. K. 2002 m. balandžio 22 d. ir 2003 m. balandžio 22 d. buvo įgijusi galvijus, kuriuos 2004 m. paskerdė savo reikmėms, kas reiškia, kad ji disponavo paveldėtu turtu. V. K., rūpindamasi bendru santuokoje įgytu turtu (naminiais gyvuliais, paukščiais ir pastatu – kluonu) kaip savo turtu, po sutuoktinio mirties prižiūrėdama palikėjo paliktą ūkį, disponuodama naminiais gyvuliais, priėmė visą palikimą po J. L. (duomenys neskelbtini) mirties. Pareiškėja neturi jokių duomenų, ar palikėjo sūnus – V. P. L. kokiu nors būdu priėmė tėvo palikimą, kadangi su juo neturi jokio kontakto. Apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą ji sužinojo tik gavusi duomenis iš gyventojų registro tarnybos. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad V. K. galėtų disponuoti aukščiau nurodytu nekilnojamuoju daiktu ir galėtų jį persiregistruoti asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus, atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotam asmeniui V. P. L. buvo išsiųstas pareiškimas, tačiau per nustatytą terminą V. P. L. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos V. K. ir J. L. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Pagal mirties liudijimo duomenis, J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 28 d. Testamentų registro išrašo apie palikėją matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo/atsisakymo faktų, taip pat nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Iš Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro notarės 2024 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po palikėjo mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. 41-ajame notaro biure paveldėjimo bylos nėra. Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. Pažymos Nr. (2024-125-PD)-21 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta nuo 2009 m. gruodžio 30 d. buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro 2024 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo apie asmens turtą matyti, kad palikėjo vardu jo mirties dieną nebuvo registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą.
7. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2024 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjos V. K. vardu nuosavybės teise registruota 9215/10441 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai, aprašyti šio išrašo 2.2., 2.6., 2.8., 2.9., 2.10., 2.11., 2.12. punktuose. Nustatyta, kad pastatas – kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I1ž, pastatytas 2001 m., t. y. pareiškėjai būnant santuokoje su palikėju J. L.. Toks turtas pagal Civilinio kodekso 3.87, 3.88 straipsnio 2 dalies straipsnių nuostatas yra laikomas bendrąja jungine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
8. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir nuolat gyveno jos vardu nuosavybės teise registruotuose statiniuose, esančio (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja tęsė gyvulių priežiūrą ir naudojosi pastatais, t. y. kluonu, kuriame buvo sandėliuojami naminių gyvulių pašarai. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2003 m. kovo 29 d. ir 2004 m. kovo mėn. buvo išrašyti aktai „Dėl klinikinio ūkinės paskirties gyvūnų patikrinimo“. 2004 m. kovo mėn. akte buvo nustatyta, kad pareiškėja laikė 2 galvijus, 2 kiaules, 1 arklį ir 6 paukščius. Taip pat 2004 m. balandžio mėn. pareiškėja sudarė veterinarinių paslaugų atlikimo sutartį, kurios tikslas, remiantis sutarties 1.1 punktu – atlikti veterinarines paslaugas užsakovo (t. y. V. K.) ūkyje. Iš į bylą pateikto galvijų apskaitos žurnalo GAŽ – 1 matyti, kad pareiškėja nuo 1995 m. iki 2013 m. vedė gyvūnų apskaitą.
9. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
10. Nors po palikėjo mirties pareiškėja įstatymo nustatytu laiku nepasirūpino palikimo priėmimu, faktiškai ji priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir juo disponuoti, taip aktyviais veiksmais išreikšdama savo valią priimti sutuoktinio palikimą. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi jos vardu nuosavybės teise registruotojo namų valdoje, kurioje santuokos metu buvo pastatytas pastatas – kluonas. Pareiškėja nuolat laikė ir laiko gyvulius, todėl nuolat ir nepertraukiamai naudojasi minėtu statiniu – kluonu, kuriame sandėliuojami naminių gyvulių pašarai (šienas, šiaudai, grūdai).
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad V. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio J. L., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
12. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad V. K. priėmė palikimą po sutuoktinio J. L. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.