Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-09-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-183-606/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-341-972/2024Nutartis · 2024-08-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-183-606/2024Nutartis · 2024-09-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-25
Bylos Nr.
AN2-183-606/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00228-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
J. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-183-606/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00228-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 6 d. nutarimas, kuriuo J. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį 120 Eur dydžio bauda už tai, kad 2023 m. sausio 17 d. 8.35 val., vairuodamas automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą 50 km/h greitį 34 km/h, važiavo 84 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kuria jam paskirta 120 Eur dydžio bauda, skiriant švelnesnę nei numatyta sankcijoje, t. y. paliekant galioti 60 Eur paskirtą baudą, arba taikyti išimtį ir nuobaudos – baudos neskirti, skiriant įspėjimą.

2.1. Apelianto teigimu, nuvykęs į bylos nagrinėjimą išsiaiškino, kad jam buvo paskirta nuobauda už greičio viršijimą – pusė minimalaus dydžio – 60 Eur, kurios sumokėjimo terminas pasibaigęs. Nagrinėjimo metu buvo pateikti paaiškinimai, jog terminą sumokėti baudą jis praleido netyčia, kadangi sumaišė laiką su prieš tai nagrinėti paskirtos bylos, ši byla nebuvo nagrinėta su kitomis bylomis, o terminas sumokėti baudą, gavus pranešimą atvykti į bylos nagrinėjimą, jau buvo suėjęs. Pareiškėjas taip pat paaiškino pareigūnui, jog šiuo metu jo ir jo visos šeimos finansinė padėtis yra labai sunki, jis ir jo sutuoktinė rūpinasi dviem mažamečiais savo vaikais bei sutuoktinei priskirta pilnamečio neįgalaus sūnaus slauga ir globa, finansiniai įsipareigojimai už būsto paskolą bei mokesčius kas mėnesį siekia apie 800 Eur, abu su sutuoktine šiuo metu neturi darbo, yra Užimtumo tarnyboje ir intensyviai jo ieško, vienintelės pajamos yra 860 Eur – gaunamos išmokos iš Užimtumo tarnybos sutuoktinei, todėl paskirta padidinta 120 Eur bauda yra didelė finansinė našta tiek jam, tiek jo šeimai. Apeliantas pripažįsta suklydęs, gailisi, žada pasitaisyti, o papildoma finansinė našta tik pablogintų jo ir jo šeimos gerovę ir finansinį saugumą bei neatitiktų Kelių eismo taisyklių ir ANK siekiamų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad jis pripažįsta suklydęs, gailisi, pasižada pasitaisyti, apelianto nuomone, tai turėtų būti vertinama kompleksiškai bei teigiamai jo naudai, kaip į susiklosčiusios situacijos, nepriklausančios nuo jo valios ar veikos aplinkybių visumą (atsitiktinai praleidus terminą sumokėti pusę minimalios baudos, dėl per didelio streso, susijusio su darbo netekimu bei paskirtų bylų vienu metu gavimu, pripažinto gailesčio, proporcingumo ir t. t.).

2.2. Remiantis ANK, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio l dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir priimti sprendimą dėl bylos nutraukimo ar kitos atsakomybės taikymo, kaip prašyta nagrinėjamu atveju – pritaikyti pusę minimalios baudos dydžio galimybę arba taikyti išimtį ir nuobaudos skyrimą panaikinti, palikus įspėjimą arba teiseną nutraukti, tačiau Institucija tokio spendimo priėmimo klausimo net nesvarstė, nes tai nėra jų vidinėje tvarkoje taikoma praktika.

2.3. Apelianto nuomone, jo atveju yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atsižvelgiant į tai, kad žalos nei valstybei, nei kitiems subjektams nepadaryta, kad jis labai galisi, siekia pasitaisyti, labai išgyvena ir pergyvena dėl tokios finansinės padėties pablogėjimo, todėl nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paliekant galioti pirminį pusės minimalios baudos – 60 Eur dydį arba taikant išimtį ir skiriant įspėjimą.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos teisės aktuose, reglamentuojančiuose kelių eismo tvarką, nurodoma, kad pagrindinis teisinio reguliavimo tikslas – gerinti eismo saugumo reikalavimus keliuose, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas, o ne bausti, ekonomiškai pasipelnyti, pasiekti kuo didesnių ištirtų administracinių bylų kiekių rodiklį, ar kaip kitaip kenkti eismo dalyviams, ne juos ugdant ar siekiant skatinti pasitaisyti, o tiesiog finansiškai nuskriausti, neinformuojant apie pažeidimus kuo ilgesnį laikotarpį, kad subjektas net nebūtų tinkamai ir kuo skubiau informuotas apie pažeidimus ir nepasitaisytų, kadangi pasitaisymas taptų ekonomiškai nenaudingas nei pareigūnams, nei biudžetui. Apelianto nuomone, jam skirtos administracinės nuobaudos dydis neproporcingas, neatitinka protingumo, teisingumo principų, neatitinka siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, akivaizdžiai labiau varžo negu reikia šiems tikslams pasiekti bei, atsižvelgiant į minėtas lengvinančias aplinkybes, jog jis gailisi ir siekia pasitaisyti, bei vertinant jo ir jo šeimos sunkią finansinę padėtį, toks dydis turėtų būti maksimaliai sumažintas arba taikoma išimtis ir nuobauda panaikinta paskiriant įspėjimą, tuo tikslu, kad jis pamoką išmoko ir sieks pažeidimo nebepadaryti. Apelianto teigimu, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas skirti jam mažesnę nei minimalią įstatyme numatytą nuobaudą, nes jis jo inkriminuojamais veiksmais nebuvo padaryta žala ar kilusi grėsmė jai kilti, jo ir jo visos šeimos materialinė padėtis yra ypatingai sunki, ir tai taptų papildoma finansine našta šeimai, jis gailisi, siekia pasitaisyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnas nevertino ir pagrindinių būtinų aplinkybių, siekiant pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aptariamos normos taikymas siejamas ne tik su teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimu, bet ir su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu neginčijama padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau siekiama, kad už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, būtų skirta mažesnio dydžio baudą, t. y. 60 Eur, arba skirtas tik įspėjimas.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

8. Šiuo atveju Lietuvos kelių policijos tarnyba 2024 m. kovo 29 d. J. S. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą, administracinio nusižengimo protokole buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo J. S. pasiūlyta iki 2024 m. balandžio 28 d. sumokėti 60 Eur dydžio baudą, tačiau J. S. iki nurodyto termino administracinio nurodymo neįvykdė. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S., nurodydamas, kad jis tai padarė netyčia, nes, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, jam buvo pradėta ne viena administracinio nusižengimo teisena, todėl jis sumaišė laiką, galvojo, kad ši byla bus nagrinėjama su kitomis bylomis.

9. Pažymėtina, kad šiuo atveju nenustatyta, kad J. S. laiku nebūtų gavęs administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, todėl J. S., sutikdamas su administracinio nusižengimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis ir administraciniu nurodymu jam paskirta nuobauda, pats privalėjo būti atidus ir rūpestingas, kad laiku įvykdytų administracinį nurodymą, o jo nurodyta ir aptarta priežastis vienareikšmiškai negali būti vertinama kaip objektyvi. J. S. neįvykdžius administracinio nurodymo, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 6 d. nutarimu jam už greičio viršijimą, kai nustatytas greitis viršijamas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, buvo paskirta minimali ANK 416 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda – 120 Eur.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

11. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad J. S. šeimos finansinė padėtis nėra gera, nes jis su sutuoktine yra bedarbiai, jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, taip pat nustatyta globa ir pilnamečiam sūnui, šeima turi finansinių įsipareigojimų bankui, tačiau vien šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jam paskirtą ANK 416 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą ar jos neskirti apskritai, kadangi svarbūs ir asmenį charakterizuojantys duomenys, todėl tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. Pažymėtina, kad J. S. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus daug kartų, iš jų daugiausia už analogiškus pažeidimus, t. y. nustatyto greičio viršijimą, todėl akivaizdu, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, J. S. ir vėliau buvo baustas daug kartų už ANK 416 straipsnyje numatytus nusižengimus, ir tai parodo jo visišką nenorą pasitaisyti ir laikytis Kelių eismo taisyklių, ši nustatyta aplinkybė prieštarauja ir jo apeliacinio skundo teiginiui dėl pažado pasitaisyti. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad J. S., žinodamas, kad turi finansinių įsipareigojimų ir pareigų savo šeimai, viršydamas nustatytą greitį, elgėsi neatsakingai ir pasirinko tokį elgesio modelį, kuris lėmė Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei šio pažeidimo užfiksavimą, todėl turi prisiimti ir tokio savo veikimo padarinius. Kartu apygardos teismas pažymi, kad skiriant nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą, šeiminės aplinkybės ir finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant nuobaudos – baudos – dydį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Todėl šiuo atveju, nors nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad J. S. finansinė padėtis nėra gera, tačiau, atsižvelgiant į J. S. ankstesnius baustumus administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo nenorą pasitaisyti, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtos nuobaudos – baudos – dydį, juolab, jos neskirti visiškai. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nenurodyta ir nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos baudos dydį.

13. Esant nustatytai aplinkybių visumai, atsižvelgdamas į J. S. charakterizuojančius duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba jos neskirti visiškai, nenustatyta.

14. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė