Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams A. K., M. V. E. K., atstovaujamam (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams, dėl žemės sklypo dalies ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už juos dydžio nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

2020 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracija į Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11 883,31 Eur (Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 24783), skirtus atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą G. K. turtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. lP-465-(1.17E), į Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11 883,68 Eur (Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 24784), skirtus atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą M. V. turtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. lP-465-(1.17E) bei į Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11 883,68 Eur (Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 24785), skirtus atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą A. K. turtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. lP-465-(1.17E).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

1. Leista įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. lP-465-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini))“ nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,0177 ha dalį, (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius (jų dalis): 13/75 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1A2Ž), kitus kiemo statinius nuosavybės teise priklausančius G. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. lP-465-(l .17 E.) nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini);

2. Leista įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. lP-465-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini))“ nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,0177 ha dalį, (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius (jų dalis): 13/75 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1 A2ž), kitus kiemo statinius nuosavybės teise priklausančius M. V., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m, gruodžio 17 d. įsakyme Nr. lP-465-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini);

3. Leista įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. 1 P-465-( 1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini))“ nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,0177 ha dalį, (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius (jų dalis): 13/75 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1A2Ž), kitus kiemo statinius nuosavybės teise priklausančius A. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. 1P-465-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini);

4. Nustatyta, kad atsakovė M. V. yra 11 883,68 Eur, kurie 2020 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24784 yra pervesti į Luminor Bank AB Nr. (duomenys neskelbtini) depozitinę sąskaitą, savininkė; nustatyta, kad atsakovė A. K. yra 11 883,68 Eur, kurie 2020 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24785 yra pervesti į Luminor Bank AB Nr. (duomenys neskelbtini) depozitinę sąskaitą, savininkė;

5. Išaiškinta, kad ieškovės 2020 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24783 į banko depozitinę sąskaitą pervesta pinigų suma negali būti pervedama atsakovėms M. V., A. K. bei atsakovui E. K., atstovaujamam (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas Luminor Bank AB depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių 11 883,31 Eur pinigų sumos, savininkas, įgijęs teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.

Tarp šalių nėra ginčo, kad dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) 0,0600 ha su jame esančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausiniais nuosavybės teise priklausantys atsakovams galėjo būti paimti visuomenės poreikiams. Ginčas byloje kilo tik dėl tinkamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.

Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, kad paimti daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodant daiktą (turtą). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį individualus turto vertinimo būdas reiškia turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal: pirkimo–pardavimo sandorius; turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas; pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas; kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus (5 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktai). Turto arba verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais (6 straipsnio 1 dalis). Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (6 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 54 punkte nustatyta, kad vertinant turtą taikomi: lyginamasis metodas; išlaidų (kaštų) metodas; pajamų metodas; šių metodų deriniai. Turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje (55 punktas). Turto ir verslo vertinimo metodikos 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Pagal lyginamojo metodo esmę, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (57 punktas). Taikant lyginamąjį metodą: surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (58.1 papunktis); įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (58.2 papunktis). Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.) (59 punktas). Darydamas (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius (60 punktas). Jeigu nėra informacijos apie šios metodikos 58.1 papunktyje nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius (61 punktas).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, pateikė paimamo turto vertinimo ataskaitą. Atsakovams nesutikus su ataskaitose nustatyta žemės sklypų verte, jų prašymu, 2022 m. sausio 26 d. buvo paskirta visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui J. U.. Byloje pateiktu ekspertizės aktu nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kito paimamo turto, esančių (duomenys neskelbtini) vertė sprendimo paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną (2020 m. gruodžio 17 d.) yra 89 300,00 Eur. Atsakovams palikto 296 kv. m. žemės sklypo dalies (1 aro kainos) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė po 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo paimti dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams priėmimo dienai yra 3 211, 47 Eur / aras.

Nagrinėjamoje byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės, kuriomis grindžiama paimamo žemės sklypo ir kito turto vertė – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, tiek atsakovų užsakymu atliktos turto įvertinimo ataskaitos, bei teismo paskyrimu atlikta turto vertinimo ekspertizė. Pažymėtina, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis).

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 48 punktas).

Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu kurį parengė ekspertas J. U., kadangi dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, eksperto parinktų objektų lyginamųjų pavyzdžių, taikyto metodo, ekspertizės išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, nei vienas iš proceso dalyvių neprašė kviesti eksperto papildomiems klausimams užduoti, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami turto perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo metu, vertinta pagal faktinę situaciją. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo.

Kadangi šalys nenurodė jokių argumentų, leidžiančių abejoti eksperto išvadų pagrįstumu (CPK 187 straipsnis), teismas vadovaujasi ekspertizės duomenimis ir sprendžia, jog nustatytinas toks atlyginimo už paimtus visuomenės poreikiams dalies žemės sklypo ir jame esančių statinių dydis:

1) atsakovams A. K., M. V. ir E. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. lP-465-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini))“ nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,0177 ha dalį, (duomenys neskelbtini), dydis yra kiekvienam po 8 006,10 Eur (paimamo 12,08 arų sklypo vertė 54 640,26 Eur, 1 aro vertė – 4 523,20 Eur, paimamų 1,77 arų vertė 8 006,10 Eur (1,77x4 523,02)).

2) atsakovams A. K., M. V. ir E. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. lP-465-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini))“ (duomenys neskelbtini) esančių statinius (jų dalies): 13/75 dalies pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1A2Ž), kitų kiemo statinių (ūkinių pastatų 17I1ž, 3I1m, tvoros, šiltnamio) bei želdinių dydis yra kiekvienam po 6 007,68 Eur (Iš viso šio turto vertė 34 659,72 Eur (89 300,00 Eur – 54 640,26 Eur)) nuosavybės teise priklausanti dalis 13/75)).

Kadangi dėl perkraustymo išlaidų dydžio ginčas tarp šalių nekilo, todėl kompensacijos dydis kiekvienam iš atsakovų nustatytinas po 34,67 Eur.

Nors dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, eksperto parinktų objektų lyginamųjų pavyzdžių, taikyto metodo, ekspertizės išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, tačiau šioje byloje atsakovai teigė, jog paimamo turto vertė turėtų būti nustatoma jų-atsakovų užsakymu atlikto vertinimo pagrindu, kadangi atsakovų teigimu, paimamo turto vertė teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dieną pasikeitė, palyginus ją su sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos momentu.

CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi sprendinio paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną – 2020 m. gruodžio 17 d.), be kita ko, nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Kasacinis teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas Žemės įstatymo normas, yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 taip pat yra išaiškinęs, kad, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti priėmimo dieną, kartu turi būti nustatytas ir kainų pokytis. Kasacinio teismo vertinimu, šios normos taikymas, atsižvelgiant į įvykusius kainos pokyčius, sudaro realias prielaidas įgyvendinti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principą, suteikiant savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovams priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta 2014 metais, 2019 m. balandžio 30 d. atlikus paimamo turto vertinimą, ieškovės 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (33.25)R-1366 paimamo turto savininkai buvo informuoti apie vykdomas žemės paėmimo procedūras, apie turto vertintojos parengtas turto vertės ataskaitas bei turto savininkams pasiūlyta sudaryti nuostolių atlyginimo sutartis. Atsakovei M. V. nesutikus su paimamo turto vertės kompensacija, o atsakovei A. K. neišreiškus jokios pozicijos dėl sutarties sudarymo, ieškovė su ieškiniu 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama leisti įregistruoti paimamą turtą valstybės vardu bei prašydama nustatyti paimamo turto kompensaciją. Teismo 2021 m. birželio 8 d. procesiniu sprendimu leidus paimamą turtą registruoti valstybės vardu, tuo pačiu sprendimu buvo nustatyta, kad atsakovės M. V. bei A. K. yra lėšų, valstybės pervestų už paimamą turtą į bankinės įstaigos sąskaitą, savininkės.

Pažymėtina, kad kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais; šis sprendimas registruojamas Nekilnojamojo turto registre; per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, turi kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (Žemės įstatymo 47 straipsnio 4 dalis). Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laiko atžvilgiu ir sukelia naujų, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Teismas, įvertinęs bylos nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovės M. V. bei A. K. iškart, po institucijos sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams, įgijo teisę į paimto turto piniginį ekvivalentą, kartu ir galimybę nusipirkti lygiavertį paimtam turtui. Pagal ieškovės užsakymu parengtą UAB „Jungtinis verslas“ turto vertinimo ataskaitą paimamas turtas buvo įvertinas 79 230,00 Eur suma, o pagal teismo paskirtos ekspertizės aktu 89 300,00 Eur suma. Skirtumas kiekvienam iš atsakovų tenkančios kompensacijos pagal ieškovės pateiktą vertinimo ataskaitą ir eksperto išvadas sudaro 2 164,77 Eur (14 048,48 Eur – 11 883,31 Eur). Ieškovė, pradėjusi turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, atsakovams priklausančias sumas pervedė į bankinėje įstaigoje esančias sąskaitas, kuriomis atsakovams leista disponuoti teismo 2021 m. birželio 8 d. procesiniu sprendimu. Byloje nenustatyta aplinkybių sudarančių pagrindą spręsti, kad atsakovėms M. V. bei A. K. buvo sudarytos kliūtys disponuoti į bankinę įstaigą pervestomis lėšomis. Pažymėtina, kad atsakovas E. K., išdavus 2021 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, kurio pagrindu įgijo teisę paveldėti G. K. turtą, nesikreipė į teismą dėl leidimo suteikimo disponuoti ieškovės pervestomis į bankinę įstaigą lėšomis t. y. valios disponuoti šiomis lėšomis iki ginčo išsprendimo nėra išreiškęs.

Kaip jau minėta, visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dieną, o paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Be to, savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto, kuris siejamas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.

Teismo vertinimu, praktikoje gali susidaryti situacija, kai nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypą dydžio nustatymo dienos praeina tam tikras laiko tarpas, per kurį rinkos situacija ir atitinkamai žemės sklypo vertė gali pasikeisti. Tai gali lemti, jog teismo sprendimo dėl kompensacijos dydžio nustatymo dieną asmuo nebegalės nusipirkti analogiško paimtajam žemės sklypo dėl to, kad tokio teismo sprendimo priėmimo dieną sklypo kaina bus kitokia, nei buvo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dieną.

Teismas, įvertinęs kompensacijos dydžio skirtumą tarp ieškovės pateiktos vertinimo ataskaitos ir eksperto išvados, atsakovų delsimą pasinaudoti į bankinę įstaigą pervestomis lėšomis, sprendžia, kad atsakovų galimybė įgyti analogišką turtą nebuvo suvaržyta, o delsimas pasinaudoti tokia galimybe ir laukimas galutinio teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta (patikslinta) galutinė teisinga kompensacija už paimtus žemės sklypus, reiškė per tą laikotarpį žemės sklypų rinkos kainų pokyčių rizikos prisiėmimą. Be to, rinkos augimo atveju kainų skirtumo taip pat nėra pagrindo kompensuoti, nes, kaip minėta, už pervestą į bankinę įstaigą iškart po institucijos sprendimų paimti žemės sklypus priėmimo kompensaciją atsakovai turėjo galimybę nusipirkti iš esmės analogišką turtą. Todėl atsakovų argumentai, kad kompensacijos dydis turi būti nustatytas įvertinus kainų pokytį, yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad byloje atsakovai nėra pateikę įrodymų, pagrindžiančių turėtus ketinimus įsigyti konkretų lygiavertį sklypą ir kad gautos kompensacijos nepakako tokiam turtui rinkoje įgyti, tai teismui kelia abejonių, ar atsakovai iš tikrųjų siekė įsigyti analogišką turtą ir pervestos į bankinę įstaigą kompensacijos jiems nepakako.

Atsakovai taip pat prašo priteisti kompensaciją už palikto jiems žemės sklypo nuvertėjimą. Atsakovų teigimu, palikto žemės sklypo dalis nuvertėjo, kadangi palikta maža žemės sklypo dalis, kurios nėra galimybės pilnai panaudoti pagal paskirtį. Teismas, įvertinęs eksperto pateiktas išvadas apie paliko žemės sklypo dalies vertę, sutinka su atsakovų argumentais, kad palikto žemės sklypo vertės pokytį nulėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Pagal byloje pateiktą eksperto išvadą nustačius, kad 1 aro vertė jo paėmimo visuomenės poreikiams metu sudarė 4 523,20 Eur, tuo tarpu po įvykdytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros 1 aro vertė 3 211,47 Eur t. y. skirtumas tarp šių verčių yra 1 311,73 Eur, šį vertės skirtumą ieškovė privalo atsakovams kompensuoti (1 311,73x 0,9867 aro (275,67 kv. m. kiekvienam iš atsakovų priklausanti dalis – 177 kv. m. paimta nuosavybės dalis)) t. y. kiekvienam iš atsakovų po 1 294,28 Eur.

Taigi, atsakovams priklausantis kompensacijos dydis už paimamą turtą sudaro 15 342,73 Eur kiekvienam (8 006,10 Eur (už žemės sklypo dalį) + 6 007,68 Eur (už statinius ir želdinius) + 34,67 Eur (perkraustymo išlaidos) + 1 294,28 Eur (žemės sklypo dalies nuvertėjimas)).

Atsakovai taip pat nurodo, kad už nustatytą kompensacijos dydį įgijo teisę į 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, asmeniui ilgą laiką negavus jam už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėjo, taip pat negalėjo jam generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017 33 punktas).

Kadangi tokios procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, todėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir kito turto savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, kad kiekvienas iš atsakovų turėjo galimybę naudotis ieškovės į bankinę įstaigą pervesta 11 883,68 Eur suma, procesines palūkanas priteisia nuo skirtumo, kuris susidarė nuo ieškovės pervestų į bankinę įstaigą sumų ir teismo nustatyto kompensacijos dydžio 3 459,05 Eur (15 342,73 Eur – 11 883,68 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nagrinėjamu atveju byloje taip pat yra pareikštas ir atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės jų naudai. Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, kadangi tiek šioje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nutartyje bylos faktinės aplinkybės yra tos pačios. Nurodytoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose; išlaidos ekspertizėms patirtos dėl to, kad atsakovams valstybė nepasiūlė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir dėl to kilo poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus turi vertinamas atsakovų elgesys, t. y. ar atsakovai turėjo pagrindą nesutikti su ieškovės siūlomomis sumomis. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant atsakovų, kurių turtas buvo nusavintas, elgesį, nustatyta, kad jie pagrįstai nesutiko su ieškovės siūlomomis pinigų sumomis (dėl ko ginčas persikėlė į teismą), nes nagrinėjamu atveju teismas turi pagrindą priteisti didesnes kompensacijas. Teismas daro išvadą, kad atsakovų elgesys iš esmės susijęs su teisingu atsiskaitymo su asmenimis už paimamą iš jų žemę nustatymo klausimu. Spręsti, kad dėl nuo atsakovų valios priklausančios priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo, nes šiuo atveju atsakovai turi teisę į visišką patirtos žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovai turėjo pagrindą nesutikti su ieškovės siūlomomis sumomis, dėl ko ginčas persikėlė į teismą, Nekilnojamojo turto ataskaitą parengė pasinaudodami ieškovės siūlymu teikti įrodinėjimo priemones, patvirtinančias paimamo turto vertę ir spręsti ginčą taikiai, jų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Atsakovas E. K. nurodė, kad jis sumokėjo 400,00 Eur įmoką už ekspertizę, atsakovė M. V. nurodė, kad ji tiek savo, tiek atsakovės A. K. interesais 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 11 d. sumokėjo UAB „Verslavita“ 400,00 Eur ir 810,00 Eur (iš viso – 1 210,00 Eur ) už Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KN-21-140A bei 2022 m. vasario 22 d. sumokėjo 800,00 Eur už byloje paskirtą ekspertizę. Teismas sprendžia, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagristos ir susijusios su nagrinėjama byla, todėl yra priteisiamos iš ieškovės atsakovų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei iš jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. lP-465-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini))“ nurodyto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,0177 ha dalį, (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių (jų dalis): 13/75 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1A2Ž), kitus kiemo statinius dydis yra 15 342,73 Eur (penkiolika tūkstančių trys šimtai keturiasdešimt du eurai 73 ct).

Nustatyti, kad atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. lP-465-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini))“ nurodyto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,0177 ha dalį, (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių (jų dalis): 13/75 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1A2Ž), kitus kiemo statinius dydis yra 15 342,73 Eur (penkiolika tūkstančių trys šimtai keturiasdešimt du eurai 73 ct).

Nustatyti, kad atsakovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams, atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. lP-465-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini))“ nurodyto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,0177 ha dalį, (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių (jų dalis): 13/75 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1A2Ž), kitus kiemo statinius dydis yra 15 342,73 Eur (penkiolika tūkstančių trys šimtai keturiasdešimt du eurai 73 ct).

Iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvieno atsakovų M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams, naudai priteisti po 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 3 459,05 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 2 010,00 Eur (du tūkstančius dešimt eurų 00 ct) ir atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams, naudai priteisti 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.