Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Nerijaus Meilučio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-445/2014 pagal ieškovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms G. P. ir I. K. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje sprendžiamas asmens iškeldinimo iš savivaldybei priklausančio buto CK 6.611 straipsnio pagrindu ir gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovė I. K. su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – G. P. nustatytų specialiųjų poreikių pažymas, Panevėžio pataisos namų pažymėjimą apie bausmės vykdymą (b. l. 98–99, 100, 104), kuriuos prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi atsakovė teikiamais įrodymais siekia pagrįsti apeliacinio skundo argumentus, todėl jų būtinybė teikti įrodymus iškilo vėliau ir jie priimtini į bylą.

Dėl atsakovės I. K. teisės naudotis G. P. nuomojamu butu

Atsakovė I. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji visą laiką, kaip motinos G. P. šeimos narys, naudojosi butu, rūpinosi jo išlaikymu, mokėjo mokesčius, išskyrus laikotarpį nuo 2011-11-16 iki 2012-10-09, kai ji atliko bausmę laisvės atėmimo vietoje. Tačiau tai neprieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kadangi teismas, remdamasis CK 6.588 straipsnio 2 dalimi, atsakovę I. K. laikė ginčo buto nuomininkės G. P. šeimos nare. CK 6.588 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad atsakovė I. K. gyveno ir tebegyvena ginčo bute, o nuomininkė G. P. su tuo sutinka, šie asmenys butu naudojamasi ir jį išlaiko bendrai, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės I. K. teisinio statuso nuomojamame bute, t. y., kad ji bute gyvena nuomininkės šeimos nario teisėmis. Todėl negalima sutikti su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog atsakovė I. K. apskritai neturi teisės naudotis butu, o gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas šiuo atveju nelemia atsakovės, kaip nuomininkės šeimos nario, statuso praradimo. Tačiau atsakovė I. K., būdama nuomininkės šeimos nare, privalo ne tik realizuoti savo teisę gyventi ir naudotis butu, bet ir vykdyti jai tenkančias pareigas. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Nuomininkė tiek 1997-12-17 sudaryta (b. l. 14), tiek 2013-04-02 (b. l. 16–17) pasirašyta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi įsipareigojo laikytis bendro gyvenimo taisyklių ir butu naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisės bei interesai. Todėl šias pareigas privalo vykdyti ir nuomininkės šeimos narys – atsakovė I. K..

Dėl atsakovės I. K. iškeldinimo CK 6.611 straipsnio pagrindu

Remiantis CK 6.611 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taigi nurodytoje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai (gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir asmenų iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos) gali būti taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą Konvencija kartu pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013).

Taigi CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, tarp jame numatytų atvejų yra nurodyta ir atvejis, kai nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Būtent šiuo pagrindu atsakovė I. K. teismo sprendimu yra iškeldinta. Šis netinkamas elgesys gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu ir turi sukelti žalingus padarinius – neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi su pažeidėju (pavyzdžiui, viename bute, name). Tokių padarinių egzistavimo fakto konstatavimas priskirtas ginčą nagrinėjančio teismo kompetencijai ir diskrecijai, jis konstatuojamas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes. Teismas kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti ir nustatyti, ar pažeidėjo atlikti pažeidimai yra tokie, dėl kurių sudaromos neįmanomos sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios teismas tinkamai įvertino ieškovės argumentus ir byloje surinktus duomenis dėl atsakovės I. K. iškeldinimo pagal CK 6.611 straipsnį. Byloje surinkti įrodymai – ieškovės atstovių paaiškinimai, namo trečios laiptinės gyventojų 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. gegužės 21 d. pareiškimai (b. l. 21, 22), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2013 m. lapkričio 21 d. raštas (b. l. 63) – pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti, kaip patvirtinantys netinkamą nuomininkės šeimos narės – atsakovės I. K. elgesį, dėl kurio sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi. Kad nuomininkės šeimos narių (atsakovės I. K. ir V. I.) elgesys yra ilgą laiką besitęsianti ir nuolatinė namo gyventojų problema, patvirtina ir kiti ankstesni duomenys, o būtent namo gyventojų 2011-03-29 pareiškimas Varėnos rajono savivaldybė administracijai (b. l. 12), įspėjimai I. K. ir G. P. dėl galimo iškeldinimo ir nuomos sutarties nutraukimo (b. l. 8, 19, 46, 60) ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimas už akių dėl V. I. iškeldinimo (b. l. 25–26).

Apeliantės teigimu, nei viename iš byloje pateiktų pranešimų apie nuomojamo buto gyventojų netinkamą elgesį nėra nurodyta, kad būtent atsakovė I. K. triukšmauja ar daro kokius nors pažeidimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės I. K. netinkamą elgesį, pagrįstai rėmėsi CK 6.588 straipsnio 6 dalyje numatytais reikalavimais, kad už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį, nuomotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai. Kolegijai iš surinktų byloje įrodymų visumos nekyla abejonių, kad dėl ginčo buto gyventojų elgesio namo gyventojams yra atsiradusios ilgalaikės neigiamos pasekmės, t. y. kad jų elgesys sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems namo gyventojams. Tokiu būdu netinkamo elgesio pasekmės yra akivaizdžios. Nors pagrindinės problemos kyla dėl V. I., kuris teismo sprendimu jau yra iškeldintas, tačiau būtent likę ginčo buto gyventojai (atsakovės G. P. ir I. K.) sudaro sąlygas V. I. naudotis ginčo butu ir jame kelti triukšmą, netinkamai elgtis tiek bute, tiek namo bendro naudojimosi patalpose. Atsakovė G. P. dėl savo neįgalumo (nevaikštanti) ir savo sveikatos būklės negali imtis jokių aktyvių veiksmų, kurie užkirstų tam kelią, tačiau atsakovė I. K., būdama nuomininkės šeimos nare, turėtų vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus nuomininkės įsipareigojimus, tačiau savo neveikimu neužtikrino, kad bute nebūtų girtaujama, triukšmaujama ir kitaip netinkamai elgiamasi. Pažymėtina, kad triukšmui vykstant bute, pašaliniams asmenims itin sunku nustatyti, dėl kurio iš nuomininkės šeimos nario elgesio tai vyksta, tačiau nuomininkė ir jos pilnamečiai šeimos nariai turi užtikrinti tinkamas bendrabūvio name sąlygas. Kolegijos nuomone, atsakovės I. K. iškeldinimas iš būsto šiuo atveju yra proporcinga nustatytiems pažeidimams priemonė, juolab, kad šiuo atveju turi būti ginami ir kitų namo gyventojų teisės ir teisėti interesai, kuriuos kitokiu būdu apginti iš esmės nėra jokių alternatyvių galimybių. Pažymėtina, kad nuomininkė ir jos šeimos nariai ilgą laiką, būdami atsakingi už bendro gyvenimo taisyklių laikymąsi, patys nesiėmė jokių priemonių pašalinti bendrabūvio pažeidimus, tokiu būdu prisiimdami riziką dėl galinčių jiems dėl to kilti pasekmių. Suabsoliutinus atsakovės I. K. teisę į butą, jai pačiai nededant jokių pastangų, nepateisinamai būtų ignoruojamos namo gyventojų teisės, taptų bevertėmis bendro gyvenimo taisyklės.

Dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo

Kolegijai pripažinus, kad atsakovė I. K., kaip nuomininkės šeimos narė, iškeldintina iš ginčo buto, ji nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netenka nuomininkės šeimos narės teisių, kylančių iš nuomos sutarties, todėl nebeturi ir teisės ginčyti teismo sprendimo dalies dėl G. P. sudarytos nuomos sutarties pakeitimo. Pati nuomininkė G. P. šios sprendimo dalies, keičiančios jos sudarytos nuomos sutarties sąlygas (dėl nuomos dalyko), neskundė ir įgalinimų apskųsti šią sprendimo dalį niekam nesuteikė. Dėl šių priežasčių kolegija šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo netikrina. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčydama sprendimą šioje dalyje ir apeliuodama į būtinybę ginti socialiai pažeidžiamos, neįgalios nuomininkės G. P. teises, iš esmės tik siekia išsaugoti sau teisę į didesnio ploto butą, nors bylos duomenys – byloje pateikti neįgalaus asmens G. P. buities tyrimo aktai (b. l. 29–31) patvirtina, kad ji neužtikrina savo motinos tinkamos priežiūros ir globos, todėl G. P. ne kartą buvo paguldyta į slaugos ligoninę. Nuomininkės G. P., kaip globos reikalingo asmens, interesų pažeidimas nenustatytas, nes ji nėra iškeldinta, o tik pakeista nuomos sutartis, pakeičiant jos dalyką į vieno asmens poreikiams pakankančio 1 kambario butą.

Dėl atsakovės I. K. teisės į socialinį būstą

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji yra socialiai remtinas asmuo, jai mokama socialinė pašalpa ir jį turinti teisę į socialinį būstą, todėl jos, kaip socialiai pažeidžiamo asmens, teisės turėtų būti ginamos. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Teisė į socialinį būstą yra nustatyta Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo) 8 straipsnyje. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji turi teisę į socialinį būstą remiantis nurodyto įstatymo sąlygomis. Todėl negalima teigti, kad iškeldinus atsakovę būtų pažeista jos teisė į socialinį būstą.

Nenustačius apeliacinio skundo motyvais pagrindų panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas apliktinas nepakeistas (CPK 326s straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.