Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Gavėnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. G. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija, byloje teikianti išvadą –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo. Ieškovė prašo teismo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 60-714/2013 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. G. nepilnamečių A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. G., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę G. L..

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, tačiau, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgs ir įvertins vaikų poreikius, jų tėvų turtinę padėtį, taip pat kitas bylos aplinkybes.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. L. paaiškino, kad su atsakovu santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo bedarbis, jie susitarė, kad vaikų išlaikymui teiks po 200 litų kas mėnesį, jis mokėjo po 60 Eur. Situacija pasikeitė, vaikai užaugo ir jų poreikiai išaugo. Atsakovas išvyko gyventi į užsienį, jo gaunamų pajamų dydis jai nėra žinomas. Šiuo metu sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), nuomoja butą. Dukra turi sveikatos problemų, jai patvirtinta (duomenys neskelbtini) reikia vartoti įvairius vaistus, taip pat ir nuskausminamuosius, lankosi pas specialistus. Dukrai kiekvieną mėnesį kelionei į mokyklą ir atgal reikia 50 Eur. Iš valstybės gauna išmokų, Lietuvoje 123 Eur, šie pinigai pravedami tiesiai į sūnaus sąskaitą, taip pat gauna 91 Eur iš Vokietijos. Jos paskaičiavimu kiekvieno vaiko išlaikymui reikia po 600 Eur kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. G., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra G. G. (šiuo metu L.) ir A. G.; Jurbarko rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) spendimu civilinėje byloje Nr. 2-660-714/2013 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytas išlaikymo dydis po 200 litų (58 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį; Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. L., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra U. L.; Valstybės įmonės registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovei G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (kartu su sutuoktiniu A. L.) priklauso 307/312 dalys žemės sklypo ir pastatai (valgykla, sandėlis, malkinė ir kiti kiemo statiniai) esantys (duomenys neskelbtini); Valstybės įmonė „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotas automobilis „Volvo“; 2022 m. gegužės 7 d. pažyma dėl mediacijos, kad šalys pasinaudojo privalomąja mediacija; Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 1014071 patvirtina, kad G. L. vykdo individualią veiklą; (duomenys neskelbtini) pažyma, kad A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą (11 klasėje) ir automobilių mechaniko modulinę formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti; (duomenys neskelbtini) pažyma, kad S. G., gimusi (duomenys neskelbtini) mokosi 7 a klasėje; Ambulatorinio apsilankymo gydymo įstaigose aprašymo kopijos, kad S. G. buvo konsultuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, Viešojoje įstaigoje Jurbarko ligoninė; Federalinės darbo agentūros (Vokietija) sprendimas dėl vaiko pinigų pagal Pajamų mokesčio įstatymą (EStG) kartu su Reglamentais (EB) Nr. 883/2004 ir 987/2009, kur nurodyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio bus mokami vaiko pinigai po 91,12 Eur kiekvienam vaikui.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškiniu ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą iš atsakovo po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis buvo nustatytas 2013 metais, nuo to laiko praėjo devyneri metai.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas kas mėnesį vaikams moka po 60 Eur. Jos teigimu šios sumos nepakanka vaikų poreikiams tenkinti, nes vaikai užaugo, didėja jų poreikiai mokymosi reikmėms, rūbams ir maistui, todėl vaikų išlaikymui per mėnesį reikia apie 600 Eur. S. A. mokose (duomenys neskelbtini) mokykloje, kiekvieną mėnesį reikia mokėti už butą, susidaro išlaidos transportui, dukra po metų baigs (duomenys neskelbtini) progimnaziją, taip pat važinėjimui į mokyklą ir atgal papildomai reikia 50 Eur transportui. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad patiriamos išlaidos maistui, įskaitant išlaidas kasdieniam maitinimui ir dienpinigius maistui mokykloje, sudaro po 200 Eur kiekvienam. Būsto išlaikymo ir priežiūros, bei komunalinių mokesčių išlaidos tenkančios vaiko daliai sudaro po 100 Eur kiekvienam. Drabužiams ir avalynei per mėnesį reikia po 100 Eur. Išlaidos mokyklai ir lavinimo priemonėms išleidžia po 20 Eur kiekvienam vaikui. Taigi, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai pripažintini kaip racionalūs ir būtini poreikiai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Šiuo metu ieškovė gyvena kitoje santuokoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečiai A. G. ir S. G. su tėvu nebendrauja, vaikai apsisprendė su tėvu nebendrauti, nes jo bendravimas su jais ir mama buvo netinkamas.

Atsakovas išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams teikia po 60 Eur kas mėnesį, savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo manymu, vaikų išlaikymui per mėnesį pakanka po 300 Eur. Taip pat nurodo, kad nepilnamečiai vaikai gauna iš Lietuvos Respublikos ir Vokietijos išmokas, kurios yra skiriamos vaikų poreikių tenkinimui, todėl vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas vaikams mokamomis išmokomis. Jis sutinka mokėti po 150 Eur kas mėnesį.

Byloje pateikti duomenys apie ieškovės turimą turtą patvirtina, kad ieškovės vardu kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, jos vardu registruotas automobilis, ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje, duomenų apie atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas byloje nepateikta.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų dėl ko atsakovo turtinę padėtį būtų galima pripažinti iš esmės geresne ar blogesne ieškovės turtinės padėties atžvilgiu. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo dalis vaikų išlaikymo prievolėje turi būti didesnė dėl to, jog ieškovė vaikams suteikia gyvenamąjį plotą, jai tenka kasdienė priežiūra ir rūpinimasis vaikais. Nors šalių sūnus mokosi ir gyvena Kauno mieste, tačiau jis dar nepilnametis, dažnai grįžta į namus, jam reikalingos lėšos ne tik maistui, būstui, bet ir kelionės išlaidoms. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dukra turi sveikatos problemų, ji konsultuojama specialistų, lankosi Kauno klinikose, vartoja vaistus, todėl neabejotina, kad ieškovė patiria papildomas išlaidas susijusias su dukros gydymu. Atsakovas su vaikais negyvena nuo 2013 m., todėl akivaizdu, kad vaikų priežiūra rūpinasi tik ieškovė.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, į nepilnamečių vaikų amžių (sūnui 17 metų, dukrai 14 metų), objektyviai šiame amžiuje įvertinus jų poreikius, šalių turtinę padėtį, į tai, jog vaikų poreikiai jiems augant didėja, atsakovas sutiko mokėti po 150 Eur į mėnesį, teismas daro išvadą, jog šiuo metu teikiamas 60 Eur dydžio išlaikymo dydis neatitinka vaikų interesų, todėl pripažįstama, jog yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Sutiktina su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, kad nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas pagal įstatymus mokama išmoka vaikui ir tik po to nustatomas atsakovo prievolės dydis.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, tai pripažino ir ieškovė, kad sūnui A. G. į sąskaitą banke yra pravedama 123 Eur išmoka gaunama iš valstybės, o iš Vokietijos ji gauna 91 Eur dydžio vaiko pinigus, taigi iš valstybės ieškovė gauna iš viso 214 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, į ieškovės nurodytą 600 Eur dydžio išlaikymo sumą vienam vaikui, atsižvelgiant į gaunamas išmokas iš valstybės, šis dydis mažinamas vaikui mokamomis išmokomis.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies ir sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-660-714/2013 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą 57 Eur (200 litų) išlaikymo dydį A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo A. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. G., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2022 m. birželio 21 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3.201 straipsnis).

Ieškovė skirtina nepilnamečiams vaikams mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis 1dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai vaiko išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis. Ieškovė išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (advokato pagalbai apmokėti) priteisti neprašė. Tenkinus ieškinį iš dalies, buvo patenkinta 80 procentų ieškinio reikalavimo (400 Eur x 100 procentų/500 Eur). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šioje byloje mokėtinas 144 Eur dydžio žyminis mokestis (400 Eur x 12 x 3/100 procentų) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 8 dalis), valstybės naudai priteisiamas iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios 9,96 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kad ieškinys tenkintas 80 procentų, todėl atitinkamai iš atsakovo priteistina 7,17 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-660-714/2013 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. birželio 21 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,17 Eur (septynis Eur 17 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5662).

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.