- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- 1-413-1156/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Kaltinamasis
- J. U.
- Civilinis ieškovas
- D. S.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.4.5Klausimų uždavimas teisiamajame posėdyje (BPK 275 str.)
- 2.3.4.8Nukentėjusiojo apklausos tvarka (BPK 283 str.)
- 2.3.4.12Daiktinių įrodymų ir dokumentų tyrimas (BPK 289-290 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. U. 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.00 val., prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veido ir dešinio dilbio sritį, perbraukė nagais per veidą D. S. padarydama odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvas dešiniame skruoste, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. S. sveikatą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. U. nepripažino savo kaltės dėl inkriminuojamos veikos. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. pro langą matė kaip prie vartų privažiuoja automobilis, iš jo išlipusi D. S. kažko dairosi, todėl liepė buvusiam sutuoktiniui G. U. nueiti prie vartų. Matė kaip jie kalbasi, po to G. U. atidaro vertelius ir išeina pro juos. Akis nuleido, bet ir vėl pažvilgusi pro langą matė automobilį išvažiuojant. Maždaug po pusvalandžio ji skynė vyšnias, kai pamatė prie vartų grįžtantį tą patį automobilį. Iš automobilio išlipę G. U. ir D. S. kalbėjosi. Išgirdusi, kad G. U. negražiai kalba apie judviejų sūnų, jog šis, neva, tyčia nutraukė interneto laidą, kurį dabar reikia tvarkyti. Supyko ant jo, nuėjo prie vartų ir ėmė jam priekaištauti, kad šis svetimiems žmonėms šmeižia jų sūnų. D. S. ėmė rėkti: „ko savo sūnaus neprižiūri? Girtas su automobiliu važinėja ir mano sūnų vežioja“. Ji priėjo prie jos ir liepė nerėkti, nes aplink žmonės gyvena. Tai pasakiusi nuėjo atgal prie vartų. D. S. vėl pradėjus priekaištauti, kad ji neprižiūri savo sūnaus, ji atsakė: „o tu žinai, kur tavo sūnus? Ko su mano vyru važinėji, o ne su savo?“ ir toliau priekaištavo savo buvusiam sutuoktiniui, kad šis žolės nepjauna, ieško svetimo vaiko. Vyras susinervinęs nieko nesakydamas susikišo rankas į kišenes ir pro pravirus vartus tiesiai nuėjo į kiemo gilumą. Po to ji ėmė D. S. priekaištauti, kad ji nuo šeimos vyrą nuviliojo, kad turtingus vyrus medžioja. Kai pasakė, kad matė ją pas L. prie baseino vaikštant, D. S. pasakė: „gana“ ir pradėjo graibyti jai veidą, su nagu brūkštelėjo jai į lūpą. Tuomet jos rankos automatiškai pakilo į viršų. Tuo metu turėjo užsiauginusi ilgus nagus, todėl ją apdraskė. Nuleidusi rankas matė įbrėžimą. D. S. net nepajuto, kai ji ją apdraskė. Po to ji atsitraukė nuo jos. D. S. pasakė, kad kvies policiją, bet jos motina, kuri tuo metu sėdėjo automobilyje, prašė nekviesti policijos. D. S. paklausė savo motinos, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Ji pati uždarė vartelius ir nuėjo. Skubėjo sūnų D. U. įspėti, kad D. S. nori kviesti policiją. Jos sūnus D. U. buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, klausė, kas atsitiko, nes matė ant jos veido įdrėskimus. Negalėjo sumušti D. S., nepadarė jai kaltinime nurodytų sužalojimų, nes nukentėjusioji stovėjo prie savo automobilio. Neturėjo nė minties mušti sūnaus draugo mamą. Teigia, kad sužalojimai galėjo atsirasti po nukentėjusiosios D. S. ir jos sugyventinio konflikto 2021 m. rugpjūčio 1 d. 2022 m. kovo 24 d. posėdžio metu pripažino, kad rankomis subraižė nukentėjusios veidą (2 t., b. l. 172–178), 2022 m. liepos 20 d. vykusio posėdžio metu kaltinamoji tvirtino, kad negalėjo padaryti jai inkriminuojamos veikos ir tai patvirtina jos sudaryta laiko bei veiksmų suvestinė (3 t., b. l. 127, 154–156).
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltinamosios veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
3. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018 11.1 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
4. Nors kaltinamoji nepripažino kaltės, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
4.1. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Švenčionių r. PK) padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26487-21 pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. D. S. protokolą–pranešimą dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) J. U. sumušė pranešėją D. S., tiriama nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1–8);
4.2. pradėto ikiteisminio tyrimo pažymoje pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26487-21 atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, nukentėjusioji D. S., įtariamoji J. U.. Priimtas pareiškimas, atlikta nukentėjusios apklausa, įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 9–10);
4.3. 2021 m. rugpjūčio 3 d. protokole–pareiškime nurodoma, kad pareiškėja D. S. pranešė, jog 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.00 val. su savo motina G. K. automobiliu „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ieškoti sūnaus A. S., nes buvo vėlu, jo nebuvo namuose. Žinojo, kad jis gali būti pas ten gyvenantį draugą D. U.. Atvykus prie U. namo, gatvėje paliko automobilį, prie uždarų vartų atėjo šeimininkas, kuriam paaiškino ko atvyko ir U. (vardo nežino) pats pasisiūlė parodyti, kur gali būti jos sūnus, todėl jos automobiliu važinėjo po kaimo kelius, bet jų nerado. Ji paskambino D. U., kuris atsiliepė ir pažadėjo neužilgo atvykti. Atvyko vėl prie U. namų vartų, kur lauke laukė vaikinų. Iš namų kiemo išėjo J. U. ir pradėjo barti savo vyrą, kad jis važinėja su „kurvom“, įžeidinėti ją, kad ji paleistuvė, ji apie ją yra surinkusi visą informaciją. Priėjusi prie jos J. U. trenkė jai kumščiu į veidą. Antrą kartą ji užsidengė, tačiau J. U. perbraukė jai skersai per veidą nagais. Trankė ją per įvairias kūno vietas, bet patyrus stresą ji visų jos smūgių neatsimena. U. (vyras) bandė J. U. raminti, bet ji jo neklausė, nustūmė jį į šalį, jos motina irgi rėkė, jog liautųsi, bet ji nieko neklausė, buvo visiškai neadekvati. Pareiškėja nesuprato tokio užpuolimo priežasties. Po to J. U. išėjo į savo kiemą, užrakino vartus ir įžeidinėdama ją nuėjo namo. Minėto užpuolimo ir sumušimo metu patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 16–22);
4.4. pagal D. S. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 23–26), prokuroro 2022 m. sausio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, galimai melagingų G. U. parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu, išskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 27–28), prie jo pridėti duomenys iš šio ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 29–31, 34–35);
4.5. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. 20.44 val. bendruoju pagalbos numeriu paskambinusi D. S. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), ją sumušė moteris, kurios sūnus D. U. (16 metų) be vairuotojo pažymėjimo važinėja po kaimą automobiliu „Škoda“, į iškvietimą reagavo Švenčionių r. PK pareigūnas P. V., pareigūnai atvyko 21.01 val. (1 t., b. l. 36–39);
4.6. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuo 21.10 val. iki 21.20 val. apžiūrėta įvykio vieta, t. y. (duomenys neskelbtini). Atvira vietovė, ties įvažiavimu į kaimą kelio išsišakojime, į kairę į (duomenys neskelbtini) k., tiesiai yra U. šeimos sodyba. Ant asfalto dalies stovi automobilis „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta nufotografuota (1 t., b. l. 42–44, 45–47);
4.7. 2021 m. rugpjūčio 3 d. apklausos metu D. S. nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.00 val. su savo motina G. K. automobiliu „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti sūnaus A. S., nes buvo vėlu, jo nebuvo namuose. Žinojo iš ankščiau, kad jis gali būti pas ten gyvenantį draugą D. U.. Atvykus prie U. namo, gatvėje paliko automobilį, prie uždarų vartų atėjo šeimininkas, kuriam paaiškino ko atvyko ir U. (vardo nežino) pats pasisiūlė parodyti, kur gali būti jos sūnus, todėl jos automobiliu važinėjo po kaimo kelius, bet jų nerado. Ji paskambino D. U., kuris atsiliepė ir pažadėjo neužilgo atvykti. Atvyko vėl prie U. namų vartų, kur lauke laukė vaikinų. Iš namų kiemo išėjo J. U. ir pradėjo barti savo vyrą, kad jis važinėja su „kurvom“, įžeidinėti ją, kad ji paleistuvė, ji apie ją yra surinkusi visą informaciją. Priėjusi prie jos J. U. trenkė jai kumščiu į veidą. Antrą kartą ji užsidengė, tačiau J. U. perbraukė jai skersai per veidą nagais. Trankė ją per įvairias kūno vietas, bet patyrus stresą ji visų jos smūgių neatsimena. U. (vyras) bandė J. U. raminti, bet ji jo neklausė, nustūmė jį į šalį, jos motina irgi rėkė, jog liautųsi, bet ji nieko neklausė, buvo visiškai neadekvati. Pareiškėja nesuprato tokio užpuolimo priežasties. Po to J. U. išėjo į savo kiemą, užrakino vartus ir įžeidinėdama ją nuėjo namo. Minėto užpuolimo ir sumušimo metu patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 50–53);
4.8. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu D. S. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 61–62);
4.9. 2021 m. rugpjūčio 3 d. asmens apžiūros protokole su fotolentele užfiksuoti, jog ant D. S. veido kaktos ir kairiojo skruosto yra odos nubrozdinimas, po kairiąja akimi matomas odos pageltimas, ant dešinės rankos dilbio išorinės ir vidinės pusės yra odos nubrozdinimai, ant dešiniojo riešo vidinės pusės tarp nykščio ir rodomojo piršto yra mėlynė, ant abiejų menčių yra odos įdrėskimai (1 t., b. l. 63–65, 66–71);
4.10. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. D. S. pateikė gydytojo išrašą (1 t., b. l. 72–74);
4.11. gydytojo įraše pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. 21.17 val. D. S. atvyko į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai apžiūrėjęs gydytojas A. V.. Nustatytas kaktos ir dešiniojo dilbio nubrozdinimas ir dešiniojo skruosto ir dešinės plaštakos sumušimas. Anamnezėje pažymėta, kad ligonės žodžiais, prieš valandą ją sumušė pažįstamas asmuo, sumušė veidą, dešinę plaštaką, policija apie įvykį žino. Būklė patenkinama, sąmoninga, orientuota, kontaktiška, kaktoje ir dešiniajame dilbyje stebimi nubrozdinimai odoje, dešinysis skruostas sutinęs, pamėlęs, palpuojant skausminga dešinė plaštaka ir jos II-III pirštai. Gydant rekomenduojama apriboti fizinį krūvį, paskirti medikamentai (1 t., b. l. 75);
4.12. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikti D. S. medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 76–77, 78–79) buvo pateikti teismo medicinos gydytojai Rasai Gaidienei. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Rasos Gaidienės pateiktoje išvadoje nurodoma, kad D. S. nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniajame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešiniajame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūginiu kieto, buko daikto (daiktų) poveikiu, tiek griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių (1 t., b. l. 80–81, 82–85);
4.13. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo įrašų apžiūros rezultatai. Nurodoma, kad vaizdo įrašas „2021_0803_210150_001.MP4“, spalvotas, šviesus paros metas. Matyti jog vairuojamas policijos automobilis, kamera nukreipta į viršutinę automobilio stiklo dalį. Pareigūnas pasakė: „čia visi lauke“. Pareigūnai išlipa iš automobilio. Tiesiai yra privatus gyvenamasis namas, aptvertas tvora, uždaryti vartai, kurie turi medžio elementus. Kelyje – kairėje pusėje stovintis automobilis „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos. Prie automobilio stovi vidutinio amžiaus moteris, apsirengusi šviesios spalvos džinsinius drabužius ir marškinėlius tamsiai vyšninės spalvos trumpomis rankovėmis. Šalia minėtos moteriškės stovi jaunas vaikinas. Viduryje kelio stovi jauna moteris, apsirengusi šviesios spalvos džinsus ir tamsios spalvos marškinėlius su petnešėlėmis. Pareigūnas prisistato, įspėjo, kad filmuoja. Jauna moteris paaiškino: „Jos automobilis stovėjo prie vartų, iš namų išlėkė šeimininkė, užsipuolė, visą sumušė, dėl to, kad ji žinojo, jog jos sūnus nepilnametis ir jos nepilnametis sūnus, turi ten tokią „Škodą“ žalią ir važinėja čia per kaimus, ir aš tiesiog atvažiavusi pasiteirauti savo sūnaus, jos vyras buvo su manim, važinėjosi, paskui jau tenai, kai aš paskambinau tam berniukui, tada ji šita pati, kol laukėme šita pati, jinai atidarė vartus ir užsipuolė ir sumušė va“. Vaizdo įraše matyti kaip jauna moteris rodo į kamerą rankas, tačiau kameroje nematyti kūno sužalojimų. Pareigūnas klausia: „Čia apdraskė, ar kas čia?“ Jauna moteris atsako: „Ir apdraskė ir ranka mėlyna, va“. Girdima vaizdo įraše, kaip vidutinio amžiaus moteris, kuri stovėjo prie automobilio „AUDI“ komentavo: „Kulokais“, dieve, dieve“. Jauna moteris sako: „Visokiais žodžiais, viską, nu tiesiog“. Pareigūnas klausia: „Medikai reikalingi?“ Jauna moteris atsako: „Ne, aš noriu tiesiog rašyti pareiškimą ir tada tegul susitvarko savo sūnų jeigu nepilnametis važinėjasi – septyniolikmetis su mašina“. Pareigūnas atsako: „Šiuo metu nieko nematom, niekas nevažinėja“. Kitas pareigūnas sako: „Pas medikus reikia nuvažiuoti, užfiksuoti“. Jauna moteris atsako: „Jo norėčiau užfiksuoti“. Kitas pareigūnas klausė: „Jus vairuojate?“ Jauna moteris atsako: „Jo“. Pareigūnas sako: „Važiuokite į priėmimą“. Jauna moteris sako: „Mama stovėjo, viską matė“. Vidutinio amžiaus moteris sako: „Su „kulokais“ davė, man, mamai, šokas, o Jėzau, o Jėzau“. Pareigūnas sakė: „Klausykite manęs, važiuokite į priėmimą, užfiksuos, duos išrašą, paimkite, ir atvažiuosite į komisariatą“. Jauna moteris atsako: „Gerai, nesveika moteris, psichinė kažkokia, vyrą nuvijo namo, užsipuolė net neva“. Jauna moteris numoja savo rankomis. Pareigūnas klausė: „Čia viskas buvo prie vartų?“ ir parodo ranka į vartų gyvenamojo namo pusę. Moteris taip pat parodo savo ranka į vartų pusę. Vyresniojo amžiaus moteris sakė: „O jinai pasakė, kad mes tynai buvome nuveją“. Pareigūnas atsakė: „Supratau“. Jauna moteris sakė: „Nuvarė tą mašiną, uždarė kiemą, dar atėjo čia prie vartų porą kartu parėkė“. Vyresniojo amžiaus moteris sakė: „Aš tėvui sakau, kam jus raktus duodate šitiems vaikams, kas per tėvai, o Jėzau Marija (neaiškus žodžiai)“. Jauna moteris sakė: „Tai ką aš dabar bijosiu savo sūnaus, jeigu aš žinau šitą pati, kodėl tu mane užsipuolei, už ką tu turėjai mane užsipulti, kad tavo sūnus nepilnametis?“ Jauna moteris numoja rankomis. Vidutinio amžiaus moteris sakė: „Visokiais žodžiais iškoliojo“. Pareigūnas klausė: „Kaip tos moteriškės vardas, nepažįstat?“ Jauna moteris atsakė: „Nežinau, žinokite“. Pareigūnas klausė: „Mašinos neapgadino, nieko?“ Jauna moteris atsako: „Ne“. Kamerą pareigūnas nukreipia į automobilį „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jauna moteris sakė: „Jinai tik mane prie mašinos mušė, aš išlipau iš mašinos“ (nutrūksta jaunos moters kalba). Vidutinio amžiaus moteris sakė: „Aš bijau eiti tenai dar „fingalų“ pastatys“. Jauna moteris: „Nes ir vyras bijo prie jos lyst, nes tiesiog parodė, kad nelįsk, bet tai aš ir nelindau, aš tiesiog giniausi“. Pareigūnas sakė: „Gerai važiuokite į priėmimą, o paskui į komisariatą“. Vaizdo įraše matyti, kad jauna moteris nueina link jos vairuojamojo automobilio „AUDI“. Vidutinio amžiaus moteris sakė: „Dieve, Dieve“. (1 t., b. l. 89–91, 100);
4.14. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 97 straipsniu pareikalavus pateikti skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašą, Bendrasis pagalbos centras pateikė du įrašai užklausą siuntusiai pareigūnei (1 t., b. l. 92–93, 94–95);
4.15. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti skambučių Bendrajam pagalbos centrui įrašų 2021_08-03_20-44-44_37065479626.mp3“ ir „2021_08-03_21-00-37_37065479626.mp3“ apžiūros rezultatai. „2021_08-03_20-44-44_37065479626.mp3“ girdina, kad moteris, paskambinusi tel. Nr. 112, praneša, kad norėtų iškvieti policiją į (duomenys neskelbtini) k. Paklausta, kas atsitiko, moteris, prisistačiusi D. S., paaiškino: „čia vienos moteriškės sūnus be teisių važinėja, šita pati, ir dabar aš atvažiavau, ieškau savo sūnaus ir jinai mane užsipuolė, apdraskė, norėčiau parašyti pareiškimą“, „smurtavo ir, šita, pati šmeižia“. Moteris atsako į klausimus, susijusius su tuo, kas ir kokios markės automobiliu važinėja be teisių – šešiolikmetis D. U. vairuoja žalią „Škoda“, po to nurodo: „Atvažiavau pas tėvus, o mane užsipuolė“, patvirtina, kad D. U. mama ją užsipuolė“. „2021_08-03_21-00-37_37065479626.mp3“ girdima, kad moteris, paskambinusi tel. Nr. 112, teiraujasi ar policija atvažiuoja pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) k., operatorei pasitikslinus, kokiame rajone ir paprašius palaukti, kol pažiūrės, paskambinusi moteris sako: „Čia ta moteris. Ji vėl atidaro čia vartus. Vėl šokinėja ant mūsų, kaip čia stovėti man?“. Operatorei nurodžius, kad informacija perduota policijai ir jie jau važiuoja, moteris atsako: „Važiuoja. Ačiū. Laukiam“ ir pokalbis baigiamas (1 t., b. l. 96–98, 100);
4.16. 2021 m. spalio 4 d. apklausos metu D. S. nurodė, kad 2021 m. vasarą, rugpjūčio mėnesį, įvyko įvykis, kaip ir davė parodymus iš anksčiau, jų laikosi. Papildomai paaiškina, kad tą vakarą apie 20.00 val. ji su savo motina G. K. automobiliu „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) parsivežti sūnaus A. S., kuris tuo metu buvo svečiuose pas savo draugą D. U.. Atvykus į minėtą kaimą prie gyvenamojo namo vartų, tiksliau nurodyti adreso negali, nes nežino – ten kur U. gyvenamasis namas, ji paliko automobilį prie gyvenamojo namo vartų. Automobilyje liko jos motina. Ji priėjo prie vartų ir stovėjo, netrukus išėjo vyras ir priėjo prie jos. Tai buvo D. U. tėvas, kuris jai žodžiu paaiškino, kad jų abiejų vaikai važinėjasi automobiliu po apylinkes, nurodė, kad žino, kur jie gali važinėtis. Tada ji pasiūlė atsisėsti į jos automobilį ir nuvykti jų paieškoti. Ji pergyveno dėl sūnaus, jau temo ir norėjo kuo greičiau jį pasiimti namo. Vyriškis sutiko, atsisėdo į automobilį, automobilyje buvo ir jos motina, jie visi važiavo kaimo keliukais ieškodami automobilio. Važinėdami neaptiko automobilio, vyriškis skambino savo sūnui į mobiliojo ryšio telefoną, tačiau sūnus jam nekėlė. Ji paskambino savo sūnui per „Messenger“ ir jis pakėlė, tuomet ji paaiškino, kad už 10 min. atvyktų prie U. namų, kad ji lauks jų ten, tam, kad vyktų namo. Grįžus atgal prie U. gyvenamojo namo vartų, vyriškis išlipo parūkyti, ji atidarė automobilio duris, sėdėjo vairuotojo vietoje, vėliau išlipo iš automobilio. Automobilyje buvo tvanku, ji pamatė, kad link automobilio ėjo moteriškė, t. y. motina J. U.. Atėjusi prie vartų, moteris iš pradžių pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti savo vyrą, klausė, kaip jam ne gėda, kad važinėjasi su „kurvom“ ir pan. Tada ji pradėjo įžeidinėti necenzūriniai žodžiais ją. Ir eidama link automobilio, tuomet ji pastarajai pasakė: „Kokia teisę tu turi taip sakyti man“, o ši, priėjusi trenkė jai rankos kumščiu. Pataikė į veidą ir trenkė dar kartą į veidą, tačiau ji užsidengė rankomis savo veidą, kad ji negalėtų daugiau sužaloti, tuomet ji perbraukė jai skersai per veidą savo nagais, pataikė kumščiu į jos dešinę ranką, apdraskė nugarą ir dešinės pusės ranką. Tada ji grįžo prie vartų, vyras bandė ją nuraminti, ji užsimojo savo vyrui, norėjo trenkti, bet netrenkė, ji kalbėjo vėl ant jos necenzūriniais žodžiais, vėl priėjo prie jos ir dar kartą trenkė kelis kartus, kokia ranka neatsimena. Kumščiu į veidą ir išėjo, užsidariusi vartus. Vyras liko prie vartų, jis matė šį įvykį. Taip pat matė ir jos motina. Po įvykio grįžo ir sūnus, jis įvykio nematė. Šio įvykio metu patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo, skausmą vertina 10 balų iš 10 balų, tik po savaitės palengvėjo. Ji patyrė moralinę žalą, po šio įvykio pradėjo vartoti raminančius vaistus, patyrė stresą, verkė, pasidarė jautri. Jai po įvykio buvo silpna, jautėsi silpnai, skaudėjo krūtinėje prie širdies (1 t., b. l. 103–106);
4.17. 2021 m. gruodžio 13 d. apklausos protokole D. S. papildomai paaiškino, kad ji sudarė sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su atstove R. J., akistatą prašo atlikti po to kai su atstove gaus atsakymą dėl susipažinimo su bylos medžiagą (1 t., b. l. 107–114);
4.18. 2022 m. sausio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji D. S. įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), –parodė kaip įvyko konfliktas su J. U. ir paaiškino įvykio aplinkybes. D. S. paaiškino, kad J. U. lėtais žingsniais priėjo prie jos. Kai ji jos paklausė, kokią teisę ši turinti ją šmeižti, ji „užsipuolė, kumščiu sudavė į veidą“. Ir nuėjo link namų. Jos mama buvo automobilyje ir viską matė. Ir vyras buvo už poros metrų, parodo jo stovėjimo vietą (prie tvoros). Po riksmų ir vėl išėjo iš namų, atidarė vartus, ji pati stovėjo prie automobilio, ji priėjo ir trenkė į veidą gal tris kartus, apdraskė ranką. D. S. parodė kaip buvo pakėlusi dešinę ranką. Po atrojo karto jos mama pasakė, kad jai kraujas bėga. Nurodė, kad po įvykio gydėsi ranką, važinėjo pas gydytojus. Vyras buvo prievartų ir viską matė. (1 t., b. l. 127–131, 171);
4.19. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.00 val. dirbo Švenčionių r. PK Reagavimo skyriuje. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) pranešėją D. S. sumušė U. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja D. S. ir paaiškino, kad atvykusi automobiliu sustojo prie gyvenamojo namo vartų, teiravosi savo sūnaus, išėjusi iš gyvenamojo namo vartų J. U. vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, kilo tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu J. U. rankos kumščiu sudavė mažiausiai tris kartus į veido ir dešinio dilbio sritį, perbraukė nagais per veidą D. S., pageidavo rašyti pareiškimą. Medikų pagalbos vietoje atsisakė, teigė, kad pati nuvyks apžiūrai. Ant D. S. veido, t. y. kaktos ir kairio skruosto, vizualiai buvo matyti odos nubrozdinimas. Po kairiąja akimi matomas odos pageltimas. Ant dešinės rankos dilbio buvo odos nubrozdinimai. Ant dešinio riešo tarp nykščio ir rodomojo piršto buvo matyti mėlynė. Ant abiejų menčių buvo odos įdrėskimai. Pranešėja buvo susijaudinusi, neverkė, pageidavo rašyti pareiškimą. Nurodė, kad kartu su ja buvo jos motina G. K., kuri matė įvykį. Įvykio vietoje jokių vaizdo kamerų nebuvo stebima. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 134–137);
4.20. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. nurodė, kad 2021 m. vasarą, tikslios datos ir laiko neatsimena – pavakary, jos dukra D. S. ruošėsi važiuoti pasiimti savo sūnaus, kuris buvo kažkokiame kaime (duomenys neskelbtini) sen. Jos išvažiavo dukters automobiliu. Atvažiavo prie gyvenamojo namo, vartai buvo uždaryti. Dukra sustabdė automobilį ir paskambino savo sūnui, kad ji jau atvyko ir jis išeitų. Ji tuo metu sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje, dukra išlipo iš automobilio. Matė, kad už tvoros vaikštinėjo vyresnio amžiaus vyriškis ir moteriškė irgi vyresnio amžiaus, jų nepažįsta. Moteriškė pravėrė tvoros duris ir pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti jos dukrą, nepažįstama moteriškė sakė, kad dukra atvyko pasiimti jos vyro, kad dukrai maža pinigų, kad dukra svetimus vyrus vilioja, ir taip sakydama atidarė tvoros vartus, priėjo prie dukros, kuri stovėjo prie automobilio atidarytų priekinių durelių. Moteriškė priėjusi prie jos dukros, bardamasi, pradėjo draskyti jos dukrai veidą nagais. Kiek kartų ji draskė dukrai veidą nagais tiksliai neatsimena, daugiau kaip 5 kartus, tada moteris dviem savo rankom, kumščiais, dukrai trenkė į galvą, į petį, į veidą, gali būti, kad 10 kartų, tiksliai nežino, neatsimena. Dukra dengė savo veidą rankomis, kad moteriškė jai nepataikytų. Ji tai pamačiusi išlipo iš automobilio ir pamatė, kad tas nepažįstamas vyriškis iš kiemo jau atėjo prie tvoros. Ji nuėjusi jam pasakė, kad apramintų savo moteriškę, tačiau vyras nieko nedarė, jis tiesiog stebėjo. Ji grįžo prie automobilio priekio, prie tos moteriškės nėjo, jos bijojo, paklausė: „Ką jinai daro?“, prašė liautis. Moteriškė nieko nenorėjo girdėti. Ji nežino ar ta moteriškė buvo girta, jos žandai buvo raudoni. Dukra pasakė garsiai, kad skambins policijai, tai išgirdusi moteriškė pradėjo atsitraukti nuo dukros ir visą laiką keikė necenzūriniais žodžiais ir pasitraukė į kiemą ir uždarė vartus. Prie vartų ji dar kažką rėkė, ji su dukra pasiliko stovėti prie automobilio ir laukė policijos. Dukrai ta moteriškė sudavė skausmingai, dukrai buvo apdraskytas veidas nagais, apdraskytos rankos, dukra pradėjo verkti, visa drebėjo iš nervų, dukra sakė, kad jai skauda petį, gali būti, kad kairės pusės, nežino tiksliai. Matė, kad ta moteriškė ir vyras vaikščiojo po savo kiemą, o dukra pasakė, kad ji neatleis ir lauks policijos. Šiame įvykyje kitų žmonių nebuvo. Ji su dukra sulaukė policijos pareigūnų. Atėjus A. dukra nuvežė ją į namus, o pati nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Dukra nepasakojo jai, kad būtų buvę kažkokių konfliktų su šitais žmonėmis. Kodėl taip pasielgė šita moteriškė ji nežino. Šitų žmonių nei vardu nei pavardžių ji nežinau, bet galėtų atpažinti (1 t., b. l. 140–143);
4.21. 2022 m. sausio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytoja G. K. įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) – parodė kaip įvyko konfliktas tarp D. S. ir J. U., paaiškino įvykio aplinkybes: parodė, kad moteris atėjo, atidarė vartus, kur tuo metu buvo ji pati, jos dukra bei vyras, nurodė: „Priėjo moteriškė bardamasi prie D. ir sudarė D. smūgius veido link, pataikė į ranką, D. veidą ir vienos pusės ranką apdraskė nagais. Vyriškis tuo metu stovėjo už vartų, vaikščiojo po kiemą“. Kai liudytoje prašė vyro apraminti savo moterį, jis parodė gestą, t. y. pasukiojo pirštą pridėtą prie galvos, ir po to nuėjo. Paskui ir vėl buvo atėjęs. Liudytoja parodė, kad D. S. buvo mušama kumščiais. Paklausta kiek buvo suduota smūgių, liudytoja negalėjo nurodyti tikslaus skaičiaus, be ne mažiau kaip 7 ar 8 kartus (1 t., b. l. 145–150, 171);
4.22. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. U. nurodė, kad sutinka duoti parodymus ir paaiškino, kad J. U. yra buvusi jo sutuoktinė. Jie bendrai negyvena, tačiau ji atvyksta pabūti jo sodyboje (duomenys neskelbtini). Ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad vasarą, rugpjūčio mėnesį, kada tiksliai jau neatsimena datos, vakare, tikslaus laiko neatsimena, D. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) k., automobiliu „AUDI“ pasiimti savo sūnaus A.. Jo sūnus D. draugauja su A.. Tą vakarą D. ir A. buvo drauge, praleidinėjo laiką (duomenys neskelbtini) k., tačiau kur tikslai jie buvo, jis nežinojo. D. S. pažįsta tik iš matymo, ji gyvena daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Atvykus D. S. prie jo gyvenamojo namo vartų (duomenys neskelbtini) k., jis priėjo prie automobilio ir pradėjo su ją bendrauti. Ji teiravosi savo sūnaus, paaiškino, kad jaunuoliai gali būti prie „prūdo“, skambino savo sūnui į mobiliojo ryšio telefoną, jis nekėlė, tik vėliau pakėlė telefoną ir paaiškino, kad negali kalbėti. Tiksliai jau neatsimena. D. S. paprašė jo, kad atsisėtų į jos automobilį, ten dar buvo, kaip suprato, jos motina, ir D. S. nepažįstant vietovės padėtų nuvykti paieškoti, kur gali būti jos sūnus. Jis sutiko padėti. Maždaug po 20 min., neradus jaunuolių grįžo prie namo gyvenamojo vartų. Vėliau jaunuoliai atėjo prie namų patys, tačiau jie nematė jokio įvykio tarp buvusios jo sutuoktinės ir D. S.. Sugrįžus išlipo iš automobilio, neatsimena ar D. S. buvo išlipusi ar nebuvo, priėjo J. U. ir jam pasakė, kad eitų darbų dirbti, kalbėjo visa nepatenkinta, priekaištavo jam. Jis apsisuko ir nuėjo už namo ir nematė kas vyko toliau tarp D. S. ir J. U.. Jis vėliau išgirdo šukavimus, ilgai netruko. Kai jis atėjo pasižiūrėti, kas vyksta, pamatė, kad D. S. atsisėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Jis akivaizdžiai jokių sužalojimų ant J. U. nematė, gal kažkas ir buvo, jis nežiūrėjo, tiksliai nurodyti negali. Jokio kraujo žymių pas J. U. jis nematė, nematė, kad būtų sužalota, negirdėjo, kad jai būtų kažkas sužalota (1 t., b. l. 153–156);
4.23. 2022 m. sausio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo užfiksuota, kad liudytojas G. U. įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), – parodė nematė, jog D. S. ar J. U. žalotų viena kitą, užėjęs už vartų nuėjo į namo kiemą ir nieko nematė. Išgirdęs triukšmą priėjo prievartų, matė kaip D. S. atsisėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti (1 t., b. l. 165-170; 2 t., b. l. 21);
4.24. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. U. paaiškino, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Paaiškino, kad 2021 m. vasarą, rugpjūčio mėnesį, mėnesio pradžioje, vakare, tikslaus laiko neatsimena, gali būti kaip nurodyta įtarime apie 20.00 val. Paaiškino, kad tą vakarą ji atvyko su savo vaikais iš buto, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), į jos vyrui priklausančią sodybą, adresu (duomenys neskelbtini). Tada vakare ji, būdama namuose, pro langą pamatė, kad jos vyras G. U. stovėdamas prie vartų kalbėjosi su D. S.. D. S. pažįsta tik iš matymo, dėl to, kad ji gyvena viename daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ji atsikraustė maždaug prieš metus, yra kaimynė. Pamačiusi, kad vyras su ja bendrauja nekreipė į tai dėmesio ir nuėjo toliau daryti savo darbus namuose. D. S., kalbėdamasi su jos vyru, stovėjo prie tvoros savo pirštais užsikabino už tvoros ir jos veidas buvo labai arti jos vyro. Tada maždaug po 5 min., ji pamatė, kad automobilio, kuriuo atvyko D. S., nėra ir jos vyro. Jos vyras jai nieko nepranešė ir nieko nepaaiškino, kur išvyko ir kokiais reikalais. Maždaug po 20–25 min. ji pamatė, kad atvyko automobilis prie vartų ir iš jo išlipo jos vyras ir D. S.. Ji matė, kad jie bendravo. Ji tuo metu buvo už krūmų, rinko vyšnias, išgirdo, kad jos vyras maloniai kalbasi su D. S., vyras jai detaliai aiškino kaip jų sūnus bute nutraukė interneto laidą. Jie jos stovinčios nematė. Ji supyko ant vyro, kuris aiškino, jos manymu, pašaliniam žmogui apie jų sūnaus veiksmus. Ji išėjo už vartų, kur stovėjo D. S. ir jos vyras G. U. ir grubiai pasakė savo vyrui: „Kur tu buvai su šita pasileidėle“. Vyras savo rankas įkišo į kelnių kišenes ir nuėjo į namus, nieko jai neatsakęs. Tada jai pirmai D. S. pasakė, kad ji neprižiūri savo sūnaus. Ji atsakė: „Kokių tu turi įrodymų“. D. S. sakė, kad jos sūnus važinėjasi be teisių. Tuo metu jos sūnaus D. U. nebuvo namuose, jis buvo išvykęs su savo sese prie „prūdo“, kuris yra šalia, maždaug už 2 km. Ji žinojo, kad tai netiesa. Paklausė, kur jos sūnus, bet ji nieko neatsakė. Ji pradėjo ją kaltinti, ko ji čia važinėjasi. Ji grubiai jai sakė: „Tavo sūnaus čia nėra, ko tu važinėjiesi. Atvažiuok su savo vyru ir ieškok savo sūnaus, ko tu čia važinėjasi su mano vyru“. Ir tada ji pavadino ją, kad ji ieško turtingų vyrų, yra vyrų viliotoja, ir paminėjo, kad ji gyveno su L. tris dienas. Ji taip pasakė, kadangi ji tai matė, nes šalia gyvena jos pusseserė. Tada D. S. priėjo prie jos ir stvėrė abiem savo rankomis jai už lūpų. Kai pajuto skausmą, refleksyviai, jai pakilo rankos į viršų, ji turėjo didelius nagus ir gali būti, kad jai veide drėkstelėjo su savo nagais. Daugiau jokių smūgių ji jai nesudavė, to nepripažįsta, to nebuvo. Ji nesikreipė į policiją, nes manė, kad čia menkniekis, ji pirma jai drikstelėjo, o ji refleksyviai su savo nagais jai perbraukė per veidą. Paaiškina, kad ji tikrai neturėjo jokio tikslo D. S. sužaloti. Išgirdo, kad atbėga jos šunys, nuėjo nuo D. S. ir uždarė vartus. D. S. pirma jai padarė ant lūpos žaizdą. Pripažįsta tik tai, kad su ja grubiai bendravo. Kai uždarė vartus matė, kad D. S. iš automobilio paėmė mobiliojo ryšio telefoną, nuėjo ant kelio už savo automobilio, pasižiūrėjo ar neatvažiuoja mašina, ir garsiai pasakė, kad paskambins policijai ir pasakys, kad jos sūnus važinėjasi be teisių. Tegu sumoka baudą. Matė, kad ji įsėdo į savo automobilį ir išvažiuoja. Daugiau jokių liudytojų ji nematė. Daugiau ji su ja nekontaktavo. Ji išėjo prie „prūdo“ pas savo vaikus. Jos vyras išėjo ir nieko nematė, kas vyko toliau tarp jos ir D. S. (2 t., b. l. 11–14);
4.25. 2022 m. sausio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo užfiksuota, kaip įtariamoji J. U. įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) – parodė, kur buvo asmenys konfliktas su D. S. metu (2 t., b. l. 15–20, 21);
4.26. kaltinamosios rašte nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. D. S. sumušė jos vytas (2 t., b. l. 113–114, 117–122);
4.27. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. S. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. vakare ieškodama sūnaus nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., kur gyvena U. Sustojo prie tvoros, dairėsi ieškodama žmonių. Matė, kad prie lango kaltinamąją, ji pažvelgė į jos pusę, po minutės išėjo vyras. Paklausė vyro, kur galėtų rasti jo sūnų, nes jos sūnus kartu su juo, temsta, neramu. Vyras atsakė, kad nežino, nes neseniai pats grįžo namo, bet ėmė pasakoti, kur jie galėtų būti. Ji pasakė, kad pati neras kelio, todėl pasiūlė jam važiuoti kartu. Vyras sutiko, atsisėdo į galą už jos motinos G. K., kuri sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Vyras skambino savo sūnui, bet šis neatsiliepė. Važinėjo ieškodami vaikų, bet jų nerado. Ji per „Messenger“ programėlę paskambino jo sūnui D. U. ir liepė per 10 min. sugrįžti namo su jos sūnumi A. S.. D. U. sutiko, todėl jei sugrįžo prie U. namo, sustojo įvažiavime į namų valdą, prie uždarytų vartų. Išlipo iš automobilio, kalbėjosi su G. U. laukdami, kol sugrįš vaikai. Prie tvoros priėjusi J. U. paklausė savo vyro: „Ko su „kurvomis“ važinėji? Kaip tau negėda“. Tai išgirdusi ji susižvalgė su savo mama, nejau ji taip apie ją kalba. Vyras ramaus būdo, nieko nesakė. Kaltinamoji užsimojo tarsi norėdama trenkti savo vyrui, bet netrenkė. Kol kaltinamoji ją koneveikė, G. U. stovėjo prie tvoros ir pirštą pridėjęs prie smilkinio sukiojo. Ji atsisėdo į automobilį, jos mama dar nusistebėjo tokiu kaltinamosios elgesiu, paklausė ar nėra girta. Automobilio durys buvo atidarytos, kaltinamoji toliau ją keikė, kaltino svetimų vyrų viliojimu, todėl ji paklausė jos, kokią teisę ji turinti taip apie ją kalbėti. Jos mama taip pat klausė, kaip kaltinamoji galinti taip apie ją kalbėti, bet kaltinamoji į tai nereagavo. Ji tuomet stovėjo prie savo automobilio, vis dar laikė grįžtant sūnaus. Kaltinamoji pridėjo prie jos ir trenkė jai per veidą, sudavė gal tris smūgius. Viskas įvyko labai greitai, ji nesitikėjo tokio elgesio, todėl nespėjo net užsidengi veido. Nuo smūgio atsirado mėlynė veido srityje. Sudavusi smūgį kaltinamoji nuėjo prie tvoros, kuri buvo netoliese, gal už keturių žingsnių. Visa tai matė jos mama G. K. ir G. U.. Antrąkart prie jos priėmusi kaltinamoji perbrėžė jai veidą, apdraskė nugarą. Ji nepuolė kaltinamosios. Iš streso net nesuprato, kas įvyko, tik po to mama jai pasakė, kad veidas jai subraižytas. Ji dar pasakė G. U., kad jo žmona neadekvati, kad ji šito neatleis, kvies policiją. G. U. nieko neatsakė, bet pamatęs, kad atvažiuoja vaikai, atidarė vartus, jog įvažiuotų į kiemą. Automobilį vairavo D. U., automobiliu atvažiavo jos sūnus A. S. ir dar vienas berniukas. Sūnus priėjęs dar paklausė, kas atsitiko, ji atsakė, kad jo draugo mama ją užpuolė. Patraukė automobilį kiek toliau nuo U. įvažiavimo ir laikė pareigūnų. Pareigūnai paklausė, kas atsitiko, ji papasakojo. Pareigūnai liepė važiuoti į priėmimo skyrių, ji taip ir padarė. Ligoninėje davė vaistų, nes skaudėjo ranką. Iš ligoninės nuvyko tiesiai į komisariatą ir pildė dokumentus. Įvykio metu sužalota jai ranka, statė lašelines, dvi dienas pirštų negalėjo lankstyti, taip pat darė masažus, nes ranką galėjo pakelti tik iki pusės. Mokėjimo kvitų, patvirtinančių, kad pirko lašelines, masažo paslaugas neturi. Iki šiol jaučia psichologinį diskomfortą. Visi sužalojimai, kuriuos nustatė medikai, yra padaryti kaltinamosios. Vyras tikrai jos nesumušė, kaip ir visos poros jie kartais nesutaria, bet tik žodžiais. Prašo tenkinti civilinį ieškinį, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur proceso išlaidų. Po konflikto su kaltinamąja ant veido buvo mėlynė, todėl stengėsi nesilankyti viešumoje. Kartą nuėjusi į paštą sutiko pažįstamą moterį, kuri pamačiusi mėlynę, ėmė klausinėti, kas atsitiko. Jai buvo nemalonu. Patvirtino, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio ji kartu su vyru ir dukra buvo miesto šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Dėvėjo nuo saulės akinius, kad niekas nepastebėtų mėlynės. Vyras fotografavo ant batuto šokinėjančią dukrą, jai skaudėjo ranką, negalėjo jos pilnai pakelti. Šventėje taip pat buvo ir kaltinamosios dukra R. S. su savo vaikais, bet jos tikrai nesikalbėjo, nebuvo net arti viena kitos priėjusios. Anksčiau bendraudavo su R. S., G. U., nes U. kaimynai, turi butą tame pačiame name, bet po šio įvykio visiškai nebendrauja, net nebesisveikina (2 t., b. l. 178–181; 3 t., b. l. 106);
4.28. teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. K. nurodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra, įvykio dieną kartu su dukra važiavo ieškoti anūko. Nuvažiavo pas anūko draugus, privažiavo prie tvoros, išėjo vyras ir pasakė, kad vaikai išvažiavo pasivažinėti. Jis atsisėdo į automobilio galą ir jie išvažiavo ieškoti vaikų, nerado. Dukra paskambino jų sūnui ir liepė grįžti namo, todėl jie sugrįžo vėl prie to namo. Vyras ir dukra išlipo iš automobilio, kalbėjosi laukdami vaikų, tuomet kaltinamoji ėmė koneveikti jos dukrą. Kol jos kalbėjosi, ji sėdėjo automobilyje ir nesikišo, bet kai kaltinamoji ėmė rankomis, kumščiais daužyti jos dukrą, išlipo ir paklausė, ką ši daranti. Priėjo prie jos vyro ir liepė daryti jam ką nors, bet jis tik pridėjęs pirštą prie smilkinio pasukiojo ir nuėjo. Vyras buvo netoliese, už metro ar dviejų nuo jos, galėjo matyti, ką daro kaltinamoji. Su dukra kone kasdien matosi, prieš įvykį ji nebuvo sužalota, mėlynių nebuvo. Po šio konflikto su kaltinamąja dukra buvo apdraskyta, sumušta dešinė jos ranka, savaitę rankos negalėjo pakelti (2 t., b. l. 181–182);
4.29. teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. U. paaiškino, kad kaltinamoji yra jo buvusi sutuoktinė, bet ir po santuokos nutraukimo jie gyvena tarsi šeima, veda bendrą ūkį. Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, liudytojas sutiko duoti parodymus teisme. Nurodė, kad įvykio dieną nukentėjusioji su kita moterimi atvažiavo pas juos į (duomenys neskelbtini) k., ieškojo savo sūnaus. Jis paaiškino, kad vaikai gali būti prie „prūdų“ ir papasakojo kaip ten nuvažiuoti, bet nukentėjusioji atsakė, kad viena pati tos vietos neras, todėl pasiūlė jam važiuoti kartu. Jis sutiko, atsisėdo ir išvažiavo ieškoti vaikų, važinėjo gal 20 ar 30 min., nerado, todėl sugrįžo. Išlipo iš automobilio kalbėjosi, prie vartų priėjo kaltinamoji ir ėmė priekaištauti. Pirmiausia jam, po to nukentėjusiajai, „jos tarpusavyje aiškinosi“, todėl jis pasakė kaltinamajai, kad ši baigtų ir nuėjo į kiemo vidų. Girdėjo nukentėjusiosios ir kaltinamosios balsus, dėl triukšmo vėl sugrįžo prie vartų, bet jam einat triukšmas aprimo. Kurį laiką pastovėjo, pažiūrėjo, matė, kad D. S. atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo link pagrindinio kelio ir sustojo šalikėlėje. Grįžus sūnui uždarė vartus, matė kaip jo sūnus D. U. buvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Matė tik konflikto pradžią, kaip barasi, smurtinių veiksmų nematė. Už 10 ar 15 min. atvažiavo policijos pareigūnai, bendravo su nukentėjusiąja, bet su pareigūnais nesikalbėjo. Nepamena, kad būtų sukiojęs pirštą prie smilkinio. Sužalojimų ant nukentėjusios pats nematė, bet šeimoje buvo kalbama apie tai, kad kaltinamoji apdraskė veidą nukentėjusiajai. Barnio metu nukentėjusioji stovėjo prie automobilio, jie būtų gavusi, tai į kairę pusę, bet ne į dešinę (2 t., b. l. 182–184);
4.30. teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. U. nurodė, kad kaltinamoji yra jo motina. Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, liudytojas sutiko duoti parodymus teisme. Paaiškino, kad įvykio dieną, apie 19 ar 20 val. sesuo R. S. jį su draugu A. S. nuvežė prie karjero, kur dirbo kitas draugas. Sesuo išėjo pasivaikščioti, o jie su draugais kalbėjosi. Po kurio laiko pažvelgęs į telefoną rado daug praleistų skambučių. Jam per „Messenger“ paskambino nukentėjusioji pasakė, kad duoda 10 min. grįžti namo ir parvežti jos sūnų. Išsigando, todėl sėdo už vairo ir parvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. Jo vairuojamu automobiliu važiavo A. G. ir A. S.. Matė netoli namų, arčiau pagrindinio kelio, šalikelėje stovintį nukentėjusiosios automobilį, prie jo stovinčią nukentėjusiąją, jos motiną ir savo tėvą G. U., jie kalbėjosi. Jis sustojo prie jų, iš automobilio išlipo draugai, tėvas liepė varyti automobilį į kiemą, jis taip ir padarė. Pastatęs automobilį priėjo prie nukentėjusiosios, matė ant jos veido (ant kaktos, tarp akių) „toniko ir pudros pravalymą“, t. y. dvi baltas juosteles, ir paraudimą. Po to su draugu nuėjo link pagrindinio kelio, laukė atvažiuojant jo tėvo, kad juos parvežtų į Švenčionis. Apie įvykį kalbėjosi su mama, ji sakė, kad nukentėjusioji jį šmeižė, kad išgėręs vairuoja ir vežioja jos sūnų, jį girdo. Mama neleido jo šmeižti, kivirčo metu nukentėjusioji pratrūko ir bandė sugriebti jo motinai, kaltinamoji pakėlė rankas ir taip apdraskė. Teigė, kad įvykio dieną automobiliu „BMW“ vairavo jis, kaltinamoji, R. S. ir jos vaikai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., vairavo sesuo R. S. (3 t., b. l. 34–36);
4.31. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. nurodė, kad yra Švenčionių r. PK pareigūnas, 2021 m. vasarą gavo pranešimą, kartu su kolega P. V. nuvyko į įvyko vietą, nukentėjusioji paaiškino, kad ieškodama sūnaus atvyko į (duomenys neskelbtini) k., jos sūnus kartu su kaltinamosios sūnumi važinėjosi po apylinkes, bet nerado. Kaltinamoji ją sumušė, todėl padėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Liudytojui nurodžius, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, juos liudytojas patvirtino ir prašė jais vadovautis. Papildomai paaiškino, kad dabar negali įvardyti, kokius sužalojimus matė, bet, regis, kažkas buvo kalbama apie plaukus, įdrėskimus, kažkas buvo ant nukentėjusiosios veido. Nukentėjusiajai atvykus į komisariatą, viską užfiksavo atlikdami procesinius veiksmus. Reaguodami į įvykį buvo su „Body“ kamera (3 t., b. l. 36–37);
4.32. teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. V. paaiškino, kad yra Švenčionių r. PK pareigūnas, įvykio dieną dirbo kartu su kolega A. T., gavo pranešimą, kad moteris atvyko ieškoti sūnaus ir buvo sumušta šeimininkės. Nuvyko į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusioji su motina, jos papasakojo, kas atsitiko. Atliko įvykio vietos apžiūrą, nufotografavo ją. Nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda, todėl ją nukreipė į medicinos įstaigą, susitarė, kad po to ji atvažiuos į komisariatą procesiniams veiksmas atlikti. Ji taip ir padarė. Nepamena sužalojimų, nes tokio pobūdžio iškvietimų gauna daug, bet komisariate nukentėjusiajai nurodžius į kurią vietą jai buvo suduota, vėliau atlikdami asmens apžiūrą, tą vietą nufotografavo ir aprašė. Nukentėjusiosios motinos iškart po įvykio neapklausė, nes moteris buvo labai susijaudinusi, tądien procesinius veiksmus atliko tik su nukentėjusiąja. Dalyvavo atliekant nukentėjusiosios apžiūrą, bet negali paaiškinti, kodėl pirmoje nuotraukoje nukentėjusioji šypsosi, gal kas nors ką nors juokingo tuo metu pasakė (3 t., b. l. 37–38);
4.33. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad įvykio dieną kartu su draugais važinėjosi po kaimą, bet vėliau atvažiavo jo mama. Grįžtant į (duomenys neskelbtini) k., automobilį vairavo D. U., jis pats sėdėjo gale, kartu su jais važiavo ir A. G.. R. S. kartu su jais tą dieną tikrai nebuvo. Privažiavo prie jo mamos automobilio, sustojo, jie išlipo. D. U., regis, įvarė automobilį į kiemą. Matė, kad mamai po kaire akimi yra mėlynė, dešinėje pusėje nubrozdinimas, nubrozdinimas ant rankos. Mama iškart pasakė, kad D. U. mama ją užsipuolė. A. G. taip pat buvo priėjęs prie jo mamos. Kadangi jo mama buvo iškvietusi policiją, jis kartu su mama ir senele G. K. laukė kol atvažiuos policija. Ką darė atvykę policijos pareigūnai, neprisimena, bet po to, kartu su mama ir senele sugrįžo namo, nuėjo į savo kambarį ir nelabai žino, kas vyko toliau. Senelę tas konfliktas labai sujaudino, ji gėrė vaistus. Pamena, kad mama skundėsi skaudančia ranka, gal buvo ligoninėje. D. U. yra jo draugas, jie kalbėjosi apie tą įvykį, D. U. sakė, kad nukentėjusioji užšoko ant kaltinamosios, bet jam mama pasakojo priešingai, kad būtent D. U. mama ją užpuolė. Po įvykio mama gėrė vaistus „nuo nervų“, pasidarė jautresnė. Patvirtino, kad jis kartu su D. U., R. S. dalyvavo miesto šventėje (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 103–105);
4.34. teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. S. nurodė, kad kaltinamoji yra jos motina. Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, liudytoja sutiko duoti parodymus teisme. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. jos brolis D. U. paprašė jį su A. S. nuvežti pas kitą draugą į sąvartyną. Juos nuvežusi leido jiems pabendrauti, o pati išėjo pasivaikščioti. Automobilio užvedimo raktelius paliko automobilyje, neturėjo, kur jų įsidėti. Vėliau brolis paskambino ir pasakė, kad nukentėjusioji liepė jiems per 10 min. sugrįžti, todėl jie išvažiavo. Pati vėliau pėsčiomis sugrįžo į kaimą, vaikščiojo apie valandą, kai sugrįžo namo, nieko jau nebuvo. Tuo metu jos vaikai buvo namuose su jaunesniu broliu Do. U.. 2022 m. rugpjūčio 7 d. buvo miesto šventė (duomenys neskelbtini), ji ten buvo su vaikais ir broliais. Šventėje, prie batutų matė nukentėjusiąją, ji buvo su savo vyru ir dukra. Priėjo prie jos, trumpai pasikalbėjo apie vaikus. Pamačiusi nukentėjusiąją šventėje dar parašė žinutę mamai, kad nukentėjusioji ten. Neatrodė, kad nukentėjusiajai skaudėtų rankas ar jaustųsi blogai, nes ji buvo apsikabinusi vyrą, filmavo ar fotografavo dukrą, šokinėjančią ant batuto. Brolis D. U. sakė, jog matė brūkštelėjimus per nosį, bet nubrozdinimų ar mėlynių nematė. Šventėje ji taip pat nematė jokių apdraskymų ar mėlynių ant nukentėjusiosios kūno (3 t., b. l. 148–154);
4.35. teisiamojo posėdžio metu liudytojas Do. U. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį;
4.36. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad tądien buvo paskutinė jo darbo diena (duomenys neskelbtini) aikštelėje, dirbo nuo 10 val. iki 19 val., po to kai baigė savo pamainą ir perdavė darbus bendradarbiui, pėsčiomis nuėjo pas U., kurie gyvena (duomenys neskelbtini) k. Kol dirbo, draugai nebuvo pas jį atvažiavę į darbą, bet susirašė ir susitarė, kad po darbo jis ateis pas juos. Pėsčiomis, einant ne pagrindiniu keliu, nuo darbo iki U. namų apie 15-20 min. Susitarė, kad jo tėvas po to juos parveš į (duomenys neskelbtini). Atėjęs prie U. namų, matė netoli namo, šalikelėje stovintį nukentėjusiosios automobilį. Nukentėjusioji, jos mama ir vyras, tikriausiai D. U. tėvas, aiškinosi. Priėjęs prie nukentėjusiosios, pasisveikino, matė įbrėžimą ir paraudimą ant jos veido, tarsi kažkas būtų ką tik apdraskę. Panašiai atrodo, kai įdreskia katinas. Taip pat matė paraudimą ant kairės rankos aukščiau alkūnės. Suprato, kad kažkas atsitiko, bet neklausinėjo. Kaip ir tarėsi su draugais, užėjo į kiemą, susitiko su D. U. ir su juo nuėjo prie pagrindinio kelio, iš kur juos paėmė jo tėtis. D. U. sakė, kad tarp jo mamos ir nukentėjusiosios įvyko kažkoks konfliktas, nesutarimas, tačiau nedetalizavo;
4.37. iš kaltinamosios pateikto susirašinėjimo su adrestu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. 20.02 val. kaltinamoji parašė „atvarė su tėvu aiškinasi“, 20.06 val. „išvarė jūsū ieškoti“, 20.33 val. „ji už krūmų sustojo, <...> jos nematau, aš namie“, 20.39 val. „atvarė prie vartų, su tėvu pasakoja tėvas, kad kaip tu mašiną pakeitiei, pyksta jie“, 20.47 val. „mentai pas mus. Pasakė tu be teisiū“. 21.27 adresatas „(duomenys neskelbtini)“ klausia: „Ką tu per „hujnias ten padarei“, 21.30 val. J. U. atsakė „ji staugė o man siūtas dar paimė kad su tėvu varinėja“, 22.02 val. adresatas „(duomenys neskelbtini)“ rašo „Taigi jinai apdraskyta“, 22.03 val. J. U. atsakė „Ji man trenkė aš rankas pakėliau tai paliečiau kiek netyčia snukį jos“ (3 t., b. l. 96, 98, 99);
4.38. kaltinamosios pateikti duomenys iš „Messenger“ programėlės patvirtina, klad 2021 m. rugpjūčio 3 d. 20.36 val. D. U. kalbėjosi su adresatu „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 94);
4.39. iš kaltinamosios pateikto jos susirašinėjimo su adresatu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 7 d. rašė „buvo šitą gražuolė su savo vyru šventėj“, „nieko jai nėra, sveika“ (3 t., b. l. 100);
4.40. G. U. pareiškė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl melagingos informacijos teikimo (3 t., b. l. 124–126);
4.41. kaltinamoji pateikė laiko ir veiksmų suvestinę (duomenys neskelbtini) k. (3 t., b. l. 27), kurią teisiamojo posėdžio metu pakomentavo, paaiškino, kaip nustatė veiksmų atlikimo laiką.
5. Kaltinamoji neneigia, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) tarp jos ir nukentėjusios kilo žodinis konfliktas, tačiau tvirtina, kad šio konflikto metu neatliko tyčinių smurtinių veiksmų, nurodytų kaltinamajame akte, ir nesutrikdė nukentėjusios sveikatos.
6. Teismas pažymi, kad nukentėjusioji nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad kaltinamoji ją sumušė, kad kumščiu sudavė smūgį į veidą, po kurio atsirado mėlynė po akimi, sudavė dar kitus smūgius, nuo kurių ji gynėsi veidą dengdama rankomis, todėl nukentėjusioji sumušė jai ranką, nagais įbrėžė į kaktą. Aplinkybę, kad kaltinamoji smurtavo jos atžvilgiu, nukentėjusioji nurodė ir paskambinusi bendruoju pagalbos centrui. Priešingai nei teigia kaltinamoji, paskambinusi nukentėjusioji pranešė ne tik apie be teisių važinėjantį nepilnametį, bet ir apie patirtą fizinį smurtą, aiškiai įvardydama, kad ją užpuolė D. U. mama. Nukentėjusiosios parodymus dėl to, kas ir kokius smurtinius veiksmus atliko jos atžvilgiu, patvirtino ir liudytoja G. K.. Nors ši liudytoja yra nukentėjusiosios motina, tai nesuteikia pagrindo netikėti G. K. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys, t. y. vietose, į kurias nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji jai sudavė, nustatyti kūno sužalojimai, kurie užfiksuoti nukentėjusiosios apžiūros protokole bei gydytojo išraše. Be to, teismo medicinos ekspertė, įvertinusi pateiktus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno, t. y. odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvas dešiniame skruoste, padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Nepaisant to, kad kaltinamojo teigia atlikusi tik vieną veiksmą, t. y. nagais įdrėskė nukentėjusiajai į veidą, teismo medicinos ekspertė konstatavo, kad nukentėjusiai nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Tai reiškia, kad buvo atliktas ne vienas smurtinis veiksmas, o mažiausiai trys. Taigi ši specialisto išvada iš esmės patvirtino nuoseklius ir neprieštaringus nukentėjusiosios ir liudytojos G. K. parodymus, kad kaltinamoji sudavė daugiau nei vieną smūgį, jų teigimu, gal 7 ar net 10.
7. Vien tai, kad policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įraše nematyti sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno, teismas neturi pagrindo abejoti jų buvimu, nes juos matė iškart po įvykio su nukentėjusiąja bendravę asmenys, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojais. A. S. patvirtino matęs įdrėskimą ant nukentėjusiosios veido bei rankos, liudytojas A. G. taip pat matė įbrėžimus, jo paties žodžiais, pabraižymus ant veido ir rankos. Įbrėžimą ant nukentėjusios veido matė ir pati kaltinamoji bei jos sūnus D. U.. D. U. net apie įbrėžimus papasakojo savo seseriai R. S.. Nors pats liudytojas G. U. tvirtina, kad nematė konflikto ir sužalojimų ant nukentėjusios kūno, tačiau jis pripažino, kad jam yra žinoma, kad konflikto metus kaltinamoji apdraskė nagais nukentėjusiosios veidą. Pagal teismų praktiką, privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-648/2022, 14 punktas). Nagrinėjamu atveju kaltinamosios pateiktas jos susirašinėjimas su sūnumi D. U., nėra draudžiamas įrodymas, jį pateikdama kaltinamoji realizavo savo procesinę teisė teikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus (BPK 21 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-648/2022, 16 punktas). Šis susirašinėjimas patvirtina liudytojo D. U. parodymus, kad jis matė įbrėžimus ant nukentėjusiosios veido, nes 22.02 val. adresatas „(duomenys neskelbtini)“ rašo „Taigi jinai apdraskyta“. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie reagavo į nukentėjusios pranešimą, negalėjo tiksliai įvardyti, kokius sužalojimus jie matė ant nukentėjusiosios kūno, teismas pažymi, kad į panašaus pobūdžio iškvietimus pareigūnai reaguoja gana dažnai, nuo įvykio iki jų apklausos teisme praėjo nemažas laiko tarpas. Liudytojai A. T. ir P. V. teisme patvirtino, jog po nukentėjusios apklausos atliko apžiūrą ir apžiūros protokole užfiksavo visus vizualiai matomus kūno sužalojimus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. išsamiai papasakojo apie tai, kokius sužalojimus jis matė, o teisme pagarsinus jo apklausos protokolą, patvirtino, kad netrukus po įvykio vykusioje apklausos davė išsamius ir teisingus parodymus, prašo jais vadovautis. Atitinkamai tai reiškia, kad šie ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti nurodomi apkaltinamajame nuosprendyje, jai gali būti grindžiamos išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2012). Tai reiškia, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai matė ant nukentėjusios kūno buvo sužalojimus, juos užfiksavo atlikdami procesinius veiksmus.
8. Pastebėtina, kad situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, daromos tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankios, išvados dėl byloje nustatytų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2021, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), todėl daroma išvada, kad nukentėjusios bei liudytojų skirtingu metu duotuose esantys nežymus netikslumai dėl veiksmų sekos, matytų sužalojimų ant nukentėjusios kūno, savaime nereiškia, kad jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes tai nežymus netikslumai, esminės įvykio aplinkybės (kas ir kokius veiksmus) atliko yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina ir objektyvūs duomenys, t. y. nukentėjusiosios apžiūros protokolas su fotolentele, medicininis išrašas, ekspertės išvada dėl sužalojimų masto. Pažymėtina ir tai, kad ne visi nukentėjusios apžiūros protokole nurodyti kūno sužalojimai yra inkriminuoti kaltinamajai, todėl teismas plačiau nepasisako dėl sužalojimų, nurodytų apžiūros protokole, bet kurių padarymu J. U. nėra kaltinama, nes kaltinimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas (BPK 255 straipsnis).
9. Nors kaltinamoji kelia versiją, kad apžiūros protokole nustatyta mėlynė (kraujosruva) ant nukentėjusiosios kūno atsirado ne dėl jos veiksmų, teismas pažymi, kad kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus suduodamas smūgį kitam asmeniui suvokia, jog tokie jo veiksmai sukels tam tiktas pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamoji sudavė ne mažiau kaip tris smūgius, kad prieš konfliktą su kaltinamąja ant nukentėjusios kūno sužalojimų nebuvo. Tai patvirtino ne tik pati nukentėjusioji, bet ir liudytojai G. K. bei G. U., kurie bendravo su nukentėjusiąja iki konflikto pradžios ir jokių nubrozdinimų ar kraujosruvų nematė. Daroma išvada, kad teismo medicinos ekspertės nustatytus sužalojimus, kurie vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarė būtent kaltinamoji tyčiniais smurtiniais veiksmais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kad dėl panaudoto fizinio smurto kitam asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuomet veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnį.
10. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios pateikta laiko ir veiksmų suvestinę, nepaneigia jos kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamosios teigimu, nuo skambučio bendrajam pagalbos centrui iki jos žinutės sūnui D. U., pareigūnų atvykimo praėjo itin nedidelis laiko tarpas, savaime nereiškia, kad ji neatliko smurtinių veiksmų. Tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytoja G. K. nurodė, kad viskas įvyko labai greitai. Nuo kaltinamosios išsiųstos žinutės sūnui apie tai, kad atvažiavusi nukentėjusioji ir kalbasi su jo tėvu (liudytoju G. U.), iki nukentėjusios skambučio bendrajam pagalbos centrui praėjo 6 min. (žinutės išsiųsta 20.39 val., skambutis 20.44 val.), tai yra pakankamas laiko tarpas kaltinime nurodytiems veiksmas atlikti.
11. Kaip minėta, veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2022, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti kaip BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios nustatymui. Nors kaltinamoji tvirtina, kad ji tik gynėsi, teismas pažymi, kad nustatyti trys trauminiai poveikiai, kuriais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, rodo, kad smurtas buvo naudojamas intensyviai, be to, konfliktas kilo prie kaltinamosios šeimos namų, taigi ji turėjo galimybę pasitraukti iš konflikto, bet pasielgė priešingai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nemažina veikos pavojingumo. Kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus suduodamas smūgį kitam asmeniui suvokia, jog tokie jo veiksmai sukels tam tiktas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015), todėl daroma išvada, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, nes suduodama smūgius kumščiais kaltinamoji suvokė, kad dėl tokių jos veiksmų kils nusikalstami padariniai, nors jų ir nekonkretizavo, bet sąmoningai leido jiems kilti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kaltinamoji atkreipė dėmesį, kad asmens apžiūros protokole priede, fotolentelės pirmojoje nuotraukoje nukentėjusioji šypsosi. Nukentėjusioji bei procesinį veiksmą atlikę pareigūnai negalėjo paaiškinti, kodėl nuotraukoje nukentėjusioji šypsosi, gal kažkas ką nors linksmo pasakė. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios šypsena savaime nereiškia, kad ji nepatyrė fizinio smurto, kad jai nebuvo sutrikdyta sveikata. Apie tai, kokie įrodymai, patvirtina tai, išsamiai išdėstyta aukščiau. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio dalyviai patys turėjo galimybę įsitikinti pareigūnų humoro jausmu, nes atsakydamas į užduodamus klausimas P. V. sugebėjo pajuokauti taip priversdamas visus nusišypsoti.
13. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. J. U. kaltiniame nurodytu laiku ir vietoje atliko smurtinius veiksmus, kuriais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. S. sveikata, t. y. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
14. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. U. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (žodinio konflikto metu panaudoji fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininkės asmenybę: išsiskyrusi, penkių vaikų mama, šiuo metu du iš jų yra nepilnamečiai (2 t., b. l. 27–28; 3 t., b. l. 83–87), turi du anūkus (3 t., b. l. 83, 88, 89), dirba (2 t., b. l. 36; 3 t., b. l. 3, 4, 64), nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. gavo kompensaciją į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensaciją (2 t., b. l. 166), sveika (2 t., b. l. 167), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 32–35), neteista (2 t., b. l. 29–31), dėl nusikalstamos veikos metu patirtos žalos atlyginimo nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį (2 t., b. l. 98–99). Nėra kaltinamosios atsakomybė lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.
15. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajai paskyrus prokuroro siūlomą bausmę, t. y. laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės rūšies vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertiniu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės kaltinamajai skirti švelniausios bausmės rūšies, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. viešųjų darbų, nes kaltinamoji neišreiškė sutikimo juos atlikti (BK 46 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajai neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau ji įpareigotina toliau dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad 2019 m. kovo 19 d. Švenčionių r. PK gautas A. L. pareiškimą dėl to, kad jos sūnui grasino neblaivi kito vaiko motina, vardu J. (2 t., b. l. 32). Gynėjas atkreipė dėmesį, kad administracinė teisena pagal A. L. pareiškimą nutraukta/atsisakyta pradėti, tačiau šiuos duomenis, vertinant kartu su kitais baudžiamosios baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, matyti, kad tai ne pirmas kartas, kuomet iškilusį konfliktą J. U. sprendžia netinkamomis priemonėmis, todėl kaltinamoji įpareigotina dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Prokuroro prašymas įpareigoti neatlygintinai išdirbti iki 50 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neskirtinas įvertinus kaltinamosios darbo pobūdį, ji dirba sveikatos priežiūros įstaigoje.
16. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. S. (2 t., b. l. 22–24), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
17. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji D. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 300 Eur patirtų teisinių paslaugų išlaidų (2 t., b. l. 98–99, 104, 105–106). Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2022 m. vasario 15 d. nutarimu D. S. pripažinta civiline ieškove (2 t., b. l. 127–128).
18. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Todėl teismui kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Teismui nekyla abejonių, kad dėl J. U. smurtinių veiksmų nukentėjusioji D. S. patyrė neturtinę žalą, nes jai buvo nežymiai sutrikdyta (t. y. D. S. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvas dešiniame skruoste), ji jautė fizinį skausmą ir diskomfortą, nes fizinis smurtas buvo netikėtas, dėl nežymaus sveikatos sužalojimo nukentėjusioji kreipėsi į medikus, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Nors kaltinamoji nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu (3 t., b. l. 24–26), teigdama, kad nukentėjusioji pati net nepajuto įdrėskimo, dalyvavo 2021 m. rugpjūčio 7 d. miesto šventėje, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai, ypač veido srityje, neabejotinai sukėlė jai nepatogumų. Vien tai, kad iškart nukentėjusioji nejuto įdrėskimo, savaime nereiškia, kad ji nejautė skausmo. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl patirto streso pati iškart nesuprato, kas įvyko, todėl apie tai, kad kaltinamoji jai įdrėskė suvokė tik po to, kai jai tai pasakė jos mama (liudytoja G. K.), bet po kurio laiko, jau atvykus policijos pareigūnams, jiems skundėsi jaučianti skausmą, todėl pareigūnai ją nukreipė į gydymosi įstaigą, o apsilankymo metu skausmą įvertino 6 ar 7 balais iš 10 (1 t., b. l. 75). Gynėjo argumentai apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas priteisė 3 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo sūnaus netekties atveju, niekaip nedaro įtakos nagrinėjamai bylia, nes spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi teismų praktiką, suformuota tokio pobūdžio bylose. Atsiliepime bei baigiamojoje kalboje gynėjas nesutikimo su civiliniu ieškiniu argumentus grindžia lygindamas skirtingo pobūdžio bylas, neatsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos konkrečias aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2021, 17 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad gynėjo nurodyta teismų praktika nėra aktuali.
20. Teismų praktikoje dėl tokių sužalojimų, kokie nustatytas nukentėjusiajai, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-284-574/2022; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-468/2022).
21. Įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisinį gėrį, kuriam buvo padaryta žala (sužalota kito asmens sveikata), patirtus sužalojimus, paskirtą gydymąsi, kad neigiami padariniai sveikatai trumpalaikiai, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, nukentėjusiosios darbingumo praradimą ar nesumažėją bei teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios nurodyta suma, kuria ji įvertino patirtą neturtinę žalą (2 000 Eur) yra pernelyg didelė, todėl nukentėjusiajai priteisiama 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, ši pinigų suma kompensuos visus nuketėjusiosios patirtus nepatogumus, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji prašo atlyginti 300 Eur, kuriuos ji sumokėjo už teisines paslaugas R. J. (2 t., b. l. 104; 3 t., b. l. 28). Kaip nurodyta 2022 m. kovo 4 d. nutartyje, nors ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2022 m. vasario 15 d. nutarimu R. J. leista kaip įgaliotam atstovui dalyvauti procese atstovaujant D. S. (2 t., b. l. 131–132), tačiau byloje nėra duomenų apie R. J. (ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarime įvardijamos kaip R. J.) aukštąjį teisinį išsilavinimą, ji neatitinka BPK 55 straipsnio 2 dalies reikalavimų (2 t., b. l. 147–148). Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad R. J. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, kad ji yra advokatė ar advokato padėjėja (teisinių paslaugų sutartyje R. J. įvardijama kaip teisininkė, mediatorė), daroma išvada, R. J. sumokėti pinigai neatitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl ši suma nepriteistina iš kaltinamosios. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė, neįsitikinus, kad asmuo atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, leido asmeniui dalyvauti procese, savaime nereiškia, kad tokio asmens išlaidos turėtų būtos vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi.
23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 3 (trys) kompaktiniai diskai, kuriuose yra skambučių Bendrajam pagalbos centrui įrašais, „Body“ kameros vaizdo įrašas (1 t., b. l. 100), parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais (1 t., b. l. 171; 2 t., b. l. 21), palikti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 54 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerius metus) laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kaltinamosios J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Netenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. prašymo dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) teisinių paslaugų išlaidų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. S. – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 (tris) kompaktinius diskus su garso bei vaizdo įrašais, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.